Pirmyn į turinį

Žyma: prekybos centras

Apie klientų aptarnavimo linksmybes

Kai dėsčiau, vis nerimo galvoj mintis, o koks gi jausmas dirbti paprastą darbą. Antram kurse teko padirbėti kazino, o paskui sekė vien tik protiniai darbai, kur dažniausiai, esu pati sau karalaitė ir bene viskas priklauso nuo manęs.

Labai norėjosi pabandyti paveikti kažką paprasto, kažką, apie ką galvot nereikia grįžus namo, kur nėra deadline‘ų, ir per daug smegenų sukt netenka.

Po bene penkių mėnesių gaiu skelbti išvadą vieną – paprastus darbus dirbti sunkiausia.

Būna, ateina žmogus, išūžia tau galvą, ir vaikštai paskui pusdienį kaip nuskriaustas, nes energetiniai vampyrai išties egzistuoja ir apsigint nuo jų sunku.

Idiotiškiausių cituacijų, dirbant klientų aptarnavime, top:


1 Sykį moteriškė gerą pusvalandį meditavo prie prekystalio mykdama apie jos teises į privatumą, kai paklausėme jos telefono numerio, kuris privalomas grąžinant prekę. Taip, iš tikro tai mes ne moteriškus drabužius pardavinėjam, o kuriam slaptą duomenų bazę, kuria naudosimės šnipinėdami pusamžes azijietes.

2 Sykį kita moteriškė ėmė ir pradėjo maitinti krūtimi tiesiog parduotuvės vidury. Aš suprantu, būna. Nu bet. Tiek gyvų papų viešoj vietoj dvyliktą dienos dar nebuvau mačius nei aš, nei kolegės.

3 Šiandien atėjo vyrukas, sakęsis, jog ieško žmonos. Sudainavo penkias Johny Cash‘o dainas prie prekystalio ir išėjo. Žmonos, pasirodo, pas mus net nebuvo.

4 Kartą moteriškė, man dedant jos įsigytas palaidines į krepši pradėjo rėkti, kad „savo žvilgsniu gadinu jos dieną“.

Customer service taip ne man, jau taip ne man. Belieka kikent, žinant, kad greit baigsis ši linksmybė.

1 Komentaras

Apie Kristmastaimą iš bepročių šopingo ypatybes Kanadoje

Kanadoje yra 10 provincijų, kuriose yra išsidėstę kažkur 150 Body Shop‘o parduotuvių. Aš gyvenu Albertoje, palyginus nedideliame mieste Edmontone, apie kurį niekas niekada nėra pas mus girdėjęs, dirbu viename iš kelių milžiniškų prekybos centrų ir žinai, ką? Bodyshopas, kuriame darbuojuosiu yra pirmas pagal savo reitingą Kanadoje. Ką tai reiškia?

Tai reiškia, kad kiekvieną dieną pas mus ateina gazilijonas žmonių ir kiekvieną mielą dieną sutinku tiek bepročių, kiek nebuvau mačiusi per visą savo gyvenimą.

Aš nesu people person. Aš nesu labai tolerantiška, realiai aš nemėgstu žmonių. Todėl darbe, ou mai gad, patikėk manim, aš šėlstu. Ačiū tau, dievuli, už šventą ironiją ir sarkazmą, kurie vieninteliai mane gelbėja, kai norisi pasakyti kažką grubaus, o to kažko grubaus pasakyti aš šiukštu negaliu. Tuomet aš šypsausi. Darbe aš šypsausi labai dažnai.

Po viso šito ekspyrienso galėsiu parašyti išsamią žmogiškojo elgesio shopingo metu analizę. Žmones dabar galėčiau skirstyti į dešimtis skirtingų tipažų, kuriuos jau pradedu labai gerai atpažinti.

Įkišti banko kortelę, kol dar nenuskenuotos prekės ir nepaskelbta galutinė suma bei bandyti įvedinėti pin kodą, nežinoti, kokia kortele naudojiesi, kaip ją įdėti į aparatą, palikti visus savo ką tik įsigytus daiktus ir niekada nebepasirodyti, ateiti prie kasos, sulaukti, kol pardavėja viską nuskenuos, stebėtis „kodėl taip brangu“, visko atsisakyti, paklausus „do you need a bag?“ sulaukti atsakymo „A back? What do you mean?“, įsigyti, grąžinti, vėl įsigyti ir vėl grąžinti viską yra visiškai visiškai normalu.

Viena kinų porelė nusipirko 20 masažo aliejų bei 10 vazelinų, apsimokėjo, prisiminė, kad turi nuolaidos kuponiuką, viską grąžino ir vėl nusipirko. Su kolegėm pagalvojom, kad, ko gero, rajone stumdo juodojoj rinkoj, ar ką. Šiandien ta pati porelė pirkosi šešis vienetus levandų kūno sviesto bei aštuonis imbierinius rankų losjonus. Pirmas mano klausimas jiems buvo, mielieji, ar nepamiršote kuponiuko? Ta pati porelė anądien bendradarbės, kilusios iš Hong Kongo reikalavo 50% nuolaidos, grįsdami savo pageidavimą tuo, jog jie visi kilę iš tos pačios Azijos.

God bless customer service.

Man labai įdomu, kokie prikolai aplanko dirbant tokį darbą Lietuvoje, kur pragyvenimo lygis labai kitoks, shopingo tendencijos, irgi. Labai tikiuosi, kad tokio darbo ten visgi dirbti niekada nereikės.

Taip taip, aš pati pasirinkau, kur ir kaip klajoti. Aš nesiskundžiu, aš tik pizdelinu, ką daryt mėgstu labai. Ha ha.

Kristmastaimas, todėl jau moku absoliučiai visas kada anglų kalba įdainuotas Kalėdines dainas. Ypač žavu, kai visokius „Jesus, Noel, Noel“ gospelus keičia Lady Gagos „My Christmas tree‘s delicious“.

Ho ho ho

Under the mistletoe
ffff

Palikite komentarą