Padriki gyvenimo reiškiniai.
Šiąnakt sapnavau, kad Marijonas Mikutavičius yra žiauriai gražus, žiauriai jaunas ir žiauriai patrauklus ir žiauriai gerai sutariam gerdami vyną kažkokiam balkone. Ypač keista, nes jau kokį 12m. jis: a) nėra nei gražus, nei patrauklus, nei jaunas; b) nu gerai, man taip atrodo, gal kam ir gražus. Nu ir šiaip. Aš visada mylėjau Psichą, o ne Marijoną.
Gražus buvo nebent tada.
O Psichas gražus visada.
Palikite komentarąPusę praeitos nakties rengiausi dirbti padavėja kažkiame vipiniame renginyje Vilniuj, o kitą pusę uosčiau ir pardavinėjau koksą kartu su juo. Daaaug kokso. Beprotiškai daug. Rodos, visas sniegas lauke juo virto. Buvo labai labai smagu. Laimos sapnininkas apie narkotikus tyli, whah.
(Spausk ant paveiksliuko, gifai čia kažko neina.)
Rehab po savaitgalio, kuris prasidėjo trečiadienį ir baigėsi šiandien penktą ryto.
Vaisiai, jogurtas, poilsis, pliusas ir daug vandens. Viskas, nebemoku aš taip varyt! Bye bye kelių parų reivai su penkiom valandom miego, bye bye vodke, nesveikas maiste ir triukšme. Mano organizmas nemoka funkcionuoti nedisciplinuotom sąlygom, pripratinau save prie teisingo gyvenimo, tad jis klykia, kai išsuku iš kelio. Mano organizmas priprato prie besąlygiškos meilės ir priežiūros.
However, savaitgalis labai smagus – zoo, gėjų muziejus, Riter Sport gamykla, vakarėliai, barai, žmonės. Artimiausiu metu noriu išsičiustyt, užsidėt kaukę ir keliaut į kokį stylish iki kaulų smegenų balių, kur nieko nepažinočiau ir išeičiau iš proto.
Į Lietuva vos už keturių savaičių. Noro nei kiek.
Dvidešimt Du – vos už trejų. Mama mia, how on earth could it happen? Aš vaikas, aš toks vaikas, kurį saugot ir globot reikia, aš norių linksmybių, saldumynų ir žaidimų, todėl šitas amžius man kažkoks protu nesuvokiamas.
Antrą naktį iš eilės sapnuoju klasės susitikimą, kuriame tai susimaunu su tuo, ką turiu, tai pakimbu aukštumoj. O užvakar sapne balsas rėkė, kad turėsiu kūdikį rugsėjo 3d. Pirmą kartą gyvenime pabudau iš miego klykdama. Ne nuo raganų ir ne nuo baubų ar vampų, nuo beibių, supranti.
Does anybody like me the way I actually am? I don’t really care this much anymore.
http://www.youtube.com/watch?v=Plcogp1zxao
Sapnuoju mažą šviesiaplaukį berniuką, su su kuriuo ginčijuosi ir nuotakas baltom suknėm su mėlynais kaspinais. Nors ir leidau laiką apsirengusi trim megztiniais ir susisukus į adijaliuką, vistiek pasigavau sinusitą. Dabar pasaulis dar blankiau mirksi kažkaip. Reikės paėst lemono ir lįst į soliariumą (turbūt vienintelis man dar likęs bad habit).
Kadangi gavau Barauskaitę (ačiū tau, kačiukai), skaitau gal jau penkioliktą kartą. Gal, kai sueis metų daugiau, nebeskaitysiu ir nebedžiugins. Na o kol kas:
‚Reikia saugotis negražių mergaičių ir viso nevilties įžūlumo.‘
Man šiandien tracokas, aš klausau va tokius gabalus ir rymau.
Bet man nėra liūdna, garbės žodis!
Žiūriu dabar, ką rašo sapnininkas apie tą vaiką:
‚Sapnuoti linksmą, švarų vaiką – meilė ir daug gerų draugų‘ (valio! Nu mes ginčijomės, bet jis buvo linksmas);
‚Sapne matyti vaiką, kuris vaikšto vienas – reiškia nepriklausomybę ir nerūpestingumą bei visuomeninės nuomonės nepaisymą‘ (joa, buvo vienas, truputi vaikščiojo);
‚Merginai sapne prižiūrėti vaiką – geras ženklas – ji bus gerbiama ir užims aukštą padėtį visuomenėje‘ (valio dar labiau).
Apie nuotaką:
‚Jaunamartę sapnuoti – didelis džiaugsmas’ (!);
‚Sapnuoti turtingai pasipuošusią jaunamartę – vargas‘ (dabar mąstau, ar mėlyni kaspinai reiškia, kad čia jau turtingai pasipuošta, tarkim, kad ne).
Išvis, vestuves sapnavau visą šią vasarą, net sapnavau, kaip teka mano mama. Hm.
Na ir vis dėl to šiandien Insbruke aš neatsiradau. Pasirodo, būna taip, kad keli traukinio vagonai važiuoja viena kryptim, o keli – visai kita, ir, aišku, jų atskabinimo lietuvaitės tiesiog nepastebi, nes ramiai sau miega susisukę kupė. Atsičiuchinom labai pavėluotai, todėl tiesiog nusprendėm čiupti tai, ką atneš kryptis, kuria nukeliavom. Aplankėme du mažyčius miestelius Bad Ischl ir Hallstadt, kuriuose jauties tarsi ant pasaulio krašto. Tokių gražių vaizdų nemačiau nuo prieš ketverius metus daryto eurotripo per Vengriją, Čekiją, Slovakiją, Slovėniją, Kroatiją ir kitas šalis. Nuostabi šilta vasariška diena ir klajonės po vietas, kur nėra nei žmonių, nei mašinų triukšmo, tik natūrali švari gamta. Aš nesu iš tų, kurie svaigsta, kad kažkada gyvens trobelėje kalnuose,net pavadinčiau save miesto vaiku, bet tikrai galiu pasakyti, kas buvo žiauriai gražu. Žiauriai. Nuo šiandien man labai patinka kalnai. Čia – keletas foto, kuriose, aišku, nesimato nei tečdalio to grožio.
Tiesa, užvakar sapnavau naktines klajones po Vilnių, kuris netarodė kaip Vilnius, kurį pažįstu, sapnavau, kaip blaškaus Švitrigailos barakuos, o vėliau – Makejevo vestuvėse (!), kur groja Aliukai, apsirengę moteriškom suknelėm. Na kodėl???
