Pirmyn į turinį

Žyma: Nip Tuck

Mano didelis, storas rekomenduojamų serialų sąrašas

Geriausi serialai

Karantinas ir žiema tęsiasi, kas reiškia, kad namie dar tikrai pasibūsim, tai pagalvojau, kad gal visai gerai būtų į vieną vietą sudėti savo žiūrėtų ir man patikusių serialų aprašymus. Nors nereikia apsimetinėti, serialai mums patinka visais laikais. Šiai dienai įvairiausių serialų prikepta tiek, kad neįmanoma net spėt sužiūrėt, kur vaidina vienas ar kitas tavo mėgstamas aktorius. Jei norėtum pažiūrėt viską, ko yra prikurta, ir gyvenimo neužtektų, o, saugios erdvės beieškodami, dar ir mėgstam jau matytus serialus pakartotinai prasukt, užuot rizikuodami imti kažko naujo.

Suprantu, kad mano sąraše bus ir tokių serialų, kurių, regis, pristatinėti nė nereikia, nes visas pasaulis juos yra matęs.

Bet, žinokit, vis dažniau įsitikinu, kad assuminti dalykus nėra labai geras įprotis ir visad reikia prisiminti, kad tai, kas puikiai pažįstama ir žinoma tau, kitam gali būti neatrastas pasaulis. Apie tai galvodama prisimenu save vaikystėj. Kiek daug dalykų man pasidarė žinomi vien dėl to, kad kažkas netingėjo apie juos man pirmą kartą papasakoti. Nors ką ten vaikystė, ir dabar pilna tokių atradimų, už kuriuos esu dėkinga kantriems pasakotojams.

Serialus surikiavau į kelias kategorijas, kaip man atrodo geriausiai tinkama. Čia bus ir draminiai serialai, ir detektyviniai, ir komedijiniai, ir draminiai, tik fantastikos nerasit. Reitingų nebus, nes čia panašiai kaip rinktis patį skaniausią patiekalą – nelabai įmanoma. Vieną dieną labiau už viską norėsis torto, kitą – sušių ir tomis dienomis tai bus skaniausia, ką galėtum valgyti. Taigi absoliučiai viską, ką aprašiau, nuoširdžiai rekomenduoju. Jei nerekomenduočiau, nebūčiau kiekvienam jų skyrusi laiko.

Prie kiekvieno aprašyto pridedu nuorodą į IMBD, citatą/kadrą iš serialo ir, jei manau, kad verta, nuorodą į soundtracką Spotify. Informacijos apie platformas, kur galima rasti vieną ar kitą serialą, nesurinkau, nes manau, kad dabar, kai pasiūla begalinė, be vargo susirasite patys.

Galiu tik prižadėti, kad šiame sąraše atsirado tikrai įdomūs serialai.

Puikiai suvokiu, kad pati esu dar labai daug ko nemačiusi ir daugybės dėmesio vertų pavadinimų čia nepaminėsiu, tad kviečiu prisidėti komentaruose dalinantis savo rekomendacijomis ar papildant manąsias.

6 Komentarai

Septynios rekomendacijos gruodžiui

Būna laikas, kuomet viskas verda, sukasi ir yra baisiai juokinga ir šmaikštu. O būna, sėdi ir žiūri bukomis akimis į niekur, ir tiesiog norisi truputį sustoti ir nieko nedaryti. Gal tai apatija. „Nesiapatink“, sako man.

Bet šiandien ne apie tai. Šėlsmo ir pokštų aprašo dar teks palūkėti, dovanokit, šiandien aš šiek tiek santūriau.

Kai žiauriai daug dirbu, man baisiai norisi viską veikti. Skaityti, rašyti, žiūrėti, išmokti. Bet tada tam laiko nėra. Visada svajoju apie tą magišką metą, kuomet galėsiu pažiūrėti visus nematytus filmus ir perskaityti visas neskaitytas knygas. Betgi. Tais laikais, kai laiko atsirasdavo, ir tas noras smarkiai sumažėdavo, nes kai nieko nedarai, tai ir nesinori nieko daryti. Tad vienintelė išeitis dabar tėra suvokti, kad the time is now, ir ne rytoj, ir ne po mėnesio, ir mėginti kažkaip visus tuos domėjimosi objektus sugrūsti į trumpučius laiko tarpus dabartyje.

Viską, ką veikiu, aš privalau išanalizuoti ir ištaršyti (jūs pamatytumėt, kaip atrodo mano skaitomos knygos ir kiek kartų stabdau žiūrimus filmus ir leidžiu mintims pasileist per jų keliamas asociacijas ir ieškau atsakymų į klausimus) ir dar parodyti kitiems. Štai jums mano rekomendacijos gruodžio mėnesiui, kuomet, tikiu, rasis laisvesnių akimirkų pasiglostyt savo nepatenkinamą žingeidumą (ak, kaip kartais gaila eiti miegoti, nes gi viskas taip įdomu, ar ne?)

1.Žiūrėkit Six Feet Under. Žinau, žinau, senas reikalas, tačiau vis neprisiruošdavau. Džiaugiuosi, kad tada, kai rodė LNK, žiūrėti nepavyko ir dabar dar turiu dar bent tris sezonus nesuspoilinto gėrio. Frances Conroy yra kieta aktorė.

“I wish that just once people wouldn’t act like the clichés that they are.“

“Academia is one huge circle jerk. All the sequestered people desperately defending the one good idea they have had in their lives.“

“I know stealing a foot is weird. But, hello, living in a house where a foot is available to be stolen is weird.“

Šiuo atveju, kaip buvo ir su Nip Tuck bei Breaking Bad, soundtracko kapstymas pažiūrėjus seriją – kaip desertas po pietų.

Random fact: Aš žinojote, kad Sex and the City opening theme song sukūrė Groove Armada?

2.Klausykit Tame Impala. Man sakė, kad čia irgi senas reikalas ir nėr čia ko aikčiot, bet šiuo metu man vyksta tas žavusis atradimo etapas, kuomet įrašai sukasi aplink mane be paliovos. “The Less I Know the Better“ yra nepaprastumo gražumo kūrinys.

It‘s not now than ever. Better late than never, ar ne? Gal ir ne, kas ten žino.

Dar klausykit Museum of Bellas Artes. Šokit.

3.Pažiūrėkit filmą Amy.

(Kalbant apie filmus, esu smarkiai kalta sau ir draugams, su kuriais mažai kada turiu ką kalbėti apie filmus, nes filmų beveik nežiūriu. Jums pritrūktų oro sužinojus, kokių kultinių filmų aš nesu mačiusi. (IMDB rodo, kad iš pirmojo 250-uko mačiau 43, doh.) Matot, dažniausiai mano filmų laiką užpildo tie, kuriuos verčiu, bet verčiu ne visada tai, ką rinkčiausi žiūrėti šiaip. Be to, man, kaip ir daugybei šiuolaikinio pasaulio individų, nepaprastai sunku sutelkti dėmesį. Tiesą sakant, darosi vis blogiau. O į kino teatrus aš nenueinu, nes laikas vis atrodo netinkamas. Ironiška gyventi kino teatro pastate, bet tame kino teatre dar nebūti buvus.

Kai pamačiau, kad trukmė – 2h, numaniau, kad didelė tikimybė, jog išjungsiu neišlaukusi pabaigos. Bet taip įtraukė, kad, ko gero, žiūrėčiau dar dvi ir nemirksėčiau. Taikiai ir nuosekliai išdėstyta Amy Winehouse istorija, žinoma, puiki muzika, apžvalga gyvenimo-rokenrolo, kurį stebint sunku patikėti, kad laikai tai šie, o pati Amy buvo vos penkeriais metais vyresnė už mane. Buvau primiršusi/praleidusi keletą biografijos niuansų, kuriuos filmas gražiai užpildė ir užkabino ant dokumentikos.

4.Skaitykit Beigbederį. Jei manęs paprašytų papasakoti mano skaitytų jo knygų siužetus, tai padaryti, ko gero, būtų užduotis sudėtinga. Jo knygose aš nematau istorijų, matau šaižias įžvalgas, kurias, regis, įžiūrėti ir konkretizuoti ir pati galėčiau (bet negalėjau). Prie Beigbederio vis grįžtu jau daugiau nei dešimt metų. Ir mano pirmas blogo įrašas 2005m. buvo citata iš “14,99eu”. Dabar skaitau “Prancūzišką romaną”. Knygos lyrinis herojus sakosi neprisimenąs savo vaikystės. Svarstau, ar tikrai įmanoma neprisiminti, jei prie tų ankstyvųjų epizodų vis negrįžti ir nepakapstai, kad neužsimirštų, ir kiek gi tikras tas pagrindinis herojus. Mano mėgstamiausia jo knyga – „Romantiškas egoistas“.

Šio autoriaus atveju gaila, kad turbūt niekada neišeis skaityti, arba bent jau palyginti, su versijomis originalo kalba, nes prancūzų kalbos paskaitose teišmokau pasakyti „Povilas est un musicien“, bet ir tada dėstytoja papyko, nes juk „Povilas est un etudiant“ (sakė ji), bet kur ten jai suprast.

5.Nustokit juoktis iš supermamų ir žmonių, kurie įvairių feisbuko grupių ir puslapių postuose rašo su klaidomis savo pasireiškimais rodo ne patį geriausią išsilavinimą ar intelekto lygį. Tiesiog nustokit. Iš pradžių gal ir buvo juokinga, bet tie socialinių tinklų herojai, kurių pramoga spėjo tapti visų Londono/Dublino/Kosmoso lietuvių forumiukų sekimas ir darkymasis iš kiekvieno pro šalį mesto pareiškimo, atrodo liūdnai. Juk tiek įdomių ir gražių dalykų yra gyvenime ir be tokių veiklų. Argi verta apsistot ties pašaipa, nejučia ir sparčiai virstančia piktdžiugišku šaipymusi? Neverta gi, tikrai neverta.

6.Nueikit į Dėvėtus ir paragaukit Saros vegababo. Tai yra vienas geriausių dalykų, kokius teko ragauti mieste pastaruoju metu. Kaina ir kokybė dera.

(Norėjau Dėvėtus įtraukti į samprotavimus apie naujas vietas, bet jiems juk jau metai, o aš tik dabar iki jų daėjau)

7.Išeikit bent trumpam iš Islandijos ar Trakų gatvės (kur strigus jaučiuosi jau per seniai) ir aplankykit naujas vietas.

Skaitykla. Toje vietoje apsilankiau pirmą kartą. Nuvedė kažkur laiptais, sakė niekuo nesirūpint, viskuo bus pasirūpinta, ir patekau į jaukią erdvę, kurioje prapuolėm kelioms valandoms. Visos tos knygos interjere yra kūl. Daug šokom.

Peronas. Taksi operatorė klausė važiuosiu į autobusų ar traukinių stotį (tarsi būtų labai didelis skirtumas). Kai atvykau, krito šlapias sniegas, o traukinių bėgiai tamsoje atrodė kažkaip mistiškai. Užėjus labai patiko. Laukiu to karto, kai užsibūsim ir paryčiais tiesiai iš ten sėsim į traukinį ir nuriedėsim bent jau į Kauną, nes kodėl gi ne.

Turgus. Arčiau, bet prasčiau nei Peronas (leidžiu sau šituos du lygint, nes sekė vienas po kito), bet vis tiek labai gerai.

Ačiū tiems, kurie vis netingi man parodyti kažką naujo. Tikiuosi, ir neaptingsit.

Palikite komentarą

Vokiškos medicinos ypatumai

O šiandien buvo juokingas dalykas. Nuėjau pas daktarę, sutarėm, kad vėl šiek tiek pjaustinės, seselė nuvedė į operacinę, paguldė ir pasakė, kad tuoj grįš. Atsiguliau, laukiau laukiau, finale užsnūdau. Atsibudau po pusvalandžio – niekas taip ir neatėjo. Mane tiesiog va taip ėmė ir pamiršo operacinėje, prikrautoje vaistų ir visokių kitokių mandrų dalykėlių. Teko nueiti ir priminti, kad hmm, chebryte, aš vis dar čia. Prapjovė, po oda įgrūdo kažkokį dalykėlį ir sutvarstė, todėl ir toliau visi viešajam transporte spokso į mane (ko visai nesitikėjau mieste, kur pamatyti galima viską, viską, tai mano užklijuotas veidas – tik smulkmena!). Pasidarysiu kaip koks Nelly, kuris visą gyvenimą su pleistru, cha.

Tai taip va ir gyvenu. Grožio peilis, reality show Namai (toliau sėkmingai išjunginėju kambarioko paliktus el. prietaisus), Skrydis virš gegutės lizdo ausinuke, piešiniai per paskaitas, lauktuvių pirkimas ir penktadienio oro prognozių tyrinėjimas su baime akyse, nes gismeteo rašo, kad bus sylno snieg, o va šeštadienį tai jau jasno jasno.

Palikite komentarą

Serialų pasaulyje

Dabar daug lyja, šalta, todėl rečiau lendu žmonėtis ir mieliau lendu po kaldra žiūrėt serialų. Prašom neburnoti, man atostogos, kaip noriu, taip tinginiauju. Man šitaip geriau nei paplūdimy svilintis (nors kartais, jei su kokia gera knyga, tai nieko, ale kad neišėjo nieko pasiimti iš bibliotekos trims mėnesiams, o šlamšto skaityt nesinori). Taigi, skelbiu savo visų laikų mylimiausių serialų sąrašiuką, gal ko būsit nematę, gal ką įdomaus atrasit. Sąraše viskas atsitintine tvarka, negaliu išskirti geriausio, juolab, kad sunku lyginti dramą su humoru.

· Gossip Girl (nes man patinka gražios šmutkės, glamūras ir Sebastian Stan bei Ed Westwick (šitas tai visoms patinka));

· Californication (grupiokai sakė, kad niekalas – neva per daug ten geria ir per daug sekso, neva gyvenime taip nebūna. Kadangi mano aplinkoj būna, tai man ir patinka. Tobulai išlanktytos nepatogios absurdo situacijos);

· Friends (nes ir prieš dešimt metų ir dabar klykiu iš juoko, nes jis tikrai labai jaukus);

· How I Met Your Mother (iš pradžių nepatiko ir net labai, bet po 7 serijos taip užkabino, kad net pusryčiaudama žiūrėdavau. Kūrėjai labai moka išnagrinėti kasdienius psichologinisu aspektus, kuriuos anksčiau irgi pastebėdavau, bet niekad neįsigilinau);

· Nip Tuck (vėlgi glamūras, tik čia toks labiau adult ir daugiau įtampos. Taip pat sunku nustoti žiūrėti, nes kiekviena serija intriguoja iki beprotybės, tik paskutiniam sezone jau šiek tiek per daug užsimelodramino);

· One Tree Hill (nes aš esu moteris ir man patinka visokie apie jausmus, būna, kad čia net kokia ašarą išspaudžiu);

· Parks and Recreation (šių metų atradimas, visiškas pure gold. Pradžioj clumsy, bet vėliau neįmanoma nežvengt susirietus. Net sunku patikėti, kaip talentingai pateiktas toks nesveikai subtilus ir geras humoras. Rekomenduoju nenormaliai, turiu dar kelias serijas neperžiūrėtas, bus labai liūdna, kai pabaigsiu);

· My Name is Earl (ilgainiui pabosta, bet įkvepia optimizmo, taip pat yra gero skanaus humoro perliukų);

· Spaced (neseniai pradėjau, bet, manau, tikrai viską pažiūrėsiu. Nesveikas nurautas humoras.);

· Ally McBeal (skanus subtilus suaugėliškas humoras, kartais perdaug melodramatiško smulkmeniškumo);

· Joey (po Friends labai trūko kažko tokio. Aišku, čia žymiai prastesnis variantas, bet Adam Goldberg antrame sezone viską išgelbėja);

· South Park (komentarų, man atrodo, nereikia);

· Sex and the City (vėl šmutkės, glamūras, seksas ir visokie kitokie moteriški dalykėliai)

Dar bandžiau žiūrėti Weeds, True Blood, Six Feet Under, Family Guy, Skins, bet neužkabino. Bandau žiūrėti Mad Men, dar neaišku, ar užkabins, kolkas nieko, geras stiliukas. Dar reikėtų kada skirti laiko peržiūrėti Simpsonus, bet man sunku su multikais.

Labiausiai žiūrėdama serialus nemėgstu, kai rodo sapnus arba prisiminimus. Tuomet akivaizdu, kad kūrėjai nebeišmano, ką dar rodyti. Šiaip serialai man patinka žymiai labiau nei filmai. Yra keletas aktorių, kuriuos tiesiog dievinu už nerealiai juokingus antraplanius personažus. Tai – Adam GoldbergFriends ir Joey, Giovanni Ribisi My Name is Earl ir Friends, Aziz Ansari iš Parks and Recreation ir Evan HandlerSex and the City bei Californication.

3 Komentarai

Jūsų pasąmonės negalios

Niekas neina per nervus labiau nei klaiki europynhitreidijo stailo muzika, kurią, nori tu to ar nenori, esi priverstas girdėt kaiminystėj, autobuse, kavinėj, kitoj viešoj vietoj, o šiandien jau ir ofise. Kamon, žmonės, edukuokitės ant muzikos, nes aš tikrai atpilsiu. Arba bent jau nekiškit savo brūdo bent jau darbo vietoj.

Vakar į rankas pakliuvo skaitalas magišku ir daug žadančiu pavadinimu – Jūsų Pasąmonės Galia. Turinyje – milijonas skilčių, bet perskaičiau tik įvadą ir iškart ėjau prie reikalo – 198p. Kaip prisivilioti idealų vyrą. O stebukle, šia tema tik pora puslapių. “Kreipkitės į savo pasąmonę ir sakykite jai: į mano gyvenimą ateina doras, nuoširdus, ištikimas, patikimas, ramus, laimingas ir turtingas vyras.<…> Būkite pasirengusi priimti meilės dovaną, kuria jums įteiks jūsų pasąmonė.“ Seriously? Čia gal neoficiali kokios sektos, kurios dievulis – pasąmonė, biblija? Kartoji maldelę ir krištoliniai vyrai plaukia pas tave? Kamon. Maldelių prikalbėta milijonai ir ne tik šia tema, bet pas mane ir toliau plaukia arba užimti arba nesveiki arba gėjai. Žinai, nepagailėsiu šokoladinio medalio jei man parodysi žmogų, nebūtinai kandidatą į antros pusės titulą, tiesiog tokį mirtingąjį, kuris apskritai turėtų visas šias savybes. Ir šiaip, visa ši knyga atrodo toks briedas, kokių reta. Bet visgi labai populiari. Na, gal ir džiugu, kad suaugę žmonės dar pasakom tiki.

Nauja manija – filmų soundtrackai. Prasidėjo nuo Amelijos. Iš esmės aš nelabai mėgstu filmus, pažiūriu kokius du į mėnesį (maaaximum). Bet atradau, kad filmų garso takeliai – tikras gėris. So far atsisiunčiau Pulp Fiction, Virgin Suicides, Ocean‘s 11, Fight Club, The Royal Tenenbaums ir 24 Hour Party People track‘us bei, neišvengiamai, viską, kas tik yra skambėję geriausiam seriale ever – Nip Tuck. Kaip mane tai džiugina. Ak.
Beje, visi vietiniai, spėliodami mano tautybę vardija tokius variantus: Montenegro, Brazilija, Portugalija, Urugvajus. Taip, aš tikrai primenu tipinę šiltųjų kraštų gazelę juodom garbanom. Tikrai tikrai.

Noriu vodkės ir reivo. Juodai.

Palikite komentarą