Atsiuntė čia vieną tokią knygelę apie horoskopus – ženklų savybes bei gebėjimą orientuotis romantiškuose santykiuose. Na žinai, paskaičius peršasi išvada, jog joa, aš šauni, veikli, komunikabili, nuoširdi ir atvira pasauliui, bet all in all laimės meilės santykiuos nenusimato. Tai toliau sakau, kad netikiu tais horoskopais visais, ha.
Šiandien buvau prekybcentry. Viskas, prasidėjo visiški seilai, ir, rodos, čia labai tinka ta lietuviška patarlė – žiemą – brolis, vasarą – molis. Visi apsišopino overpriced kepurėm, skafandrais ir šalikais, tai dabar viskas taaaip atpigo, kad uoj. Ir Kalėdų blizgučiai, aną savaitę dar buvę visišku top‘u, per kelias akimirkas išėjo iš mados, show must go on, vasario šventės ant nosies, duokit kelią širdutėm.
Tiesa, ką tik nusidažiau galvą (pildomi naujųjų metų pažadai). Tu neįsivaizduoji, kaip blogai. Kaip baisu. Kaip negražu. Kaip baisu. Tiek baisu, kad jau net nebesibaisiu, o žvengiu, nes jau nieko čia nepadarysi. (Atrodau kaip neprinokęs abrikosas. True story.) Ryt, turbūt, pirma kelionė bus ne į univerą, o galvos tvarkyt. Dabar išvis tokia šyza parėjo, o ką, jei raudonai kaip nors? (Raudona mergaaaaa/ Su plieno dalgiuuuu)
