Pirmyn į turinį

Žyma: Eurovizija

2021-ųjų metų geriausieji

Prieš kelias dienas dėjau visai kitokį metų apibendrinimą ir maniau, kad metų geriausiųjų šiemet neaprašinėsiu. Bet vat kažkaip, užsinorėjau.

Kaip bežiūrėsi, beveik pusmetis šių metų buvo užmarinuotas namie/turint ribotas galimybes judėt ir patirt. Tad sąrašas palyginus trumpas (bet 42 – labai gražus skaičius), maišosi jame visiškai asmeniniai ir daugiau visuomeniniai reiškiniai, kai kas – kur kas senesni negu šiųmetiniai, bet į mano radarą pakliuvę ir išryškėję tik šiemet, nu bet vis tiek, važiuojam.

Palikite komentarą

Dalykai, kurių apie mane gal dar nežinojai

Man karts nuo karto parašo žmonės, norėdami truputėlį daugiau sužinoti apie mane. Įdomumo dėlei pamaniau pateikti keletą faktų apie save, kurių, galbūt nežino net ir mane pažįstantys žmonės, bei kurie gal bus įdomūs mano blogo skaitytojams.

  • Aš nesu mačiusi nė vieno Harry Potter, Fast and Furious, James Bond, Star Wars, Toy Story, Pirates of the Caribbean ar Godfather filmo, Avatar, Green Mile, Finding Nemo, Interstellar, The Sixth Sense, Dirty Dancing, One Flew Over the Cuckoo‘s Nest, Leon, The Pianist, Gladiator, Memento, The Shining ir dar daugybės must see kultinių filmų.
  • Antroje klasėje šuo man yra nukandęs gabaliuką ausies.
  • Jau dvejus metus aš neskaitau naujienų portalų. Nebent kas nors atsiunčia nuorodą į tekstą, kurį, jų nuomone, verta paskaityti.
  • Jei kur mieste geriu kavą, visada – tik capuccino.
  • Man labai patinka režisieriai David Fincher, Pedro Almodovar, Roman Polanski ir James Ivory.
  • Man labai patinka rūžava spalva. Tik, aišku, vietoj ir laiku.
  • Manęs visiškai nežavi mokslinė fantastika ir šiaip fantastika, bandžiau pamėgti GOT, bet nė pro kur nepavyko.

tumblr_o1ab5rfuy81slpi32o1_500f

  • Nekenčiu anyžių, paprikos ir kalendros; nemėgstu sushių, kukurūzų, pupų, ryžių ir, deja, grikių.
  • Užtat mėgstu burokus, artišokus ir salierus.
  • Mano mėgstamiausi visų laikų serialai – Girls, Boardwalk Empire, Nip Tuck, Sex and the City, Friends, Breaking Bad, How I Met Your Mother, Parks and Recreation, Californication, Shameless ir Gossip Girl.
  • Labai nejaukiai jaučiuosi uždarose mažose patalpose, rūsiuose ir ten, kur nėra langų.
  • Nežmoniškai, nepakeliamai, nenormaliai bijau kutenimo.
  • Turiu kirpėjos diplomą, bet niekada ja taip ir nedirbau.
  • Žiauriai nemėgstu rašyti ir šiaip naudotis telefonu, viską, jei tik išeina, darau kompu.
  • Aš labai mėgstu techno.
  • Mano mėgstamiausia grupė yra Depeche Mode, rašytojos – Ugnė Barauskaitė ir Sue Townsend, o poetas – Paulius Širvys.
  • Vaikystėje norėjau tapti dailininke. Netapau.
  • Kai kažkur sėdžiu, einu ar guliu, visada turiu eiti žmogui iš kairės, nes kitaip man šakės.
  • Turiu dvi tatuiruotes. Širdelę ant peties ir skaičius 586 – ant nugaros. Tie skaičiai reiškia New Order dainą tokiu pavadinimu ir tai yra matching tattoo, nes tokią pačią tatuiruotę tik kitoje vietoje turi ir dar vienas žmogus.
  • Mėgstu tik juodą šokoladą.

5192306605_559dee76ea

  • Užsienyje esu gyvenusi tris kartus gyvenime – tris mėnesius Austrijoje, Vienoje, šešis – Vokietijoje (penkis Berlyne ir vieną Hiutenfelde) ir septynis – Kanadoje, Edmontone.
  • Mano ūgis – metras piam du. Niekada dėl to visiškai nesiparinau ir šiaip nesusimąstau apie tai, kol man vis neprimena kiti žmonės. Man patinka mano ūgis.
  • Aš žiauriai mėgstu žiūrėti Euroviziją. Žiauriai.
  • Aš nelabai mėgstu animaciją. Nebent The Simpsons, South Park ir Brickleberry, bet ir tai mažomis dozėmis.
  • Aš nesveikai mėgstu cepelinus. Nenormaliai. Ypač tokius paprastus, valgyklinius.
  • Nemėgstu cirko, teatro, klounų, šokio spektaklių ir pantomimos.
  • Mano mėgstamiausia aktorė – Kate Winslet, o aktorius – Leonardo Di Caprio.
  • Be pastarųjų man labai patinka Hugh Grant, Amy Adams, Meryl Streep, Robert Downey Jr., Seth Green, Janeane Garofalo, Adam Goldberg, Giovanni Ribisi, Macaulay Culkin.
  • Labai nemėgstu stand-upų.
  • Mano mėgstamiausias fotografas – Terry Richardson.
  • Man labai patinka A. K. Doilio ir A. Kristi detektyvai.
  • Neblogai moku anglų kalbą, prastai – rusų, esu mokiusis lotynų, prancūzų ir vokiečių. Nesėkmingai.
  • Gyvenime tenka daug rašyti ranka, o tai darau parkeriu su juodu rašalu.
  • Beveik niekada nenešioju rankinių, tik kuprines.
  • Aš labai mėgstu ananasus, bet tik šviežius. Būna, kad užeina ananasiniai periodai, kuomet jų valgau tikrai daug, tik užknisa pjaustinėt.
  • Vieni mėgstamiausių mano filmų yra Death Becomes Her. (Kažkaip būtent čia ir tokia fantastika man sueina) ir 10 Things I Hate about You.
  • Man dvym septyni, bet jau tuoj dvym aštuoni.

deathbec

Klauskit dar, jei kas neaišku, bet tik įdomiai.

***

Jei tau patinka tai, kaip rašau,  padėką gali išreikšti tapdamas mano patronu štai čia.

3 Komentarai

Apie Euroviziją, „baisoką” vedėją, grožį ir žodžio galią

Ne kartą esu minėjusi, kad žiauriai mėgstu Euroviziją ir kasmet jos laukiu labiau nei Naujųjų metų. Norėjau, kad laimėtų Gruzija, tačiau žinojau, kad, kaip ir kiekvienais metais, mano favoritai nelaimės, na, nes taip būna. Nieko tokio. Apie laimėtojus, politiką ar teisybę nekalbėsiu. Noriu pakalbėti apie grožį.

petra_mede_general_views_malmo_arena_sweden_cbsv3ixrdp8l

Tokie žodžiai iškart po renginio atsidūrė ant Delfi vyr. redaktorės Monikos Garbačiauskaitės Budrienės sienos. (Vienas žmogus man sakė, kad et, tikriausiai čia pasisakė Monika, o ne Delfi redaktorė, tačiau, čia aš nesutinku. Kai prie tavo vardo Facebook profilyje parašytos pareigos (pats pasirenki jas rašyti), ir šeštadienio vakarą tu lieki Delfi redaktore, kuriai derėtų pagalvoti, kokią žinią ji nori pranešti visiems beveik 6000 savo sekėjų).

Galima prie televizoriaus sau pabumbėti ir nuomonę pasilaikyti sau, tačiau M. Garbačiauskaitė Budrienė pasirinko apie tai parašyti. Apie tai, ką rašo, ji turėjo laiko pagalvoti, pildama žodžius kompiuterio ekrane. Matot, šiais laikais, kai visos Europos šalys yra ranka pasiekiamos, o Facebooke verda tikras gyvenimas, dažnai paleistas žodis nebesugrįžta. (Taip, ir aš pati esu ne kartą juodai juokavusi apie baisius žmones ir panašius niuansus, tačiau humoras ir tiesmukas drėbimas – skirtingi dalykai). Manau, kad didelė tikimybė, jog toks leptelėjimas tikrai galėjo pasiekti pačią Petra Mede, kuriai, esu tikra, nusispjaut ant tokių komentarų, tačiau ar tikrai derėjo taip drėbt?

Man regis, savaime suprantama, kad, didžiausio Lietuvos naujienų tinklo atstovė turėtų būti girdėjusi apie taktą ir mandagumą. Jei norisi, kritikuoti galima ir net reikia, tačiau įmanoma tai padaryti subtiliai ir išmintingai. Visiems užkliuvo žodžiai „baisoka“ ir „tragiška”, man dar labiau užkliuvo pastaba apie atsainų skandinavų požiūrį į prabangą ir moterų grožį.

Atsainų? Man regis, greičiau išmintingą ir jau seniai išsilukštenusį iš visame pasaulyje paplitusių standartų. Žiūrėjau aš į tą Petrą ir jos sukneles ir galvojau, „Oi, kokios nedailios kai kurios suknelės.“ Atkreipiau dėmesį ir į tai, kad vedėja truputį vyresnė, nei įprasta matyti šiame šou. Tada supratau, kad pričiupau save mąstant pagal standartą. Sukurtą ne savo, sukurtą vaizdinių, kuriuos įprasta regėti ekranuose. Dar kiek vėliau supratau, kad tos ne iki galo dailios suknelės kaip tik gi galėjo būti ironiškas ėjimas, siekiant truputį pašiepti Eurovizijos pompastiką ir blizgučius. Ar toks ir buvo tikslas, aš nežinau, bet taip galėjo būti.

Po kelių valandų, apie savo netaktą susipratusi M. Garbačiauskaitė Budrienė postą redagavo (redaguoti galima kiek panorėjus, tačiau žmonės jau būna spėję pasidaryti print screenus):

„Atrodo, būsiu neįsigilinusi ir nepelnytai aplojusi gerą vedėją, kuri ir pati iš savęs nevengė scenoje pasišaipyti.“

Palaukit, tai vedėja jau nebe baisi? Nuomonė pasikeitė, nes šimtas komentatorių sukritikavo tokį pareiškimą? Ar sakydama, kad vedėja baisoka, M. Garbačiauskaitė Budrienė turėjo omenyje, kad ji bloga? Nors, ko gero, jei jau pavadino ją tragiška, tai į šitą žodį telpa viskas, kas blogiausia.

„Barbės, žinoma, blogai…“, toliau tęsė DELFI redaktorė.

Gerai, o dabar vėl einame prie kito kraštutinumo. Daugybė komentatorių, palaikiusiųjų Petrą, stojo ją ginti lygindami su Lietuvos balsus pranešusia Ugne Galadauskaite. Neva toji tai lėlytė, fuj kaip baisu. (Nieks čia ne baisu, mielieji.) Kiti puolė su žemėmis maišyti M. Garbačiauskaitę Budrienę, neva ne jai su savo išvaizda kalbėti apie kitų moterų grožį. Ir Petra, ir Ugnė, ir Monika – visos jos gražios moterys. Petra renkasi rudus plaukus ir kirpčiukus, Ugnė renkasi šviesius, ir mėgsta saldoką įvaizdį, Monika renkasi griežtą kirpimą ir santūrius kostiumėlius. Žmonės puola Ugnę, nes, ji, neva atrodo, kaip kvaila barbė. Man regis, nuomonę, kad, jei žmogus baisiai dailus, tai jau durnas, o jei negražus, tai matyt protingas, jau seniai reikėtų palaidoti. Visi mes norime atrodyti jauni ir gražūs, kaip sakė J. Statkevičius. Kad grožį kiekvienas supranta savaip, aišku seniai ir priminti to tikriausiai nereikia. Patikėkit manim, gražūs žmonės savęs nebaisina tam, kad atrodytų protingesni. Ir, dievulėliau, kaip gerai, kad mes galime rinktis, kaip atrodyti.

M. Petruškevičius sukritikavo U. Galadauskaitės įvaizdį, gėda, kokia gėda. Jokia gėda. Smulkmena. Jei jums irgi žiauriai gėda, pasakysiu, kodėl. Todėl, kad augote visuomenėje, kurioje išvaizda visada reiškė siaubingai daug. Ir dar dėl to, kad jus kamuoja mažos šalies sindromas ir jūs visiškai be reikalo manote, kad į jums nepatikusį mūsų pranešėjos įvaizdį tiek dėmesio atkreipėte ne tik jūs. Patikėkite, 99/100, jei ne didesnis procentas, pamatė ir pamiršo. Jiems patiko ar ne? Koks skirtumas. Smulkmena. Patiko, gerai. Nepatiko, irgi gerai, gal patiko pernai, o gal patiks kitąmet. Visiems gražus, geras ir visų mylimas nebūsi, visi tai puikiai žinom.

Grįžtant prie „atsainaus“ skandinaviško požiūrio į grožį. Linkiu visiems ilgainiui išsiugdyti tą puikų ir sveiku protu paremtą požiūrį. Ir aš, ir, esu tikra, daugybė merginų ir vaikinų (taip, ne tik merginų) visą gyvenimą jaučiamės ne iki galo gražūs. Kaltas nuolatinis kalimas į galvą, kad taip, kaip yra, nėra pakankamai gerai. Vis pasitaiko situacijų, kuomet galvojame, kad dėl mūsų nesėkmių kalta nepakankamai gera išvaizda. Žinot, liūdniausia tai, kad ne kartą, o tikrai ne kartą žiūrėjau į žmones, kurie gal ne iki galo atitinka grožio idealo standartą ir vėlgi pričiupau save galvojant „O kodėl gi jis nesusitvarko dantų?“, „Blyn, koks negražus apgamas“, ir taip toliau ir panašiai (jei jūs nesat taip pagalvoję, aš jus nuoširdžiai sveikinu). Prieš keletą metų nė nebūčiau susimąsčiusi, kokie neišmintingi, net pikti tokie galvojimai. Visi žmonės turi savo priežastis būti tokie, kokie jie yra, tad ne mums smerkti jų pasirinkimus. (Žinoma, kai kurių dalykų pakeisti nepavyks net ir labai panorėjus.) Aišku, sveika nėra nei kategoriškas smerkimas, nei perdėta tolerancija (kai tam tikri pasirinkimai turi įtakos ne tik išvaizdai, bet ir sveikatai, tačiau tai visiškai ignoruojama).

Kai kuriose šalyse, siunčiant savo CV dėl darbo, jame negali būti nurodyta nei lytis, nei amžius, nei prisegta nuotrauka. Toks požiūris mums gal ir neįprastas, bet, visgi, manyčiau, visai sveikas.

Brangieji, nepamirškite, kad grožis dažnai gali būti baisiai laikinas dalykas. Jei jūs savo mylimus mylėsit mažiau, jei jie nebebus tokie gražūs, kaip dabar, gerai pagalvokit, apie savo vertybes, kol dar ne vėlu. Nepamirškit, kad nebe tokie gražūs kažkada galite būti ir jūs. Bet mylimi būti juk norėsite, tiesa?

Linkiu daugiau meilės ir proto, o tada grožio tikrai netrūks.

9 Komentarai

2015-ųjų metų geriausieji

2015-ieji buvo įspūdingi. Įvyko visko tiek daug ir nugyvenom tiek visko, kiek kitiems į dešimtmetį netelpa. Kontrastas to, kaip jaučiausi, atrodžiau ir kaip gyvenau pirmąją bei paskutiniąją metų dieną net man pačiai sunkiai protu suvokiamas. Gyvenimas vertėsi, sukiojosi, mėtė, vėtė, džiugino ir skaudino, bet štai įsipilu sau vyno, apžvelgiu visus prabėgusius metus ir šypsaus. Nes mes gyvenam. Dieve, kaip įdomiai mes gyvenam.

Metų iššūkis: Kai gyvenimas verčiasi aukštyn kojom, o tu įsitveri ir nepasiduodi.

Metų inside tūsas: Šiemet daug – prasidėjo nuo Naujako (ajaja ko ko džambo, a ja jė, kai kam trys valandos rūkomajam ir kiti reikalai), vienas pirmųjų žiemos savaitgalių sodyboj, vienas pirmųjų vasaros savaitgalių toj pačioj sodyboj, T. K. išleistuvės, labai daug nebūtinai savaitgalio vasaros vakarų Terasoj, prie terasos, Piano, prie Piano (kai važiuoji su taxi namo 500m iš Piano ir atgal, visur), labai labai stiprus savaitgalis Nidoje (magija) ir vos prieš porą savaičių įvykusi daugybę valandų trukusi transliacija po Vilnių.

Metų public tūsas: Pillowtalk (Studio 9), Opium sezono atidarymas ir visos Smalos.

Metų festivalis: Tai aišku Sūpynės (kai ketvirtadienio naktį jau buvom nuveikę daugiau nei per visas praeitų metų Sūpynes, kai atsiradom trijose valtyse vienu metu, plaukėm per pievą, ir buvo cirkas), Yaga Gathering (joga 9 ryto ir „žemyn žiūrintis suoliukas“) ir Opium ant bangos (Nida yra Magija, aš jums sakau).

Metų savas festivalis: Skardis.

Metų antraštė:

Metų keistas vakaras: ambient koncertas bažnyčioje Kopenhagoje. Niekada nepamiršiu.

Metų erdvė: Opiumas.

Metų sportas: joga (taip, 2015-ieji yra metai, kai aš pradėjau reguliariai sportuoti, pietauti vegetariškuose restoranuose ir pirmą kartą nuvažiavau į Yagą.)

Metų stiliukas: Eurovizija, Albanijos pranešėjas.

Metų DJ: Mr Gooze, Anna Hanna, Split Pulse, 12 inčų po žeme.

Metų netikėtas miestas: Kopenhaga.

Metų trauma: bernai lunatikai.

Metų kančia: šis ruduo, užkariavęs dalį žiemos, kai lyja lyja visą naktį, tada ateina rytas ir vis tiek lyja. Ir pradeda tirpt batai ilgainiui.

Metų connecting people:

Metų sprendimas: apverst gyvenimą aukštyn kojom.

Metų sprendimas 2: visiškai nebeskaityti naujienų portalų.

Metų Why?: kai žmogus kolekcionuoja delfinus ir turi jų penkis šimtus.

Metų foto:

Metų nuleistos rankos: vokiečių kalba. (Fun fact: kai ieškai serialo „Friends“ serijų vokiškai, įvedus į paiešką raktinius žodžius „Friends“ ir „German“, pirmas rastas dalykas bus „Two German Teens Fucked by Friends“.)

Metų dialogai:

Apie išsitaškymą (veiksmo vieta – „Savas kampas“):

A: Kur mes?
B:
Taigi ŠMC.

Apie elitines Vilniaus vietas:

-Gal einam į Poshą arbą Disco 311?
-Gal geriau šūduose išsivartom?

Metų lyrika:

Metų nepasitenkinimas: „Man labai nepatiko knyga „Gyvenimas po klevu“. Penkiasdešimt puslapių apie tai, kaip bobutė kažkur eina. Tada marti padaro kiaušinienę, o tada ją pervažiuoja traktorius. P-z bl***. Welcome to Lithuania“.

Metų žiauriausias bachūro tipažas: 44 metų Adic House didžėjus.

Metų pravardė: Pelėsis; Humana.

Metų pokštas: „Demotyvacija – kai įvedi savo vardą ir pavardę i google, gauni tik 1 rezultatą, ir tai vienintelis rezultatas tavo gyvenime“. Oleg Surajev

Metų antitipažas: bernai verkšlentojai, intrigantai, fanatikai ir lunatikai.

Metų ego:

Metų pamoka: negalima pasitikėti niekuo. Niekuo.

Metų rūgštis: „O tos samanos tai dažnai su manimi pasišneka. Tokios pleputės.”

Metų gėlė: preparčio žiedas.

Metų gėrimas: šaltas baltas vynas.

Metų silpnybė: naivumas ir pasitikėjimas žmonėmis.

Metų spalva: juoda.

Metų drabužiai: juodi.

Metų serialas: Six Feet Under, House of Cards, Better Call Soul.

Metų filmas: ir vėl visai filmų nežiūrėjau.

Metų WTF: French Affair.

Metų sąmojis:

Metų netikėtumai: Kai įkrenti į taksi, o vėliau paaiškėja, kad taksistas skaito tavo blogą ir ploja katučių. Linkėjimai!

Metų muzika: Jamie XX, Caribou, kaip visada Depeche Mode, Disclosure, Fleetwood Mac, Moderat, still Pet Shop Boys, Red Axes, Tame Impala, The Black Keys, Thievery Corporation, Todd Terje, Trentemoller, Museum of Bellas Artes, Nadastrom, Semisonic, Ace of Base.

Metų gabalai parymot: Sinickis – Mylimas vyras ir sūnus, Mark Farina – Dream Machine, Chet Fakker 1998, Golden Parazyth – Donwtown Game, Tove Lo – Habits, Arctic Monkeys – 505, Peter Gabriel – Don‘t Give Up (Ft. Kate Bush), The Cure – Pictures of You, Amazing – Tell Them You Can‘t Leave, Cat Stevens – Where Do the Children Play.

Metų gabalai pariaumot: Erasure – Always, Dinamika – Abejingumas, Museum of Bellas Artes – Who Do You Love, Randomer – Bring, New Order – 5 8 6, Van McCoy – The Hustle, Kwamie Liv – Comin Thru, Karolina Czarnecka – Hera Koka Hash LSD, C.A. R. – Angelina (Manfredas Remix), Just Jack – Starz in Their Eyes, Omar – I Wanna Know (Vocal Mix).

Metų gabalai pasilydyt: Roisin Murphy – Ancora Tu, Jamie XX – Loud Places, All Saints – Pure Shores, Jimmy Edgar – Let Me Tell You, TB – Invitation to Love, Howling – Signs (Rodhad Remix), Pillowtalk – Soft (Life and Death Remix), Caribou – Your Love Will Set You Free (C2’s Set You Free Remix), Nadastrom – Somebody, Eliphino – More Than Me, Tame Impala – The Less I Know the Better

Metų maistas: Alyvuogės ir graikiškos salotos. Neribotais kiekiais. Zefyrai. Ribotais kiekiais.

Metų atokvėpis: tie nuo žalio tilto nulėkę balvonai.

Metų vaizdas nuo tilto:

Metų naujadarai: pasmerktadienis, drugsėjis, putskaras (auskaras intymioj vietoj) nebeišsifistinėk ir paslaptinių miestelis.

Metų rojus: Ir vėl namai. Bet jau nauji.

Metų kelionė: Atėnai pas meilę.

Metų performansas: Martyno Švėgždos Von Bekkerio koncertas fone piešiant graffiti atlikėjui. („Durys girgžda. Kažkas švilpia. Acetonas in the air tonight. Kūrinys vadinasi „Damų šokis“, arba „Fėjų šokis“, arba „Panelių šokis“, arba „Troliai“. Vynas – 25eu. Alaus normalaus – nėra. Ventiliacijos – nėra. Užkandžių – nėra. Šviesos wc – nėra. Servetėlių – nėra.“)

Metų durnius: Tu. Taip, tu.

Metų nuvalkiotas humoras: juoktis iš supermamų bei Londono lietuvių ir attendinti bei juoktis iš įvairių Pūko & co. koncertų. Tai nebėra juokinga, brangieji.

Metų gaisras: Kai užsidegi festivalyje nuėjęs į WC.

Metų (ką ten metų, visų laikų) gražiausias Lietuvos bernas: G. R.

Metų žemumos: grasinti žmogui, kurį mylėjai; skaityti svetimus chatus.

Metų pavyzdys, kaip nereikia daryti: Ten Walls.

Metų pažadas sau: jokiais būdais nebesitaikstyt su bullshitu.

Metų Citatos (labai daug): „Sporte paskutinis, prie taurelės pirmutinis.“; „Ačiū už nuostabiai prarastą laiką.“; „Aš žiauriai nemėgstu smėlio. Nebent retkarčiais, jei yra proga.“; „Išbalink mane. Išnešk iš manęs balius.“; „Aš galiu pistis kiaurom parom, jei tik proga yra.“; „Jie gyvena kaimų kaime, kur populiacija – 25 žmonės ir visi Kazlauskai.“; „Jis tai darėsi auros foto už 20eu. Aš gal seno kirpimo, bet vistiek daktarams teikiu pirmenybę.“; „Aš nemėgstu bėgiot. Mėgstu išgert.“; „Aš permiegosiu su barmenu, jei patalynė išdžius iki vakaro.“; „Geriausia kava yra ratai.“

Metų kirpimas: „Mane mokykloje vadino Nomeda. Nes atėjau kaip Nomeda apsikirpęs. Visi juokėsi, bet Andrelis palaikė.“

Metų fizikos dėsnis: galva pralindo – pralįs ir kūnas.

Metų klausimai:Uostai save?“; „O pasakojau, kaip Darius Užkuraitis matė mano vaginą?“; „Tau šalta fiziškai ar dvasiškai?“ ir aišku „IS THIS REAL LIFE“?

Metų vaidmuo: kai vaidini Nulį.

Metų niekam nereikalingas prieskonis: kalendra.

Metų poza: Lopuso. Nuo žodžio „Lopas“.

Metų knyga: „Dustavo enciklopedija“.

Metų aktivija festivaliuose: pergėrimo workshopas.

Metų kokteilis: „Rusija“: 300ml vodkės, o į ją įleistas žalias kiaušinis. Kai geri, užsikandi ikra.

Metų liga: saulės vėžys.

Metų lyricsai: Titaniko soundtrackas: One small you open the door“; „Vibruok vibruok, tikėti neverta…“

Metų būsena (šiemet daug): „Jaučiuosi kaip jauna šeima vieno kambario bute.“; „Lova, sumuštiniai ir žemėlapiai.“; „Atsikeli ir varai. Alų toliau.“; „Aha, dabar tai linksma, o antradienį sėdėsiu ir klausysiu Lanos del Rey.“; „Koldūnai pasmerkti“; PER JAUKU.

Metų prietaisas: etnoskopas (kur pridedi prie krūtinės ir nurodo tautybę).

Metų Vojažas: nubudus likus pusvalandžiui iki vartų užsidarymo lėkt ant sparnų į oro uostą. Ir spėt. Nu tai aišku spėt.

Metų komplimentas: Jei kas nors tavęs nemėgsta, tai jie debilai.

Metų postas: Apie tikras gyvenimo tiesas, kurios yra visiškai teisingos.

Metų sena atsinaujinusi draugystė: P. J. (Pim pim!), A. B. (Kliučina, Pikų dama ir kiti reikalai ^^).

Metų trūkusi kantrybė:

Metų nauja draugystė: šiemet net trys: I. M., A. M., J. A. Turėjo būti dar viena, baisiai džiuginusi, bet.

Metų moterys: kiek tų puikių moterų! Visos jūs mano puikios, jūs žinot.

Metų vyrai: keturi kampai: A. S., K. M., P. J., P. V.

Metų sukaktis: blogui 10 metų.

Metų bosas: ir vėl A. I. (sakot bepigu rinkt, kai vieną bosą turi? Turiu ne vieną.)

Metų skausmas:

Metų varikliai: Juokas, meilė ir muzika.

Metų troškimas ir palinkėjimas sau ir visiems: Linkiu, kad aplinkui būtų daugiau žmonių, su kuriais viskas įmanoma. Nes gyvenime nėra nieko, nieko neįmanomo, brangieji. Ir kad visada būtų, ką mylėti. Nes be meilės niekas neįmanoma, niekas.

Mano krištolinis rutulys sako, kad laukia fantastiški nauji metai. Aš jums pažadu. Na o dabar einam švęst.

Palikite komentarą

Kai orui kaistant, smegenys neatsilieka

Pradėsiu nuo senienų ir baigsiu šviežiausiais pastebėjimais. Daug visko prisikaupė.

Darbas darbą vijo, todėl vis neprisėdau pasidalint pasvarstymais apie Končitą. Dabar, kai ji jau gilioj užmaršty kaip ir prezidento rinkimai, gal dar nevėlu truputį pridurti – ar ne paradoksalu, kad į Končitos žvaigždės įsižiebimą skaudžiausiai sureagavo toji liaudis, kuriai didžiausias pokštas – pirmasis Lieuvos transas su neaiškiom užmačiom Apolonija Zizirskienė, tiems, kurie klykia susiėmę už pilvų stebėdami humoro atmatų duobę „Juokis“ arba „Ambrozijos“ bobulkas išverstom ausim, tiems patiems, kurių geriausi Auksiniai Svogūnai buvo tie, kur moterimis persirengę strykčiojo visi – nuo Žvagulio iki Marijono, tie patys, kuriems geriausias gyvenimo prisiminimas – Verkos Serdiučkos koncertas „Malibu“ klube, tie patys, kurie per vestuves vis dar užgrobinėja stalus, vyruką perrengę jaunąją, o merginą – jaunuoju. Nerealūs bajeriai gi, Končita irgi paprikolino, tik kiek skoningiau ir su kietu vokalu, o „Tutsi“ ir „Džiaze tik merginoms“ tai padarė dar prieš milijoną metų, bet tada homosektualumo dar nebuvo.

***

Vasara neprašyta verčiasi į antrą pusę, o galvoje pinasi krūva klausimų – kur dar važiuot, kaip viską suspėt, kaip neįstrigti metai iš metų besikartojančioje rutinoje, kuomet viskas, kas džiugino, ima ir džiugina vis mažiau, nes viskas pernelyg aišku?

Po anksčiau išragautų visapusiškai džiuginančių švenčių, šiųmečiai festivaliai palieka tik prėską neryškų prisiminimą. Įdomu, atsinaujinti reikia jiems, ar man?

Kur aš buvau, kai per vieną naktį visame Vilniuje, o gal ir visoje Lietuvoje, buvo priimtas familiarumo standartas? Kai padavėjai į mandagiai pateiktus klausimus atsako taip:

„Be šansų“;

„Chebra, tikrai nedalysiu sąskaitos į šešiolika dalių“,

„Tai ko tu norėtum?“;

„Nėra ir nebus“ ir pan.

…imi gūžčioti pečiais. Kažkas man sakė, kad čia neva toks New York style, Lietuvai nebereikia Jūs, pakanka Tu. Tik kad kažkaip iš to sofistikuotumo lieka Pasvalio kultūrkės įspūdis.

Ir vis dar madingiausias aksesuaras jau antrą sezoną – darbo pažymėjimas ant kaklo arba ant diržo. Viskas būtų suprantama, jei ne tai, kad pastebimas jis dažnai jau stipriai ne darbo valandomis ir visai ne darbe.

Sezono rūbas – liemenė iš undinės kailio.

Sezono taktika – erkę uždusinti lašiniais.

Sezono karvė – išprausta ir išdžiovinta fenu.

Sezono bandymas išsiskirti – linojimas į sofą.

Sezono klausimas – „Ketvirtą Magnerį jau geri? TAI KUR TU DIRBI?“

Sezono juodas bajeris – Mirties Langelis. Kiek talpesnis už Gyvybės.

Sezono irzulys – mergos gėjiškais balsais ir intonacijom.

Sezono teritorija – Belmontas aka Akropolis lauke.

Sezono teorija – Nėris mirė, nes užspringo ašara.

Sezono klaida, kurią sunku pamiršti – Vienuolio pube fish & chips pa defaultu atneša su saldžiarūgščiu padažu ir nė nemirksi.

Sezono atvertos akys – R. Kelly nėra pabėgęs Kelly Family narys.

Sezono profesija – kavą daro baristos, vyną išmano someljė, o alų nagrinėja alijošiai.

Sezono teroristinis išpuolis – kai ateini į karaokę ir niekuo nenusidėjusiems piliečiams dainuoji „Wind of Change”

Sezono priklausomybė nuo technologijų – kai foursquarini klasiokėje.

Sezono pirmas žingsnis – p*daras, nes iki gėjaus dar dasigyvent reikia.

Sezono apsirikimas – „Čia hašas?” „ – Ne, čia bebro kiaušai.“

Sezono kontracepcija – spiralė, nes „o žiauriai populiaru įkišti į gimdą magnetą?“

Ką dar atneš ši vasara?
Nuojauta kužda, kad čia bus labai gerai —> LOGOUT

Palikite komentarą