Mano gyvenimas nėra sunkus. Jis kompleksiškas, jame nemažai dėmenų – veiklų, žmonių, domėjimosi sričių ir siekių. Visko daug, bet gyventi šiaip nėra labai sudėtinga. Planuojiesi dalykus, neši užpakalį iš namų ir tie dalykai pasidaro. Nu bet būna dienų, kai ne pats gyvenimas, bet buvimas su savim ir savo vidinėmis nesąmonėmis, pasidaro žiauriai sunkus.
Tas sunkumas užeina bangomis, didžiąją dalį laiko viskas tvarkoj, bet kai jau uždaužo, tai nepasigaili. Tada noris paspaust „Pause“ ir eit pakvėpuot kažkur toliau į kampą. Arba spaust „Undo“ ir bandyt iš naujo. Tik kad ne taip paprasta, sustyguotai funkcionuojantį pasaulį, kuriame esi ne vienas, susistabdyt ir pailsėt.
Noriu pakalbėti apie vieną tokį asmeninį niuansą. Matot, analizuoju savo jausmus, nerimus ir elgesį, ir iš to, ką matau, galiu daryti išvadą, kad turiu polinkį į maniakišką kontrolę.
Palikite komentarą