Žyma: R. Kelly

Pradėsiu nuo senienų ir baigsiu šviežiausiais pastebėjimais. Daug visko prisikaupė.

Darbas darbą vijo, todėl vis neprisėdau pasidalint pasvarstymais apie Končitą. Dabar, kai ji jau gilioj užmaršty kaip ir prezidento rinkimai, gal dar nevėlu truputį pridurti – ar ne paradoksalu, kad į Končitos žvaigždės įsižiebimą skaudžiausiai sureagavo toji liaudis, kuriai didžiausias pokštas – pirmasis Lieuvos transas su neaiškiom užmačiom Apolonija Zizirskienė, tiems, kurie klykia susiėmę už pilvų stebėdami humoro atmatų duobę „Juokis“ arba „Ambrozijos“ bobulkas išverstom ausim, tiems patiems, kurių geriausi Auksiniai Svogūnai buvo tie, kur moterimis persirengę strykčiojo visi – nuo Žvagulio iki Marijono, tie patys, kuriems geriausias gyvenimo prisiminimas – Verkos Serdiučkos koncertas „Malibu“ klube, tie patys, kurie per vestuves vis dar užgrobinėja stalus, vyruką perrengę jaunąją, o merginą – jaunuoju. Nerealūs bajeriai gi, Končita irgi paprikolino, tik kiek skoningiau ir su kietu vokalu, o „Tutsi“ ir „Džiaze tik merginoms“ tai padarė dar prieš milijoną metų, bet tada homosektualumo dar nebuvo.

***

Vasara neprašyta verčiasi į antrą pusę, o galvoje pinasi krūva klausimų – kur dar važiuot, kaip viską suspėt, kaip neįstrigti metai iš metų besikartojančioje rutinoje, kuomet viskas, kas džiugino, ima ir džiugina vis mažiau, nes viskas pernelyg aišku?

Po anksčiau išragautų visapusiškai džiuginančių švenčių, šiųmečiai festivaliai palieka tik prėską neryškų prisiminimą. Įdomu, atsinaujinti reikia jiems, ar man?

Kur aš buvau, kai per vieną naktį visame Vilniuje, o gal ir visoje Lietuvoje, buvo priimtas familiarumo standartas? Kai padavėjai į mandagiai pateiktus klausimus atsako taip:

„Be šansų“;

„Chebra, tikrai nedalysiu sąskaitos į šešiolika dalių“,

„Tai ko tu norėtum?“;

„Nėra ir nebus“ ir pan.

…imi gūžčioti pečiais. Kažkas man sakė, kad čia neva toks New York style, Lietuvai nebereikia Jūs, pakanka Tu. Tik kad kažkaip iš to sofistikuotumo lieka Pasvalio kultūrkės įspūdis.

Ir vis dar madingiausias aksesuaras jau antrą sezoną – darbo pažymėjimas ant kaklo arba ant diržo. Viskas būtų suprantama, jei ne tai, kad pastebimas jis dažnai jau stipriai ne darbo valandomis ir visai ne darbe.

Sezono rūbas – liemenė iš undinės kailio.

Sezono taktika – erkę uždusinti lašiniais.

Sezono karvė – išprausta ir išdžiovinta fenu.

Sezono bandymas išsiskirti – linojimas į sofą.

Sezono klausimas – „Ketvirtą Magnerį jau geri? TAI KUR TU DIRBI?“

Sezono juodas bajeris – Mirties Langelis. Kiek talpesnis už Gyvybės.

Sezono irzulys – mergos gėjiškais balsais ir intonacijom.

Sezono teritorija – Belmontas aka Akropolis lauke.

Sezono teorija – Nėris mirė, nes užspringo ašara.

Sezono klaida, kurią sunku pamiršti – Vienuolio pube fish & chips pa defaultu atneša su saldžiarūgščiu padažu ir nė nemirksi.

Sezono atvertos akys – R. Kelly nėra pabėgęs Kelly Family narys.

Sezono profesija – kavą daro baristos, vyną išmano someljė, o alų nagrinėja alijošiai.

Sezono teroristinis išpuolis – kai ateini į karaokę ir niekuo nenusidėjusiems piliečiams dainuoji „Wind of Change”

Sezono priklausomybė nuo technologijų – kai foursquarini klasiokėje.

Sezono pirmas žingsnis – p*daras, nes iki gėjaus dar dasigyvent reikia.

Sezono apsirikimas – „Čia hašas?” „ – Ne, čia bebro kiaušai.“

Sezono kontracepcija – spiralė, nes „o žiauriai populiaru įkišti į gimdą magnetą?“

Ką dar atneš ši vasara?
Nuojauta kužda, kad čia bus labai gerai —> LOGOUT

Palikite komentarą