Mieloji, ar pastebėjai, kad tu žiūri dovanotam arkliui į dantis?
Savęs neapgausi, nuo savęs nepabėgsi. Niekas taip nemasina, kaip balta, kai jau būni susimokėjęs už juoda.
=aš eisiu, kai mane pakvies, bet jei mane pakvies, tai jau nebebus įdomu.
(nusiramink+susiimk)/2=susiramink. Kai neramiai klejoji, tegu tai bus įsakymas nr.1
Kartais manęs paklausia, kodėl blogas turi tokį vardą/pavadinimą. Viskas labai paprasta. Dažniausiai dalykai turi arba turi turėt pavadinimus. Senais senais laikais, kai bujoti internete dar tebuvo nauja forma, bujojau dviem vardais ir dviem strategijom – kandžiuoju ir geruoju. Gerasis ir liko. Po dešimt metų jis tas pats, bet nei tada, nei šiandien reikšmės nėra jokios. Kažkada buvo (internetas sako, kad tebėra) tokie keisti kvepalai tokiu vardu. Tiko. Šiuo atveju vardas turinio neturi, nes kai vadini save paslaptingąja rugiagėle, šlapdriba arba nemiga, rodos, aišku, ko galima tikėtis.
Maniškį, jei norit būt gotais, tempkit prie panašaus rusiško žodžio, bet nemadoj nei gotika, nei rusija, nei pritempti.
Jei Lazdynų Pelėda gyventų šiandien, tai gal būtų Žirmūnų Papūga, kas ten žino.
1 Komentaras