Šiandien buvau susitikti su mergina, su kuria susiradom viena kitą per couchsurfing‘ą ir gali būti, kad drauge gyvensime. Šioks toks pasistūmėjimas. Esu kaip niekad neišranki, nes iš esmės mano vienintelis reikalavimas – turėti savo kambarį su baldais už protu suvokiamą kainą ne užkampyje, tad, tikiuosi, kad greitai galėsiu ilgelėsniam laikui išsikraut lagaminus. Dar vienas geras dalykas yra tai, kad pagaliau pasirodžiau daktarui (vardu Ahmed) ir dabar geriu kažkokius žiauriai stiprius antibiotikus, kurie, anot jo, sutvarkys visas mano problemas („It‘s basically your right lung, my dear“). Laikom kumščius, nes tas senam garvežiui prilygstantis švokštimas ir prabudinėjimai naktimis nuo siaubingo kosulio tikrai atsibodo. (Ne, aš nerūkau. Dažniausiai.) Dar vakar prisipirkau akinių, nes saulės čia daug, o visus turėtus saviškius pamečiau, sutraiškiau arba pasiskolino nepažįstami tūsofščikai iš palapinės festivalių metu.
Dar šiandien kažkaip va atsiradau parodos atidaryme. Menininkė Marcia Pitch (man pasirodė labai stiliova moteriškė) iš įvairių senų žaislų, rastų second hand‘uose lipdo naujas būtybes. Šių dienų wannabe frankenšteinas, tik gyvybės ji jiems neįkvėpia. Iš to, kaip paroda buvo pristatyta, panašu, kad jai pačiai viskas atrodo kur kas labiau creepy (o gal norėtųsi, kad atrodytų) nei elinio stebėtojo (pvz.mano) akiai. Kaip ten bebūtų, įdomi patirtis ir išties jauki galerija. Dan Hudson multimedia instaliacijos irgi buvo fainos.
Čia truputį ne į temą, bet ką jau čia. Ar minėjau, kaip aš myliu Die Antwoord? Ką jie ten groja, tai truputį antroj eilėj, bet stiliukas. Vajetau, kokie jie faini. Auksas, rūžava, šampanas, peroksidas, juodi lęšiai, seilės tįsta.
Pas mane dešimta vakaro, ketvirtadienis, greit susirangysiu į patalus. Kaip žiauriai žiauriai faina nieko nedirbt, man kalasi sparnai. Gražaus penktadienio, Lietuva.
Palikite komentarą
