Pirmyn į turinį

Žyma: Debilai

Jūsų pasąmonės negalios

Niekas neina per nervus labiau nei klaiki europynhitreidijo stailo muzika, kurią, nori tu to ar nenori, esi priverstas girdėt kaiminystėj, autobuse, kavinėj, kitoj viešoj vietoj, o šiandien jau ir ofise. Kamon, žmonės, edukuokitės ant muzikos, nes aš tikrai atpilsiu. Arba bent jau nekiškit savo brūdo bent jau darbo vietoj.

Vakar į rankas pakliuvo skaitalas magišku ir daug žadančiu pavadinimu – Jūsų Pasąmonės Galia. Turinyje – milijonas skilčių, bet perskaičiau tik įvadą ir iškart ėjau prie reikalo – 198p. Kaip prisivilioti idealų vyrą. O stebukle, šia tema tik pora puslapių. “Kreipkitės į savo pasąmonę ir sakykite jai: į mano gyvenimą ateina doras, nuoširdus, ištikimas, patikimas, ramus, laimingas ir turtingas vyras.<…> Būkite pasirengusi priimti meilės dovaną, kuria jums įteiks jūsų pasąmonė.“ Seriously? Čia gal neoficiali kokios sektos, kurios dievulis – pasąmonė, biblija? Kartoji maldelę ir krištoliniai vyrai plaukia pas tave? Kamon. Maldelių prikalbėta milijonai ir ne tik šia tema, bet pas mane ir toliau plaukia arba užimti arba nesveiki arba gėjai. Žinai, nepagailėsiu šokoladinio medalio jei man parodysi žmogų, nebūtinai kandidatą į antros pusės titulą, tiesiog tokį mirtingąjį, kuris apskritai turėtų visas šias savybes. Ir šiaip, visa ši knyga atrodo toks briedas, kokių reta. Bet visgi labai populiari. Na, gal ir džiugu, kad suaugę žmonės dar pasakom tiki.

Nauja manija – filmų soundtrackai. Prasidėjo nuo Amelijos. Iš esmės aš nelabai mėgstu filmus, pažiūriu kokius du į mėnesį (maaaximum). Bet atradau, kad filmų garso takeliai – tikras gėris. So far atsisiunčiau Pulp Fiction, Virgin Suicides, Ocean‘s 11, Fight Club, The Royal Tenenbaums ir 24 Hour Party People track‘us bei, neišvengiamai, viską, kas tik yra skambėję geriausiam seriale ever – Nip Tuck. Kaip mane tai džiugina. Ak.
Beje, visi vietiniai, spėliodami mano tautybę vardija tokius variantus: Montenegro, Brazilija, Portugalija, Urugvajus. Taip, aš tikrai primenu tipinę šiltųjų kraštų gazelę juodom garbanom. Tikrai tikrai.

Noriu vodkės ir reivo. Juodai.

Palikite komentarą

Šventadienio mintys

Ar čia tik man taip atrodo, kad pastarojo meto mada nr.1 yra rašyt (gal tiksliau, dėliot) fashion blog‘ą? Kur bepasisuksi, visi juos rašo – pradedant fotografais (puiku), baigiant 15metėmis, kurios tiesiog skolinasi vaizdus iš kitų, nors nelabai supranta, apie ką eina kalba (gross). Visai nesvarbu, ką gali pasakyti apie tai, ką postini, esmė – prikraut į puslapį krūva ekskliuzyviai fashionistiškų nuotraukų ir tu jau mados karalaitė. Iš esmės tai manęs tikrai kažkaip rimtai nejaudina, tik vis tenka pabraidžiot po šlamštą, todėl nesusilaikiau neparašiusi šio komentaro.
Grįžkim prie Vienos. Čia gražu. Ir žmonės gražūs. Po pernai vasarą turėtos savaitės Lenkijoje, tikras atsigavimas. (festivalyje tarp 400.000 žmonių nuoširdžiai tikėjausi atrasti kažką žavaus, visgi, veltui. Ak, dar ir pražiopsojau galimybe išlikti kontakte su žmogum, kuris tikrai man ten kėlė nuotaiką, jei kas pažįstat ilgaplaukį Mantą iš Berlyno, netylėkit). Mes Lietuvoje tikrai neturim tiek puikių vaizdų ir vietų ir nekaltinkit manęs nepatriotiškumu, nes, visgi, tai – tiesa. Beje, vakar nuskilo pamatyt Him ir Wheatus gyvai. Nesu baisi fanė, bet proga šauni. Prasideda trečia savaitė čia, žvejosiu įspūdžius toliau. Laukiu nesulaukiu, kuomet eisiu žiūrėt Klimto ir Schiele.

Daug klausau Al Green. Pasaka.

2 Komentarai

Pradžių pradžia

Štai ir atkeliavome. 21 val. trukusios kelionės įspūdžiai: Krokodilų Gaudytojas ir visokie kiti savotiški filmai per autobuso TV (vis juokavome, kad turėtų rodyti Vienas Namuose, ir prisišnekėjom – antrąją dieną sulaukėm net dviejų dalių), milijonai paminklų dirbtuvių ir jų eksponavimo įstagų (suprask, kapinių) Lenkijos pakelėse, skęstančios pievos ir dirbami laukai su pulkais antyčių, keistos moteriškės, pasipuošusios smėlio ir visokių kitų gamtos spalvų treningiukais, ultraskoningu deriniu kojinėspliusbasutės bei blizgiomis rankinėmis bei it nepieniškas šokoladas nusvilusi mergina, sėdėjusi greta ir vis skaitinėjusi knygą šlovingu pavadinimu Kaip Susirasti Tą Vienintelį.
Senokai keliavau, bet regiu, kad tendencijos nelabai keičiasi, o filmų įgarsintojo rusų kalba balsas vis dar toks pats kaip prieš dešimtį metų.

Šiandien jau turėjom trumpą ekskursiją į centrą ir šiek tiek nejaukų pasisėdėjimą mus kuruoti pasiryžusio operos dainininko namuose. However, dar pora dienų ir, manau, įsivažiuosim. Man labai patinka ramuma, kuria alsuoja mūsų aplinka, vanduo iš alpių, griaustinis dabar už lango ir Air – Photograph (at the moment also).

Keep in touch.


Vaizdas pro lang
ą

Palikite komentarą

Reality Show

O tu žinok, kai dirbi tokį darbą, kur tave nuolat stebi kameros, ilgainiui net ir normaliomis sąlygomis pradedi dairytis, kur ir kas tave gali matyti. Iš dalies tai yra visai neblogai – įpratau nuolat stengtis būti pasitempusi ir visada gerai atrodyti. Bet žinai, taip galima ir paranoją išsiugdyt. However, dabar gyvenime vyksta tokios kurioziškos, kvailos, ekstremalios ar neįtikėtinos situacijos, kad dažnai sakau draugams, nežinot, kada mane rodo per Mtv ir kaip pavadino šitą realybės show? Darbo ir nesveikai dinamiško gyvenimo būdo dėka nuolat sutinku tokius personažus, kurie tikrai verti būti knygos ar dar ko herojais. Senstelėjęs intelektualus milijonierius, dėl išvaizdos pamišęs stileiga gėjus kirpėjas, hiperseksualumo kamuojamas žavuolis, kuris niekada nemiega, aukšta inteligentiška moteris, kuri šnekasi su mano darbo subjektais… Tai tik dalis publikos, su kuria kasdien bendrauju. Welcome to a freak show. Visi jie kažkaip papildo mano gyvenimą ir suvokimą. Be to, savyje jaučiu nerealų troškimą judėti į priekį, keistis, eksperimentuoti ir mėgautis viskuo, ką tik galiu pasiimti. Kuo labiau esi užimtas, tuo mažiau galvoji apie tai, dėl ko čia galėtum paliūdėt. Che, she says Yes. Pagaliau visa esybe jaučiu, kad esu gyvas ir progresuojantis sutvėrimas. Ir tas sutvėrimas toks visai nieko. Vis labiau ir labiau išmokstu visus, kurie man trukdo gyventi, siųsti velniop, arba tiesiog ištrint, nematyt, negirdėt, pamiršt.

Grožis ir geismas. Galiu būti bet kur, bet kada ir bet kuo.

Palikite komentarą

every me, but not sure whether it’s ‘every you’ or not

Turbūt stiprios moterys neleidžia, kad kas įsibrautų į protą, gyvenimą, mintis, jausmus ir viską suveltų. Tos moterys niekada neišduoda, ką iš tiesų jaučia, ko nori, ką sapnuoja ir kuo gėrisi. Jos nemėgsta per daug atsipalaiduoti ir prarasti savikontrolę. Jos geria vitaminus, prieš miegą visuomet nusivalo makiažą ir nemėgsta ilgai naktinėti. Jos nerūko, arba rūko plonas moteriškas cigaretes. Jos myli gyvūnus, išmano konstituciją ir kitą savaitgalį eis balsuot. Jos neprasideda su ne tais vyrais ir niekada nesileidžia apgaunamos. Jos palieka, o ne jas. jos planuoja savo ateitį ir žino, ką veiks mėnesį į priekį. Jos nevažinėja autobusu – einam pėsčiomis ar kviečia taksi. Skaito teisingas knygas ir žiūri teisingas laidas. Tokios moterys nestokoja teisingų vyrų dėmesio, sėkmingai išteka už geriausiojo, gimdo vaikus ir statosi namus jaukiose vietose, apsuptose gamtos.

Atrodo, kad visas pasaulis gyvena taip, kaip ir reikėtų. Taip teisingai ir tolygiai.

Kartais pavydžiu toms moterims. Bet, žinai, nemanau, kad norėčiau būti viena iš jų.

Dabar aš nuolat mokausi žvelgti iš pozityvios pozicijos. Dabar aš stengiuosi elgtis taip, kad nereikėtų sau priekaištauti ar save kaltinti. Dabar man tai daryti visiškai nesiseka. Bet matai, žvelgiant iš pozityvios pozicijos, kiekviena patirtis neateina šiaip sau. Kiekviena akimirka, gailiesi jos ar ne, yra tau reikalinga.

Esam suaugę žmonės, atsakom už savo veiksmus, galime sau leisti elgtis taip, kaip norim. Labai pabodo tas prakeiktas mano superego veikimas mintyse. Gana, jau tikrai gana jausti nuolatinę kaltę, gėdą, ar priekaištą sau. Dabar reikia imti ir duoti, reikia nebijoti ir nesivaikyti stereotipų. Dabar laikas, kai kuriam prisiminimus, nesvarbu, įžūlūs jie ar ne.

Ooo, kaip man nemylėt tavęs. ooo, kaip man tai paslėpt.



Dresiruok savo baimes ir tu, labai prašau.

Palikite komentarą