Pirmyn į turinį

Žyma: Jėga

Apie tai, kaip aš labai smagiai vasaroju

Vis neprisiruošiu kaip žmogus prisėsti prie klaviatūros ir išpilt mintis bei įspūdžius, kurių šią vasarą man apstu.

Keletas įžvalgų, kurias paskatino pastarosios savaitės klejonės. Let‘s go.

1. Anykščių miesto gyventojai turi puikų potencialą turizmui, bet užtat yra pernelyg kuklūs ir svečius atvedus į vietą nereikėtų sakinio pradėti panašiais žodžiais, kaip „Gal čia ir nieko įdomaus…“. Dar jie turi labai smagią gidę Jurgą, rekomendeišn.

2. Anykščių apylinkėse leisti laiką su šviesiais, išmintingais ir įkvepiančiais žmonėmis yra nuostabiausios atostogos, kokias galėčiau sau pasidovanoti.

3. Aš nekenčiu karščio, o padori vėtra taip ir neatėjo.

4. Priaugintos blakstienos – ne man.

5. Kinų restorane prie Žalio tilto „tikrai nėra pieno į kavą, bet tikrai“.

6. St.Stereo yra afigenai geras DJ su nerealia kūrinių selekcija.

7. Kai tave suka ant rankų Mokytojų namų kiemuky grojant T. Turner gabalui „What‘s love got to do with it“ gyvenimas yra tru.

8. Kabake „Būsi trečias“ žiauriai skanios lietuviškos salotos, bet šaltibarščiai – nelabai.

9. Yra panevėžiečių, su kuriais tūsinant niekada gyvenime balius nesigaus minimum. Mes visada labai, arba labai labai.

10. Tripe vis dažniau mes būnam vieni vyresnių, bet tai niekis, nes reputaciją visada pataiso šokis ant scenos, kurios ten nėra. Vis dar nefaina, kad reikia palikt gėrimą, nes tą gėrimą 3k. iš 5 kažkas nupūčia.

11. Mano tatuiruotė tikrai yra tikra. Ji nėra priklijuotas lipdukas.

12. Panos, kurios Palangoj pasidaro laikinas tattoo su panda ir fėja gauna pliusą.

13. Aš dar nepasenau, nes sugebu tranzuoti ir net, pasirodo, pati. Makdake labai gardi fanta.

14. Šopkinės yra jėga, o lieptas šeštadienį – rojus žemėj.

15. Apie Rūtą bus kuriamas filmas, kuriame jos vaidmenį atliks S. Johanson, o Grybauskaitės – J. K. Vandamas.

16. Neseniai susituokusi J. Jurkutė su mylimuoju laiką leidžia Nidoje.

17. Užklupus lietui A. Mamontovas nuo jo slėpėsi.

18. Žmonės Vilniuj/Lietuvoj kažko labai daug parinasi dėl niekų, kas yra visiškai prastas sprendimas.

19. Aš atradau šviesiaplaukę merginą, kurios ūgis lygiai toks pats kaip mano ir dviese mes atrodom originaliai.

20. Per savaitgalį gurkšnį įmanoma gaut tris kartus net ir nesimaudant.

21. Kai labai karšta, miegas virtuvėje – išeitis.

22. Meluoti negražu.

23. Mano blogui septyni metai.

Pagaliau aš noriu gyvent sau ramiai Pietų Prancūzijoj ir augint krokus.

Palikite komentarą

Šlovė Sūpynėms

Turbūt ne man vienai vakar perpiet galvoje sukosi tik viena mintis – kaip būtų gerai, jei tai niekada nesibaigtų. However, Sūpynės baigėsi, šlovė Sūpynėms. Buvo tiek visko ir taip gerai, kad, ko gero, visko suminėti neįmanoma.

Išties pasisekė į festą keliauti su draugų Dj, kuris savo diskų lobiais sugebėjo užkurtį puikų preparty, rankom plojom dar neišlipę.

Apie muziką: Laiką leidau prie didžiosios scenos, girdėjau ne viską, tad nuomonė gan mėgėjiška. Puikus Zuluso, nuostabus Few Nolder live‘as (kažkas jį įvardijo lietuviškuoju Nicolas Jaar); kaip visada mane, prisiekusią techno mylėtoją, iš proto išvedantys Pagalvės, Split Pulse ir Calli pasirodymai. Labai labai patiko Saulty. Atvirai pasakius, prieš vykdama nelabai gilinausi į nepažįstamus headliner‘ius, tad nuostabiai maloni staigmena buvo Bruno, kurio grojimo kulminacijoje kur dėtis jau nebežinojom. Tik nesupratau, kam tos gitaros, nevarbu, kad ir dieną.

Mane šėlsmo viršūnė pasiekė dusyk – penktadienio naktį apie 5val.kai šokių aikštelėje prasidėjo netikėtas Stay High for Me Baby seksitaimas ir šeštadienį, paryčiais (ar dažnai kur pamatysi dj nuo scenos gausiai dalijant gėrimus?), kai mūsų būrelis išgėrė šampaną „Už Sūpynes“, o visa festivalio šutvė persikėlė į Aukščiau, pas Rubeną ir pasijutau it jaukiais gerais žiemos paryčiais mylimajam Opiume, tik dar geriau.

Visiško pozityvo nuotaikos nesugebėjo sudrumsti niekas – nei lūžę daiktai, nes trissyk aukštyn kojom virtusi palapinė (prie kurios finale jau fotkinosi grupelės), pirmą kartą gyvenime man taip nesvarbu buvo lietus.

Pasirodo, žmogaus galimybės – neribotos, sutikom pažįstamą, kuris, nemiegojęs trečią dieną, ėjo šokt, ir šoko prieky. Sekmadienio popietę vyko toks reivas, kurį dar ilgai prisiminsiu. Žmonės darė salto, o lietaus nieks nepastebėjo.

Sutikau daug šviesių veidų iš dabarties vakarėlių, ir ne vieną jau seniai pamirštą, bet nežmoniškai pradžiuginusį pažįstamą iš senesnių laikų. Žmonės šventėms iš užsienių pas šeimas gal ir negrįžta, bet ant Sūpynių – būtinai. Šypsenos mode on.

Šįkart šnekų buvo mažiau, nei šokių, bet be sparnuotų frazių neapsieita.

Apie ištvermę:
„-Kaip mes vieną dieną mylėsimės…
-Ne vieną, o dvi.“

Apie toleranciją: „Nevarai į Sūpynes? Tai žinai, ką tau pasakysiu, ir tu, ir tavo pusbrolis, ir viskas, kas su tavim susiję, nesveiki.“

Apie palapinių erdvumą: „Mes gulim, o tada, tik staiga, ji įėjo į kambarį.

Apie antgamtines galias: „Aš pati ant savęs lyju.“

Apie patirtį: „Esu uostęs visko, nu bet duonos dar nebandžiau.“

Išvada viena – jei atvyktum į Sūpynes be palapinės, be maisto, gėrimų, draugų, drabužių – be nieko, vis tiek būtum ir pamiegojęs, ir pavalgęs, ir pavaišintas bei su chebra.

Grįžus į miestą akimirką buvo keista padėti koją ant asfalto ir apsidairius nematyti šokančių.
Šiandien aš labai džiaugiuosi, kad nereikia į darbą ir kad neteks su niekuo kalbėtis, nes balso nėra, skauda kiekvieną kūno lopinėlį, bet all in all džiaugsmas ir įspūdžiai liejas per kraštus.

1 Komentaras