Pirmyn į turinį

Žyma: pinigai

Apie atsiskaitymo už prekes ir paslaugas ypatybes, arba „Gerb.kliente, HOW DARE YOU???“

1. Jei pietaujate su daugais ir norite, kad sąskaitą jums išskaidytų kiekvienam atskirai, privalote apie tai padavėjui/ai pranešti iš anksto.

2. Jei pietaujate su daugais ir prisiminėte, kad, jei norite, jog sąskaitą jums išskaidytų kiekvienam atskirai, privalote apie tai padavėjui/ai pranešti iš anksto, jam/jai apie tai pranešę iš to anksto neretai išgirsite: „Taigi nebūtina pranešti iš anksto, pasakykit, kai prašysit sąskaitos“.

3. Jei papietaujate su daugais ir norite, kad sąskaitą jums išskaidytų kiekvienam atskirai, tačiau pamiršote apie tai pranešti iš anksto, iš padavėjo/s dažnai sulauksite štai tokios reakcijos: „Reikėjo pranešti iš anksto, dabar išskaidyti jau nebegalime.“

4. Už prekes ir paslaugas dalį sumos sumokėti kortele, o kitą dalį – grynaisiais, negalima. Tiesiog negalima.

5. Už prekes ir paslaugas panorėjęs/usi dalį sumos sumokėti kortele, kitą dalį – kita kortele, o likutį – grynaisiais, išsyk tampi Liaudies Priešu Nr.1 („Gerb.kliente, HOW DARE YOU???“).

6. Atėjęs į kavinę be grynų pinigų tikrai tapsi Liaudies Priešu Nr.1, nes arbatpinigių palikti kortele, deja, tu negali.

7. Vėlai vakare klube paprašęs kavos tu iškart jau esi Nesveikas, Idiotas ir, aišku, Liaudies Priešas, nes visi čia geria, o kam tau ta kava ir iš viso.

8. Jei bandote už prekes ir paslaugas atsiskaityti kortele ir paaiškėja, kad kortelėje trūksta pinigų, jūs iš karto nužiūrimas kreivai. Jei, neduok die, esate bent čiut čiut žinomesnis žmogus (pvz.kadanors jus kokiame nors renginyje jus nufotkino žvėrių žurnalas), susitaikykite, kad per sostinę kurį laiką dar pavaikščios gandas, kad ta zviozda neturi pinigų, jau visai, ką.

9. Jei kavinėje/bare/restorane geriate tik kavą, labai didelė tikimybė, kad atsiskaityti kortele jums nepavyks, nes ten tai galima padaryti tik išleidus daugiau nei 10lt, jei išleidote virš 10lt, tuomet, dėl kiaulystės dėsnio, ko gero, ten kortele galima atsiskaityti tik išleidus daugiau nei 25lt. Ir taip toliau, ir panašiai.

10. Jei atėjote į kavinę/restoraną ir esate, tarkim 16m. mergina, kuri užsuko papietauti ir kiek vėlėliau į tą pačią kavinę užeina žilstelėjęs vyrukas su kostiumu, kokia tikimybė, kad jums meniu bus įteiktas pirmai, nes jūs atėjote anksčiau? Ko gero, nulinė.

11. Jei atėjote į kavinę/barą/restoraną/parduotuvę, kur visą laiką atsiskaitinėdavote kortele ir šįkart toks atsiskaitymas negalimas, labai didelė tikimybė, kad jums apie tai bus pranešta tik baigus apsilankymą ir atėjus metui atsiskaityti, nes juk ši informacija YRA PARAŠYTA ant kokio nors ypatingo informacinio lapelio, kurio jūs, kvaileli, ėmėte ir nepamatėte (nu jau visai).

12. Jei atėjote i kavinę/barą/restoraną, jau sulaukėte meniu, tačiau jums netikėtai tenka išbėgti, išsyk tampate Liaudies Priešu Nr.1 (nes turbūt gi išsigandote kainų, ką, ane, nu jau visai).

13. Jei, neduok Dieve, laimėjote, gavote dovanų, ar kaip nors kitaip įgijote kuponą, kuris leidžia apmokėti jūsų pirkinius kavinėje, bare, restorane ar paduotuvėje, labai didelė tikimybė, kad kur nors mažytėmis raidelėmis (nebūtinai ant pačio kupono, galbūt firmos (net nebūtinai pačios įstaigos, kurioje lankotės) interneto svetainėje, galbūt kokiose nors taisyklėse, kurios padėtos šiknoj kamaroj devintam užpečky, galbūt baro/restorano šeimininko gimimo liudijime) bus parašyta, kad: a)kuponu leidžiama apmokėti tik dalį sumos, b)kuponu negalima atsiskaityti už alkoholinius gėrimu, c)kuponu negalima atsiskaityti už stipriuosius alkoholinius gėrimus, d)kuponas galioja tik darbo dienomis iki 16val., e)kuponas negalioja renginių metu, f)kuponu galima atsiskaityti tik už picas, g)kuponas galioja itin ribotą laiko tarpą, h) a, b, c, d, e, f, g variantai kartu, arba kuri nors jų kombinacija, arba kažkas, ką pamiršau paminėti.

Ir svarbiausias niuansas – kai jus ištinka viena ar kita, ar kelios čia paminėtos situacijos, jus aptarnaujantys žmonės labai dažnai ne apgailestauja ir ne atsiprašo dėl sistemos sukeltų nepatogumų, o tiesiog žavingai šypsosi, tarsi sakydami, „Haha, prigavom.“

*Nesistengiu ir nenoriu varyti ant žmonių, kurie dirba klientų aptarnavimo srityje, nors būna ir tarp jų dalbajobų, o baro/kavinės/restorano administratorius/vadybininkas/vadovas dažnai iš viso būna a)beveik Dievas, b)Dievas, c)šiek tiek aukščiau nei Dievas. Keikiu sistemą ir ne itin didelio Vilniaus, gan nedidelių restoranų/kavinių/barų neaprėpiamai plačius išimčių ir nerašytų taisyklių rinkinius, įstatymų niuansus, kuriuos norėdami perkąsti turi šiame mieste ir ypač viešose vietose praleisti tikrai nemažai laiko, bet kas iš to, nes kai jau galvosime, kad viską žinome, tos taisyklės ims i pasikeis.

2 komentarai

Atsikvėpimas

Dar tik spalio pradžia, o jau galvoj sukas apmąstymai, kad, po velnių, audringi šie metai buvo nenormaliai, įspūdžių užtektų ne vieną metų apžvalgą sukurpt.

Labai netyra ir nedora galvot, kad kiekvieną minutę, kuomet nedirbi, teoriškai galėtum kalt pinigus? „You‘ve got the looks, I‘ve got the brains, let‘s make lots of money.“

Drebu, kaip noriu naujos tattoo. Jaučiu, bus gimtadienio dovana sau.

Sapnavau, kad gulim žalioj pievoj ir lakam kolą kibirais.

Today is the first day of the rest of your life, baby. Važiuojam.

Palikite komentarą

Apie šimtus kartų pasitvirtinusias tiesas

Yra žmonių, kurie šį tą apie mus žino. Yra tokių, kurie žino nemažai. Egzistuoja ir tokia grupė, kurie manosi žiną daug, bet nežino nieko.

Labai didelė normalaus pasaulio gyventojų dalis net nesuvokia, kas dedasi mūsų galvose, o jei sužinotų, nesuprastų, kaip šitaip galima.

Galiu pasakyti tik tiek – nuodėmių nedarantys žmonės nuo jų susilaiko dėl dviejų priežasčių – arba neturi tiek sveikatos, arba yra savo smegenyse susikūrę narvą, kuriame tūno visi jų geismai. Jie taip ir mirs nesužinoję, ką reiškia leisti sau daryti tai, ką nori. Kaip man jų gaila.

Buvo laikas, kai jaunystės neišmanymas leido į galvą ateiti kvailoms mintims, kad gal reikėtų liautis ėjus iš proto, nes, juk, nepridera. Jei kažkada ir buvo ribos, ar normos, jos senų seniausiai apleido mūsų protus. Dabar mes galim viską, ir dėl nieko nesigailim, ir dėl nieko negėda.

Šventa gyvenimo teorija – maksimalizmas. Jei dirbt – tai tik iš visų jėgų, jei linksmintis – tai iki galo, jei kalbėt – tai tik tiesą. Savo.

Išvados paprastos – daugiausiai pasitikėjimo savimi gyvenime žmogui suteikia pinigai, visagalė meilė sau, įsipareigojimų neturėjimas, dėmesys ir besąlygiškas mylimųjų palaikymas. Garbės žodis.

3 komentarai

Kiek kainuoja (iš)gyventi Vilniuje?

Kiek kainuoja išgyventi Vilniuje? Visų pirma, labai svarbu suvokti, kad žmonių poreikiai nepaprastai skirtingi. Šiaip Vilnius nėra itin brangus miestas, jei žinai, kur šopintis, kur lankytis, pas ką paprašyti vienos ar kitos paslaugos it pan. Visai kitaip yra tiems, kurių tėvai gyvena Vilniuje. O mes pakalbėkime apie tuos, kurie čia yra atvykėliai.

Vilniuje išgyventi kainuoja penkis šimtus litų per mėnesį. Jei esi studentas, moki 200lt už bendrabutį (maaaksimum), mėnesiui transportas tau kainuoja 22lt, maistas – nedaug (nes didžiąją jo dalį – bulves, kopūstus, agurkus, burokus, lašiakus ir lietinių kalną bei naminės grietinės kibirą – įdeda mama), telefono sąskaita – ~10lt (planai planeliai), viso kitos išlaidos – alus (o alus gi nebrangus – ~3lt/l, jo?), cigaretės (irgi nedaug, nes rūkai tik savaitgaliais ir prie univerkės, jo?), kirpykla – ~15lt/mėn (nes gi aišku grįžti apsikirpti į savo gimtą miestą), higienos reikmenys – muilas, dantų pasta, šampūnas ir popierių univerui kopijavimo paslaugos. Gyveni, šypsais, nelabai žinai, kad gali būti kitaip, normaliakas, dar gal kokią stipkę gauni.

Vilniuje išgyventi kainuoja tūkstantį litų per mėnesį. Jei esi studentas, moki 300lt per mėnesį už kambarį, kurį daliniesi su draugeliu, transportas tau kainuoja ~60lt per mėnesį (nuolatinis bilietas + taksai grįžti namo šaltom naktim po tūso). Kitos išlaidos – pietūs kabake bent kartą per savaitę (labai gerai, jei į trasą eina nuolaidų kuponai); alus (bokalas – ~5lt, jo?), degtinė, brendis, zagironai, cigaretės, pramogos (Vishy parkas kokį kartą į ketvirtį, kinas), higienos priemonės – muilas, dantų pasta, šampūnas, kondicionierius, dezodorantas, telefono sąskaita (~20lt), gal net ir maistas, kopijos univerui, įėjimai į klubus (bet dažniausiai eini ten, kur nekainuoja). Gyveni, normaliakas.

Vilniuje išgyventi kainuoja belekiek. Jei nebesi studentas, gyveni truputį patogiau (taip, kad jaustumeis žmogum), tau nebegalioja jokios nuolaidos, alus (bokalas – ~7lt, jo?), cigaretės ir kiti svaigalai, maistas (pietūs ar bent koks užkandis/kavos popietė kabake ~3k./sav.), maistas, valgomas namie (tau svarbu, ką tu valgai), taksai iš tūsų ir vėluojant į darbą, gal ir mašinos išlaikymas, telefono sąskaita (didelė), pramogos – įėjimai į klubus, teatrai, koncertai, soliariumas, kirpykla (nuo 50lt, nes negi grįši kirptis į gimtąjį miestą?), stilius, dovanėlės draugams gimtadienių progomis, higienos reikmenys ir kosmetika – šampūnas, kondicionierius, kaukė, losjonas, pienelis, tonikas, kvepalai, tualetinis vanduo, plaukų vaškas, lakas, standiklis ir pan., apranga.

Sakai, netiesa? Aš tai sakau, kad, kad ir kaip bebūtų akivaizdu, tačiau neišvengiamai nesuvaldoma, apetitas kyla bevalgant ir išleisi (ir reikės) tiek, kiek gausi.

3 komentarai

Apie pinigus

Na gi nustokit man aiškinę, priekaištavę ir purkštavę dėl mano pasirinkimų. “Tai ką, nebesimokysi?”, “Tai ką, tik dirbsi?”, “Tai kodėl tiek nedaug uždirbsi?” Taip, nebesimokysiu, taip, dirbsiu, taip, uždirbsiu tiek, kiek uždirbsiu. Nejaugi rimtai visi aplink tiek daug uždirba, kad taip purkštauja dėl mano uždirbamos sumos? Mano žiniomis, ne. Ir iš viso, nebūtina turėti daug pinigų. Pinigų reikia tiek, kad užtektų. O daug pinigų turėti kartais blogiau nei jų neturėti iš viso. Taip, man vis dar 16 ir manyje gyvas naivumas, galbūt, bet kažkaip tuo nesiskundžiu.

Pasimelskim už tuos, kur nuogi, bet laimingi.

Palikite komentarą