Pirmyn į turinį

Žyma: kino teatras

Murder on the Orient Express / Žmogžudystė Rytų eksprese

Nuo kokių 15-os metų nenormaliai pamėgau detektyvus. O ypač tuos pačius tikriausius, klasikinius A. C. Doyle ir A. Christie. Tik jų ekranizacijų mačiusi esu nedaug, nes, kiek mėgindavau, visada nusivildavau ir vėl grįždavau prie knygų.

O štai vakar surizikavau ir nuėjau pasižiūrėti šiuo metu kino teatruose rodomo „Murder on the Orient Express”. Pati truputį stebiuosi, bet mano įnoringam skoniui šis knygos perkėlimas į ekraną labai patiko. Tas išskirtinis dėmesys detalėms, užburianti, išties A. Christie detektyvams būdinga atmosfera, įspūdinga aktorių komanda ir netgi pakankamai knygiškai smulkiai išpildytos scenos susidėjo į vieną stilingą, dailią žmogžudystės istoriją.

Girdėjau, kad filmas kritikuojamas dėl to, kad „nenustebino ir neparodė nieko nauja“. Kadangi tai – tikra detektyvo klasika, kažkokių naujumų ir netikėtumų ir nelaukiau, o toks nuosaikus išpildymas ir buvo tai, kas galėjo labiausiai pradžiuginti sekmadienio popietę. Jei mėgstat detektyvą, nuostabius vaizdus (žiūrėdama net užsimaniau, kad dabar būtų gili žiema, taip įtaigiai jaukiai ji nupiešta) ir norite vienoje vietoje pamatyti nepakartojamus J. Depp, P. Cruz, J. Dench, M. Pfeiffer – labai rekomenduoju.

Beje, aprašau tikrai ne visus matytus filmus, kaip gali pasirodyti, tik tuos, kurie, mano nuomone, to verti.

http://www.imdb.com/title/tt3402236/

Palikite komentarą

Mother! / Motina!

„You never loved me, you just loved how much I loved you.”

Iš filmo „Mother!”. Nelengvas, bet išties geras filmas, tikras meno kūrinys, kurio prabėgus dienai vis dar neišmetu iš galvos. Rekomenduoju, bet patiks tikrai ne visiems. Jei esat pasiruošę porai valandų kaip reikiant sutelkti dėmesį – pirmyn, jei ieškot kažko lengvo, verčiau neikit.

http://www.imdb.com/title/tt5109784/

1 Komentaras

Apie „Kanų liūtus“ ir grasinimus į kino salę iškviesti policiją

Šiandien pirmą kartą per tuos keletą metų, kai jos yra organizuojamos, prisiruošiau nuvaryt į Kanuose apdovanojimus susišlavusių reklamų apdovanojimų peržiūrą.

Dėl didžiulės grūsties prie įėjimo šiaip ne taip prasibraunam į salę, sėdam į savo vietas žiūrėti, prisidengusi kuprine, kad niekam netrukdyčiau (žmonės, kurie kino teatre visą laiką praleidžia maigydami telefoną, šūkaudami ar kažkaip kitaip buggindami kitus nėra faini žmonės) atsidarau telefoną išjungti garsus ir internetą (aha, išjunginėju, kai nenaudoju, nes telefonas baisiai greit išsikrauna), grūdu į kuprinę, o tada tik…

Balsas iš kairės, kalba toks tipinės sociopato-informatiko išvaizdos, nenuspėjamo amžiaus vyrukas.

Jis: -Gal palauks tas telefonas.

Aš: -Negi aš jums trukdau, juk pridengiau, kad nešviestų?

Jis: -Taip, jūs man labai trukdote. Aš tuoj pakviesiu apsaugą.

Aš, taip normaliai sutrikusi: -Jūs gal juokaujat.

Jis: -Aš nejuokauju, aš pakviesiu apsaugą, užsirašysim jūsų vardą, užsirašysim mano vardą, tada iškviesiu jums policiją…

Aš (prisiekiu, siurrealumo pojūtis stiprėja): Prašau, iškvieskit man policiją.

Jis: Tikrai iškviesiu, užsirašys jūsų vardą, tada prasidės TEISINIS PROCESAS, aš žinokit DAR NE DĖL TOKIŲ dalykų esu kovojęs…

(Žiauriai, beprotiškai smarkiai noriu, kad man iškviestų policiją, bet matau, kad seansas prasideda ir nu tikrai tingiu gadintis vakarą, ir staiga many iš kažkur sukyla šmaikštuolės/kanduolės vaibas, pernelyg nesidižiuoju)

Aš: -Na tai nesistebiu, kad dabar kine vienas sėdit.

Mielieji, nesinaudokit telefonu kine, nebendraukit pagiežingai, bet ir teisiniais procesais negrasinkit, geriau pažiūrėkit kelias labiausiai šiandien įsiminusias parodytas reklamas.

3 Komentarai

Perfect Strangers / Perfetti Sconosciuti / Tobuli melagiai

Vakar buvau kine. Prisipažinsiu gėdingą faktą – nors mėgstu europinį kiną, kartais mane nuo jo atbaido faktas, kad reikės įdėmiai skaityti titrus. Vakar supratau, kad, kai esi žemo ūgio ir prieš tave, kaip tyčia, atsisėda moteriškė su paukščio lizdo šukuosena, the struggle becomes real. Beje, kartais kine rimtai nesuprantu, kodėl kai kurie žmonės jaučia nenumaldomą poreikį laidyti garsius komentarus. Matyt, prie tamsos drąsiau, o namie jų nieks neišklauso. Et.

Kaip įmanoma vengdama spoilerių, trumpai pasidalinsiu įspūdžiais.

Trumpai apie siužetą. Septyni ilgus metus vienas kitą pažįstantys draugai susiburia pas vienus iš jų vakarienės. Ir nutaria pažaisti žaidimą – visas vakaro metu kiekvienam atėjusias žinutes skaito kartu, į skambučius atsiliepinėja įjungę garsiakalbį. Jei gyvenat paslaptingą gyvenimą, trumpai įsivaizduokit, kas nutiktų, jei jūsų telefono turinys vienam vakarui taptų viešas.

Filmas įtraukia ir nepaleidžia iki pat pabaigos – net nepastebėjau, kaip prabėgo pusantros valandos, absoliučiai visą laiką buvo įdomu sužinoti, kas bus toliau. (Šis aspektas kine man labai svarbus, o neįdomumo viršūne šiemet laikau visų išgirtąjį „Patersoną“. Pastarojo tipo filmai tikrai ne man, atsiprašau visų jo gerbėjų.) Būna komedijų, kuomet žiūri ir supranti, kad kūrėjai mėgino sudėliot komišką sceną, tačiau juoktis nesinori. Čia, visgi, juokiausi ne kartą, o šypsenai išspaust pakako subtilaus humoro be didelių Holivudo komedijoms būdingų šou.

Filmo temą, nors ši ir atrodo paprasta, sugadinti ir neskoningai pateikti būtų labai lengva, tačiau čia ji išnagrinėta subtiliausiu būdu, neperspaudžiant. Jei žiūrėsit ne vieni, diskusija po filmo neišvengiama.

Tikrai rekomenduoju, smagus, įtraukiantis, ne visada nuspėjamas filmas. Aprašyti ir rekomenduoti nusprendžiu tikrai toli gražu ne viską, ką pažiūriu.

http://www.imdb.com/title/tt4901306/

Palikite komentarą

Get out / Pradink

Vakar buvau kine. Nesu didžiulė siaubo filmų gerbėja (genre skiltyje parašyta horror, mystery), tačiau nutariau šitą pažiūrėti dėl dviejų primityvių priežasčių: 8,2 įvertinimo IMDB ir Allison Williams iš mano numylėtojo serialo Girls. 8,2 siaubo/mistiniam filmui yra daug.

Pamėginsiu įspūdžius papasakoti kaip įmanoma labiau vengdama spoilerių. Primenu, kad apie kiną nenusimanau nieko, tad, kaip visada, nuomonė itin subjektyvi.

Nu patiko, žinokit, labai patiko. Mane džiugina filmai, kuriuos bežiūrint yra ĮDOMU, kaip čia kas ir kodėl iki pačios filmo pabaigos. Visą laiką prasėdėjau įdėmiai įbedusi akis į ekraną, įtampa išlaikyta puikiai. Nepavadinčiau jo tipiniu siaubiaku, man jis pasirodė labiau mistinis trileris negu siaubo filmas – be jokių baubų iš po lovos, be jokių jump scare‘ų, ko labiausiai tokio žanro filmuose ir nemėgstu. Puikiai parinkta aktorių komanda (nė vienam personažui negalėčiau sugalvoti aktoriaus, kuris jį suvaidinti tiktų labiau), žavingai kuriama atmosfera. Ir viskas viskas makes sense, kai galiausiai sužinai, kas ir kaip (nes kartais būna, kad mistiniuos filmuos kai kurie siužeto niuansai taip ir lieka neaiškūs). Be kita ko, filmas yra gražus – spalvos, interjerai, apšvietimas, keletas stiprių, kvapą gniaužiaunčių scenų. Ne per ilgas, nes nemėgstu užtęstų. Kiek netikėta, bet apstu puikaus sąmojo. Skaičiau, kad tai pirmas ilgo metražo filmas Allison Williams. Geras, tikrai geras debiutas.

Kvailokas užtat filmo pavadinimo vertimas. Net ir nematęs filmo, kaži, ar verstum „Get Out“ kaip „Pradink“. Tikrai turėtų būti bent jau „Ištrūk“ (tiek sugalvoti užtrukau dešimt sekundžių, tad įdomu, kaip vyko visas filmo pavadinimo lietuvių kalba galvojimas ir kas galvojo, nu kamon.)

Taigi, įdomus, įtraukiantis filmas, nepraleiskit.

http://www.imdb.com/title/tt5052448/

Palikite komentarą