Kai manęs paklausė, ką toliau darysi su gyvenimu išėjusi iš darbo, atsakiau – važiuosiu į sodą pabūt. (Nieks nieko nesupranta, kaip čia taip galima taip atsakyt į tokius rimtus klausimus, ou jė.) Viskas labai paprasta – gal galiu bent kartą imti ir akimirką NEGALVOTI planų dešimčiai metų į priekį? Imkim ir gyvenkim, o viskas susidėlios savaime. Svarbiausia, kad iš akies išsitraukiau seniai mane kankinusį krislą ir bandau visais įmanomais būdais laimę saujom semt.
Taigi išvados po savaitgalio – Sodas yra Laimė, Laimė yra Sodas, Sode būti yra faina labai ir būtų galima būti tol, kol begulint ant pievos pradeda iš odos porų kaltis žolės daigeliai.
Žaisti žaidimą „Aš niekada niekada“ taip pat yra jėga. Vieni stipriausių vakaro kozirių:
„Aš niekada neapsivėmiau prieš karuselę“; „Aš niekada nekakojau po medžiu“. O dar sako, kad šitam žaidime viskas tik apie seksą, no way.
Apie krūtumą: „Beyonce ir Rihana tai čia būtų tas pats, kas Butkutė ir Irma iš „Dinamikos“.
Apie rusų kalbą: „O tai rusiškai „undinėlė“ ne „vodačka“????“.
Apie paveldą: „Žemaičių blynai yra, ko gero, geriausia, ką žemaičiai paliko po savęs.“
MANO vasara ir atostogos prasidėjo, tegyvuoja atostogos, tegyvuoja laimės būsena, kurios nesiruošiu aš iš savęs išleist.
