Pirmyn į turinį

Žyma: Beautiful Life

Įkelta 2010 9 spalio

Individualizmas

Ir štai taip, gan nedidelėmis pastangomis radau sau namus. Neįtikėtina, tačiau naujasis būstas net geresnis už tuos porą (taip pat šaunių), kuriuose buvau apsistojusi Vienoje. Namai jaukūs, šviesūs ir šilti, o universitetas vos keturios stotelės nuo čia. Dabar penktadienio vakaras, čia vyksta milijonas vakarėlių, bet kol kas dar nepuolu taškytis, šiek tiek pavargau beįsikūrinėdama, todėl leidžiu laiką namie – geriu arbatą ir klausau štai ką. Niekas manęs turbūt nesupras, bet būdama viena jaučiuosi gerai kaip niekad. Individualizmas, aš taip ir žinojau, kad šitaip man geriausia. Žinoma, neprieštaraučiau kažkada šalia turėt protingą šaunų vyrą (nes protas – seksualiausias vyro bruožas, definitely), bet  šįkart kalba eina ne apie tai. Gera, kad reikia atsakyti tik už save ir nuo nieko nepriklausyti. Ypač gera, kai netoliese nėra susisukusių nelaimingų mergaičių ir berniukų, kurie vis neapleisdavo manęs anksčiau.

Beje, Berlynas ne Viena, bilietai čia atkeliauti kainuoja nebrangiai, todėl laukiu tavęs svečiuose. Labai!

Tiesa, vis sapnuoju tai, apie ką derėtų pamiršti. Škac, mielas, iš mano sapnų, škac!

Palikite komentarą
Įkelta 2010 7 spalio

Berlin, pradžia

Sėdžiu sau susirangiusi labai fainai įrengtam bet gan messy kambarėlyje, aplink sukasi įvairūs žmonės, gamina moliūgų pyragą, rūko ir plepa, kambarys persmelktas ant stalo pamerktų rožinių lelijų kvapu, o fone groja Ace of Base – All That She Wants. Šią akimirką esu žmogus, kuris nežino, kaip ten bus rytoj, bet žino, kad ir kaip bus, bus tvarkoj. Naktis prasidėjo surauktais rainėro darbuotojų veidais, misanderstandingais oro uoste ir galvos spengimu lėtuve, bet nusileidau, išlipau, ir, rodos, atsidūriau kitoj realybėj. Išlipau ir tarsi atsipūčiau – feels like home. Viskas taip lengvai suprantama ir aišku, neišblaškė nei 20km kelionė iš užmiesčio, nei 30kg bagažo, kurį vilkau su savimi. Netrukus jau sėdėjau su tuo vaikinu, kuris mane čia kuruoja ir gėriau karštą šokoladą. From now on viskas bus gerai, bus įdomu ir nebus jokios panikos, nebus dvejonių ar apgailestavimų. Pagaliau aš Berlyne, mieste, apie kurį svaigau nuo ankstyvos paauglystės. The time is now, nepamiršk.

2 komentarai
Įkelta 2010 5 spalio

Auf Wiedersehen, Litauen

Viskas, daiktai sukrauti, mylimieji išbučiuoti, dokumentai paruošti, rytojus suplanuotas. Ryt ir visą artėjančią savaitę Berlyne +20º! Palieku namus ir sau pasižadu, jog viskas, kas nutiks po šiandienos, bus dar geriau, nei buvo. It‘s a new day it‘s a new life. And I‘m feeling good!

Palikite komentarą
Įkelta 2010 3 spalio

Apie ramumą

Viskas bėga sukas non stop, vienas darbas veja kitą, o kiek daug dar reikia padaryti! Sąraše vos keli punkteliai pažymėti, kaip done. Tik, priešingai, nei pavasarį, nepergyvenu, nesisieloju dėl tų mažmožių, netrūksta kantrybė laukiant, nespėjant ir kliūvant. O kaip sunku stebėti žmones aplink pametusius galvas dėl niekų. Jau kurį laiką kažkoks vidinis ramumas gyvena manyje. Visai nenoriu rūpintis, ką pasiimti, ką padaryti iki išvažiavimo, užvis labiausiai noriu susisukti į kamuoliuką, klausyti Antony and the Johnsons ir rymoti. Tu labai prisidėjai prie to, kaip pasikeičiau, tu padėjai gimti tai ramybei, ir ačiū tau again and again, nes dabar sau labiau patinku, geriau sutariu su pačia savimi.

Palikite komentarą
Įkelta 2010 3 spalio

Berlin calling quite hard

‘Ain’t got no home, ain’t got no class, ain’t got no man, ain’t got no friends, ain’t got no love…’ dainuoja Nina, o aš negaliu sustot klausyt ir rėkt kartu, nes, rodos, viskas apie mane. Che. Trečiadienį 7.30 ryte išlipsiu iš lėktuvo ir sėsiu į traukinį link centro, ir netrukus susitiksiu su žmogum, kuris už mane atsakingas. Eisim pusryčiaut. Šiaip, nelabai įsivaizduoju, kaip ten viskas bus, bet, at least, jo nuotaika, kuria spinduliuoja laiškai, nuteikia puikiai. Atvirai pasakius, nežinau, kur gyvensiu, nežinau, kaip bus, nieko nežinau. Bet esu rami rami. Šeima laksto aplink ir panikuoja, o aš sėdžiu ir šypsaus, viskas bus gerai. Tik gaila, kad neišeina iš bibliotekos pasiimti knygų trims mėnesiams, gaila (o gal ir gerai?), kad gyvenimą teks sutalpinti į 30kg bagažo. Labai tikiuosi, kad ir šį pusmetį turėsiu laiko tobulėjimui ir ieškojimams. Visi sako, kad Erasmusas – pusė metų tūsovkų ir alkoholystės. Nuoširdžiai viliuosi, kad nepasiduosiu šiai tendencijai. Aš labai noriu Berlyno, to tikro, kurį girdžiu Modeselektor, Ellen Allien, Aparato ir kitų muzikoj.

‘I got my head, I got my brains, I got my heart, I got my soul, I’ve got life. I’ve got my freedom. I’ve got the life!’ Hell yeah.

Palikite komentarą