Aš visada būnu baisiai nusiteikusi prieš naujakus, nes tai būna metas, kuomet visur vyksta baisus chaosas, eiliniai dalykai kainuoja penkissyk brangiau, barų grindys mirksta purve, o girtos mergos kritinėja miesto gatvėse jau be šukuosenų.
Kuo skeptiškiau nuteikiu, tuo geresnis būna naujakas. Kartais būna toks geras, kad prireikia trijų savaičių prisiruošt prisėst ir papasakot, kaip viskas einasi nuo praeito karto, kai dalinausi praėjusių metų apžvalga. Tai žinokit einasi žiauriai gerai. Saulė šviečia, žmonės šypsosi, kaip kadaise apsiniaukusią niūrią dieną Berlyne sakė vienas klasikas (pavardė redakcijai žinoma). Ne ne ne, viskas gražu. Ne niūru. Kai būna niūru, man vis tiek būna gražu.
Naujųjų metų atradimai: slapti Yucatano vingiai po žeme – eini eini, kambarėlis po kambarėlio, o ten dar vienas įėjimas į kambarėlį. Plytelės padužę, mes irgi dužom.
Kai vakarėlis prasideda pirmadienį (nes visi supratingi po Kalėdų prisiėmė išeiginių ir nėrė į virtinę (nesuprantigieji tuo tarpu gailiai dūsavo eidami į darbą)), atsinaujina ketvirtadienį, penktadienį jis prasitęsia, šeštadienį nubundi kokoso drožlėse (nes Rafaelo) jau sutemus ir pasižadi, kad gana, bet tau paskambina ir praneša, kad taksi privažiuos po valandos, ir tu vistiek kyli iš mirties patalo ir sklendi į tūsą kaip Feniksas iš pelenų, o tada krenti dviem paroms į Coco Jambo (daina tokia), tai suprask, kad naktis iš ketvirtadienio į pirmadienį pavyko.
Šventės baigėsi, tegyvuoja šventės, ačiū, lauksim kitąmet, gal ir gerai, kad negreit.
Keletas įžvalgų:
Prisieikiu, Minimal Mondays reikia įtraukti į kokį nors UNESCO paveldo sąrašą. Tai yra toks geras dalykas, kad aš norėčiau žinoti, jog, ir prabėgus dešimčiai ir dar daugiau metų jis niekur nedingtų. Žmonės mėgsta šokti! Sninga, šąla, bala, nusispjaut, bytas kala.
Dialogas prie wc:
-Čia kažkokią eilutę darot?
-Ne, kvadratą.
Apie savitvardą:
„Žmonės į tūsą visų pirma mašinas ima ne tam, kad kažkur nuvažiuotų, o tam, kad negertų.“
Nauja anime rūšis: Magna. Beveik kaip mana iš dangaus. Tik komiksais byra.
(Netyčia pakliuvau į Xfaktoriaus ir The Voice žiūrėjimą)
Apie Deivio Renatą:
„Gražiausia Lietuvos moteris? Abejočiau. Nu kad aukščiausia tai jo.“
Apie antrininkus:
„Donskovas – Lietuvos Alicia Keys“
Apie fokusus:
„Tai kur DiArchy dingę? Jau matyt iš kokio ledo kubo neišlenda“.
Apie žvilgsnius į ateitį:
„Norėčiau tokios technologijos, kad telikas nujaustų, jog Prūsaitis pradės juoktis ir išsijungtų.“
Apie atrodyseną:
„Ji atrodo kaip Cher ant spydo“;
„Ji atrodo kaip Giulijos ir Miss Nelaisvės hibridas“.
(Xfactor ir The Voice apžvalgą čia baigiam)
Apie lyrinius nukrypimus:
„Aš pas jį užėjau buteliui vyno, pasibudau dvi paras“.
Apie įdomias lokacijas:
„Adresas – Erkių 5“.
Apie pasiteiravimus:
„O miesto eglutė mokama?“
Apie sugyvūnėjimą:
„Čiaudau kaip pudelis.“
Apie atsikalbinėjimą:
„Pati tu kankorėžis.“
Apie polinkius:
„Labai tada buvom pasinešę ant altruizmo.“
Apie Laiko tėkmę:
„Dabar yra devym devynios ryto.“
Apie meilę literatūrai:
„Man labai patiko Kamiu – „Svetimas“. Nes trumpa.“
Apie įdomius gėrimus:
„Šitas kokteilis vadinasi „Nebėra kolos“.“
Apie keistą smegenų veikimą:
„Galėtumėm „Iliadą“ mintinai mokėt. Bet mokam nuo pat pradžių iki galo Dj Dalgis – „Žalia Siera“.“
Apie kryptis:
„From ashes to ashes. From zero to zero. From Paris to Berlin.“
Apie tai, kaip faktai šaltą tamsią naktį miegant po septyniom kaldrom visai nepadeda:
-Ė, bet tai yra miegmaišiai, kur ant sniego galima gulėt.
-Yra ir moteris, kuri smėlį valgo, bet ką tai keičia?
Apie brandą:
„Jei žmogus skambina, o ne rašo žinutę, tai jam tikrai per trisdešimt“.
Apie garsų harmoniją:
„Skalbiuos batus, tai realiai trepsi visi namai.“
Beje, būna, kad žmonės užsideda septynias baltas maikes. Because they can.
Nežinot, kodėl mano priminimuose yra toks lakoniškas įrašas „Mantvydas“. Why? Wut? Wtf? Mantvydai, pa-ma-ja-kink.
Susitinkam sausio 29 Opiume, pliusuose, aš šoksiu like no one‘s watching, atsakau.
