Pirmyn į turinį

Žyma: Linksma

Prie 30° karščio rimtai nebesigalvoja

Šis savaitgalis buvo pats geriausias iš visų nuo tos šaltos snieguotos kovo 30-osios, kai po 32val trukusios kelionės nukritau Vilniaus oro uoste ir pusvalandį nesupratau, kur atsiimti lagaminus.

Pasirodo, laimės formulė paprasta, tik buvo primiršta – reikia daug šokti, daug juoktis, daug išsidirbinėt, daryti dar nedarytus dalykus ir eiti dar nepramintais keliais.

Mane supa tikri lingvistai – humoristai, todėl negaliu, nagi negaliu nutylėt šviežiausių nugirstų perliukų bei bežaidžiant žodžiais gimusių įžvagų.

Apie namų ruošą: „Jinai visą rytą aiškino – išplauk šiukšles, išnešk indus…“

Apie first world problems: „Man pavyzdžiui labai nepatinka, erzina, nu negaliu, kai šaldytuvo dureles darant jos būna taip prisispaudę, kad gaunasi visą šaldytuvą pajudint.“

Apie RENGINĮ: „Eurovizija – gėjų naujakas.“

Apie vežėjus: „Tas taksistas koks normalus buvo, be ūsų, viską ten.“

Apie imidžą: „Aš ten į tą tūsą netyčia nepasiruošęs nuvariau, su fulkiapu, maike kažkokia, o ten įeinam pro duris – žiūrim, kad nepritapsim, nes mat visi, ne tai, kad pasipuošę, bet seni.“

Apie atjautą: „Ir negražūs žmonės gali būti linksmi.“

Europa yra rojus žemėj, atvičiaju.

Palikite komentarą

Hangover in Vilnius

Aš tau sakau, vieną dieną mes į vakarėlį įsiveršime ant rožinio vienaragio, fone grojant „Let the beat control your body“.

Jei norite, kad mes neišeitumėme į linksmintis, surakinkite mus antrankiais ir pririškit prie radiatoriaus. Ir vis tiek išliks daug šansų, kad kažkur išplauksim kokiu nors būdu.

Kokia tikimybė, kad netapsim šventės epicentru ir nešoksim ant paviršių? Nulinė. Kas pamato pirmą kartą, kartais nepatiki, kad taip būna.

Viena draugė pasiskolino mano batus ir pranešė, kad nuo jų, ko gero, sklinda vakarėlių aura, ko pasekoje tik juos avėdama ji dusyk pasiekė savo vakarėlių aukštumas ir pagirių dugną. Na gal.

Na, ir, kaip visada, perlų rinkinukas. Neišvengiamai.

Apie vaizdus: „Stebėk, kaip aš geriu, tu stebėk.“

Apie pojūčius: „Ką tik liečiau žandą ir nesupratau, ar mano.“

Apie vaikus: „Tai ką man daryti, jeigu jis save smaugia su šokdyne?“

Apie smagumo lygį: „Apsitorčinę kaip dūros lakstysim.“

Šią vasarą vaizdų dar bus, princesės garbės žodis.

Palikite komentarą

Apie džiaugsmus, kurie buvo ir bus

Pažadėk, labai prašau, pažadėk man, kad tie gerieji laikai, apie kuriuos šiąnakt nepaliauju galvot, dar ne kartą pasikartos ir dar labiau džiugins. Pažadėk, kad dar klyksim ir spiegsim ir rėksim iš laimės.

Tu net neįsivaizduoji, koks nuostabus mano gyvenimas so far. Taip, man dabar ne laimės dienos, taip, būna, kad realybė kanda, bet, po šimts, vartau tūkstančius nuotraukų, klausau šimtus dainų ir prisimenu ir džiūgauju iki ausų išsišiepus – kokia aš jauna ir kiek daug gero aš jau patyriau! Nepamatuojamo šėlsmo savaitgaliai, savaitės, dienos, naktys, vaje, kokie mes bepročiai! Aš dar visai nenoriu užaugti, dar eikim paryčiais link namų susivėlę. Pažadėk, kad per daug negalvosim, daugiau darysim, mažiau kalbėsim ir nieko nebijosim.

Pažadėk man grožį ir geismą, pažadėk.

Palikite komentarą