Pirmyn į turinį

Žyma: laisvalaikis

Apie tai, ką veikti, kai yra laiko

Nežinau, kaip jums, bet man, po įspūdingojo 2014-ųjų švenčių sezono (prasidėjusio 12 18, pasibaigusio 01 02) vis dar nesinori eiti nei į miestą, nei į barą, nei į klubą, nei į šokius. Mintys apie alkoholį apsiriboja vienu – dviem alaus prie tv, o ir tie nėra būtini. Į lauką eiti dar šalta ir tamsu. Darbe viskas kaip ir visada, nei per daug įtempta, nei pernelyg ramu. Jau seniai nežiūriu TV, bet šiemet pasižadėjau sau nebeskaityti ir naujienų portalų, ką sėkmingai ir darau. Apima jausmas, kad turiu baisiai daug laisvo laiko.

Kai taip nutinka (ir nustembi sau, kaip čia dabar?), iškyla klausimas: TAI KĄ VEIKTI? Dalinuosi savo veiklos idėjomis, kurių spėjau prisigalvoti sau.

Žiūrėkit filmus. Žiūrėkit serialus. Ateis vasara ir tikrai nebus kada peržiūrėti visų Seinfeld/Boardwalk Empire (iki 4 sezono)/Parks and Recreation (iki 5 sezono)/House of Cards serijų, kurias pamatę tikrai praplėsit akiratį ir bendrą išsilavinimą. Arba bent jau pasimėgausit geru produktu.

Eikit į protmūšius. Akiratį ir bendrą išsilavinimą tikrai praplėsit. Pasirodo, su draugais galima ne tik tūsinti, bet ir galvoti. (Žinau, kad tie, kurie jau ilgus metus tai veikia, pagalvos, kad pasiūlymas pernelyg elementarus, bet patikėkit, yra tokių, kurie niekad nebandę).

Eikit į kalbos/makiažo/virėjų ir pan. kursus. Jei išeiti iš namų – per sunki užduotis, atsisiųskit apps‘ą ir mokykitės kalbos bent šitaip.

Išsilaikykit teises pagaliau, dėl Dievo meilės, kiek galima atidėliot.

Eikit sportuot. Arba sportuokit namie. Jei sportuosit namie, valios prireiks kokius 10k daugiau nei išėjus iš namų, bet įmanoma. Įsijunkit youtube, prisipirkit priemonių (ne, ne treniruoklių) – kilimėlį, kamuolių, gumų ir pažiūrėkit kas iš to išeis. Jei neišeis, eikit pas profesionalus.

Skaitykit. Viską, ko dar neperskaitėt. Aš žinau, kad sėdėti fb visada yra lengvesnė vilionė, bet kaip gera ir oru sau suvokt, kad įsijautei į gerą knygą, o ne į buvusios meilės fb stalkinimą.

Gaminkit. Jei ir taip gaminat, pasidomėkit, gal galima gaminti sveikiau, įdomiau ir įvairiau. Pradėkit virti sriubas.

Išrūšiuokit visus namie esančius popieriaus lapus.

Ištrinkit visas nereikalingas sms žinutes, priminimus, emailus, failus iš kompiuterio.

Susitvarkykit desktopą.

Susikurkit taupymo planą. Išsikelkit sau tikslą ir sistemingai jo siekite. Ieškokit būdų išleisti mažiau pinigų, o sukrautus kalnus atsidėkit vasaros kelionėms.

Apsiimkit pavaduoti sergančius kolegas. Prisiklijuosit dar šiek tiek prie vasaros kelionių.

Eikit į muziejus, galerijas.

Tepkit veidus kaukėmis, nagus, plaukus ir ragus – aliejais, šveiskit ir tepkit odą.

Susisiūkit (arba nuneškit susiūti) visus įplyšusius rūbus, kurie atidėti būtent šiems laikams.

Nueikit pasitikrinti sveikatos. Nebijokit pasirodyti paranojikai, įpraskit nelietuviškai profilaktiškai tikrintis sveikatą kasmet. Kažkada sau padėkosit.

Išrūšiuokit visus namie esančius drabužius ir grūskit lauk tuos, kuriuos atsidėjot tiems laikams, kai suplonėsit.

Kurkit. Rašykit. Tapykit. Lankstykit.

Arba, jei visi mano pasiūlyti variantai išeikvoti, kaip mano labai gera draugė man kartą patarė – kurkit cheminį elementą.

Aš žinau, mėnuo-du ir man šitas ramybės etapas praeis, bet kol kas viskas štai šitaip.

Palikite komentarą

Pavasario pradžios mišrainė

Per pastaruosius dvejus metus tyčia netyčia vartydama lietuviškus žurnalus išlavinau akį – 9/10 kartų pataikau atspėti, kai fotosesiją būna pastailinusi A. Jablonskytė. Sako, jei gali nedainuoti, šiukštu nedainuok. Jei gali nestailinti, tai nestailink. Nes tikrai nereikėtų. Nors, gal surinkti visa, kas blogiausia ir sukrauti ant žmogaus sukuriant 1992m. „Žavūs ir drąsūs“ atmosferą – irgi talentas?

Tęsiant klausimų, į kuriuos, kaži ar kas kada atsakys, bet kaži, ar man vienai jie kylą, galima paminėti IKEA. Kiek iš mūsų jau pirko ledų už litą arba du? Kiek iš mūsų pasimetė, nežinodami, kaip elgtis, kai tai darė pirmą kartą?

Ir kur iš parduotuvių dingo dribsniai-pagalvėlės su kokiu nors įdaru?

Kodėl žmonės nebenaudoja žodžių „pinigai“ arba „litai“? Kodėl juos išstūmė tokios alternatyvos kaip „pinigėliai“, „pinigiukai“, „lietuviški pinigai“, etc.? Per šiurkštu?

Mėnesio įžanga į diskusija: „Kalbant apie papūgas…“

Mėnesio pergertitas: Kai sakai „Caribou“, o girdisi „Skyrybų“.

O jūs dar turite dėstytojų, kurie sako „Aš emailu labai retai naudojuosi.“, arba „Aš tuo emailu, kuris pateiktas universiteto puslapyje, nesinaudoju“? Vardan d.tėvo ir sūnaus ir dvasios. Norint pakeliauti laiku, nebūtina vykti į Grūto parką, pelėsiais ir kerpėm apaugę štai pastatai ir jų sergėtojai pačiam Vilniaus centre.

Sezono atradimas – IPA alus. Vilniuje kol kas aptiktas tik Bix, bet jei kas žinot, kur dar kitur pilsto – netylėkit. Nepatinka beveik niekam, bet jei jau kam patinka, tai patinka labai.

Jau ne vienerius metus nesuprantu, kodėl kai kurie žmonės jaučia nenumaldomą poreikį kitiems žmonėms, juos išvydę ištarti „Atrodai pavargęs/usi“. Iš patirties sakau, kad dažniausiai šių žodžių adresatas kaip tyčia pavargęs nesijaučia. Jaučiasi žvalus ir dailus. Kur veda šis pastebėjimas? Man atrodo, ten pat, kaip ir komplimentai „Esi simpatiška“, „Esi įdomių veido bruožų“, „Nesi baisi.“

Ar žinojote, kad vaikas iš Kinder reklamos yra Chriso Traegerio vaikas?

Susumuojant lietuviško identiteto paieškas: duona, druska ir raudoni vakarai. Verkiu ir kaifuoju.

Kaip gera, kai spigina saulė ir ilgėja dienos. Nokstu kaip tas ananasas. Įtampa atslūgsta.

Thumbs up on Facebook https://www.facebook.com/Mahilablog

3 Komentarai

Apie Vilniaus vakarėlių erdves ir saulėtus žiemos rytus

Dar vasarą suvokiau, kad, nors Vilniuje gyvenu jau ketvirtus metus (na gerai, šis sezonas nesiskaito, bet treji metai tai jau bus), vos atvažiavusi sugebėjau užsiciklinti ties keliomis vietelėmis ir nebesugebu nieko naujo atrasti – lankausi tuose pačiuose klubuose, baruose, maitinimo įstaigose ir, tuo pačiu, maluos tarp daugybę kartų matytų veidų. Matai, kadangi anksčiau nuolat reziduodavome Totorių gatvėje, tai ir maršrutas būdavo gan aiškus: Opium – kamikadzės ir kreizi šmeizi šokiai, Woo – tarp kitko, Roller – Techno, Mano Alibi (dabar Misterija) – pašėliot prie muzikinio aparato, Transilvanija (deja, jau uždaryta) – galutiniam nusisvaigimui ir šokiams su vilkais, Satta – atitinkamam nusirovimui paryčiais arba ketvirtadieniais, Būsi Trečias – dieniniam taškymuisi, Tappo D‘oro – antri namai, na, dar Bix trečiadieniais ir Soho – savaitgalio paryčiais. Ir bene visada tas ratas gan uždaras, nepaminėjau vos keletos nelabai reikšmingų vietų, kur kartais valgau ir kartais nevalgau. Taigi, grįžus pasižadėjau daryti eksperimentą – eisim ten, kur dar nebuvom! O kad būtų dar įdomiau, eisim labai įvairiai. Peržvelgus Vilniaus barų ir klubų sąrašą tokių vietų gan nemažai. Challenge created!

Dar šiandien sudariau sau list’ą, ką turiu nuveikti iki kovo (aš esu advanced visokių list‘ų kūrime, kaip jau, turbūt, pastebėjai). List‘ą sudaro maždaug 25 konkretūs punktai. Bet aš viską padarysiu, pamatysi.

Dar reiktų susidaryti list‘ą, ką privalau pamatyti ir nuveikti Berlyne, nes liko vos pusantro mėnesio, o aš vis dar slow motion režime. Pirmasis pasistūmėjimas bus kelionė į Deutche Welle televiziją penktadienį.

Šiandien, nušvitus dienos šviesai, supratau, kad aš jau nebe abrikosas, o visas bananas vanilinis. Niu.

Tiesa, pagaliau prasidėjo tie nerealūs žiemos rytai, kuriuos taip mėgstu. Žiemos šiaip iš esmės nemėgtu visai, bet, kai keliauji į universitetą ar dar kur, lauke vėsu vėsu, o saulė spigina, kaip pašėlusi, iš tiesų jausmas puikus. Šiandien klausau daug gražios muzikos, mokausi, skaitau, rašau, kalbuosi su mylimaisiais ir šypsaus. Vienatvę prisijaukinsiu, o visa kita – jau kaip nors.

Nauja neproto banga – D. I. I. I. B. 2011 koalicija. Kada nors papasakosiu.

2 Komentarai