Pirmyn į turinį

Žyma: Anglų Kalba

Pakalbėkim apie kalbą

Anądien feisbuke paskelbiau tokį postą.

14632556_10210868472414713_1626540839_o

Apie tai parašiau todėl, kad šitokį klaidingą parašymą matau taip dažnai, jog anksčiau net sudvejojau savimi ir sykį netgi ėmiau ir panaudojau „neesu“, nes nu rimtai pradėjau galvoti, kad gal ir reikia taip rašyti, o aš visą gyvenimą gyvenau mele. Tada, aišku, gavau baisiai bart nuo redaktorės ir man aiškiai paaiškėjo, kad ši klaida taip smarkiai paplitusi, jog vat imi ir pradedi abejoti savo žiniomis.

Aišku, niekas nenurungs kitos nežmoniškai išvešėjusios ir visur paplitusios klaidos – perdėto valandų trumpinio h naudojimo. Trumpinys h neturėtų būti naudojamas tada, kai kalbama apie laiką, kai nurodoma, kada kažkas vyks ar kada susitinkama, jis turėtų būti naudojamas tada, kai kalbame apie valandų kiekį. Pavyzdžiui, „Marius iš taško A į tašką B keliavo 7 h.“ Kai nurodomas renginio laikas, reikėtų vartoti val., pvz., „Koncerto pradžia – 17 val.“, arba „Susitinkame 19 val.“ Aš žinau, kad gal ir nepatikėsite manimi, bet galite paklausti lietuvių kalbos specialistų ir jie jums pasakys tą patį.

Šias klaidas dažniausiai daro ne tik visiški beraščiai, bet ir gana taisyklingai lietuviškai rašantys žmonės, todėl tiesiog draugiškai norisi jiems pasakyti, kaip reikėtų rašyti iš tikro. Džiaugiuosi ir esu dėkinga, kai kas nors man pasako, jei darau kokią klaidą.

Nemažai dirbu su tekstais, todėl taisykles, manau, išmanau visai neblogai, tačiau iki tobulumo dar tikrai toli. Kadaise nežinojau, kad rūbą reikėtų keisti drabužiu, kontraktąsutartimi, lazanijąlakštinių apkepu (šitas crazy), iki šiol dažnai kažko nežinau, bet, laimė (ne laimei, žinokit), yra žmonių, kurie padeda savo konsultacijomis, jei VLKK jau nebepadeda (paprasčiausiai būna taip, kad net nežinau, kaip gūglinti, kad rasčiau atsakymus). Kai dirbu, visoms klaidoms sužiūrėti skiriu gana daug dėmesio, o tuos mano tekstus vėliau peržiūri dar ir redaktoriai.

Labai dažnai, dirbdama su tekstais, pradedu galvoti, kad neišmanau visiškai nieko ir jaučiuosi it pirmokė, stovėdama prie lentos, kurioje jai reikia išspręsti dvyliktos klasės matematikos užduotį. Ir taip, tikrai, kaip ir nemažai kitų žmonių manau, kad VLKK taisyklės kartais būna per griežtos, o siūlomi vartoti žodžiai nesąmoningi. Taip pat man taisyklingojoje lietuvių kalboje dažnai trūksta žodžių. Man trūksta žodžių, kurie tiksliai perteiktų angliškų žodžių ir išsireiškimų – awkward, weird, typo, uncanny, scroll, chill ir dar daugybės prasmę, arba pakankamai tiksliai atitiktų netaisyklinguosius ir draustinuosius – ankiek (ant kiek gal, kadangi netaisyklingas, tai neaišku ir kaip rašos), visi veiksmažodžiai su priešdėliu da-, fainas ir daug kitų.

Turbūt sutiksite, kad nei anglų, nei lietuvių kalboje pakankamai stipraus atitikmens rusiškam žodžiui razliubit tikrai nerasit.

Bet jūs nė neįsivaizduojat (nors jei skaitot, tai įsivaizduojat), kaip vadžias atleidžiu rašydama blogą, kažką postindama feisbuke arba tiesiog kalbėdama. Kaip man patinka visokie nesąmoningi žodeliai žodelyčiai, frazės ir frazelės, kalbiniai išsidirbinėjimai. Kaip man patinka marijampoliečių ir radviliškiečių tarmės, kaip man kartais gražu klausytis, kai žmonės šneka panevėžietiškai, su visais narveliais, raganėjimais ir kirčiais ne visai vietoj. Anksčiau tos tarmės man atrodydavo kiek komiškai, o dabar skamba gražiai.

tumblr_oesln0ezss1sjc5sqo1_500

Man, žinokit, patinka visokie skoliniai (dažnai juos vartodama smarkiai šypsausi, kad žmonės suprastų, jog žinau, kad toks žodis nevartotinas, o pasirenkamas for fun), patinka vartoti, kartais net perdėtai, deminutyvus, sakyti renginukas, vaikinukas, Andriuks, Pauliuks, piam, šiam, kartais, tikiuosi, ne per dažnai, į kalbą įterpiu ir angliškas frazes, nes trūksta lietuviškų.

Mano supratimu, egzistuoja kelių rūšių klaidos. Kartais žmonės klaidas daro todėl, kad nežino, kaip reikia rašyti tam tikrus žodžius, dažnai dėl to, kad rašytinę kalbą vartoja retai, skaito ne tiek jau ir daug. Kartais todėl, kad jie neišmano kalbos kultūros taisyklių, kurioms mokyklose šiais laikais skiriama labai mažai dėmesio.

Yra žmonių, kurie specialiai išsikalinėja ir rašo kosTmosas, dariti, ira, matiti, pastaruoju metu labai daug kas rašo ačiŲ, nes toks išsikalinėjimas yra tam tikra atskira išraiškos forma.

Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie rašo daigtas, atspauzdinti, dauk, pasenusei naujienai, akinei ir dar daug visko jie rašo.

Pasikartosiu, daug dirbu su kalba, tačiau esu ganėtinai tolerantiška klaidoms, juk kam nepasitaiko. Ypač atlaidi esu klaidoms, kurias žmonės daro susirašinėdami su tavimi chate, manęs visiškai neerzina tos klaidos, kurias lietuviškai daro žmonės, kurie užaugo šeimoje naudodami rusų ar lenkų kalbą, arba ilgai nebegyvena Lietuvoje (žinoma, tie emigrantai, kurie po trijų mėnesių Airijoj jau šneka su akcentu ir nebesurezga sakinio gimtąja kalba yra atskira debilų rūšis) ir, aišku, tos, kurias lietuvaičiai daro rašydami angliškai. Taip, būtų nuostabu, jei visi rašytų nepriekaištingai ir išties derėtų siekti taip rašyti, tačiau man truputį per piktai atrodo šaižus tyčiojimasis iš darančiųjų klaidas.

Žinot, pažįstu ne vieną žmogų, su kuriuo viskas tvarkoje ir kuris daro klaidas rašydamas, tačiau tai nereiškia, kad jis kažkoks valstybės priešas ir yra priimtina išsitraukti jo rašytą skelbimą ir viešai vadinti jį debilu ar analfabetu. Jūs nustebtumėte, kiek jūsų pažįstamų ir giminaičių galėtų pridaryti klaidų, jei išeitų į viešumą, bet, ko gero, nebūtų labai juokinga, jei jų foto puikuotųsi visur internete viešai pašaipai.

Toks humoras pastaruoju metu yra gana dažnas, tad tenoriu pasakyti, kad piktas, tiesmukas žmogaus murkdymas purvuos ir skambus išsidarkymas yra žemoka juoko forma, kurios, man regis, griebiamasi tada, kai jau nebėra ką pasakyti. Kai paimama kažkieno netyčia be privatumo nustatymų viešai publikuota asmeninė foto, su mielu prierašu, kad ir su klaidomis, ir be atvangos platinama internete grubiai darkantis iš žmonių, vadinant juos beraščiais, yra toji piktoji forma, apie kurią kalbu. O tai, kad randama laiko užsiimti kapstymusi ir ieškojimu, prie ko prikibti, aiškiai parodo, jog tam tikri žmonės laiko turi tiesiog per daug. Tie žmonės su visom tom savo klaidom, tegul jie tik rašo, berašydami gal prakus ir išmoks.

Ar žinote, kodėl lietuvaičiams taip sunku kalbėti angliškai? Manau, kad egzistuoja dvi pagrindinės priežastys: 1) mokykloje kalbėjimui mokantis visų užsienio kalbų, ne tik anglų, skiriama smarkiai per mažai laiko; 2) esame perfekcionistų tauta, tad ne vienas iš mūsų labai gėdijamės kalbėti, nes bijome, kad suklysim. Labai gali būti, kad iš mūsų kažkas kažkada yra pasijuokęs dėl to, kaip kalbame, tad esam įsivarę daug kompleksų ir bijom, kad iš mūsų ir vėl juoksis. Ir aš, iš jūs esam sutikę daugybę užsieniečių, kurie kalba kaip išeina, bet nebijo ir nekvaršina sau galvos dėl klaidų, todėl toliau tobulėja, nes juk practice makes it perfect. Aš nesakau, kad netaisyklingai kalbėti yra gerai ar sveikintina, tik sakau, kad nereikia, tikrai nereikia tyčiotis iš darančiųjų klaidas.

11010630_10152829011126439_5547787221476451391_n

Typos (kai klaviatūra įvedinėjate tekstą ir netyčia ne taip parašote žodį) yra, mano nuomone, visiškai suprantamas human error. Jos yra visiškai atleistina ir normalu, ypač, jei žmogus rašo telefonu, turi skubėti ir neturi galimybės pasitikrinti. Net ir rašant rimtesnius tekstus jų pasitaiko. Man dažnai būna taip, kad ir kelintą kartą atidžiai skaitydama savo rašytą tekstą jau tiesiog nebepamatau klaidų, tad jį prašau perskaityti ką nors kitą arba tikrinu kitaip.

Jei kokiame asmeniniame įraše, kurį matys nedidelis ratas žmonių, pasitaiko viena kita klaida, gal ir nieko baisaus, betgi ne taip jau ir sudėtinga tų klaidų išvengti. Aišku, yra tokių, kuriems nusispjaut, paliko jie tų klaidų, ar ne, tačiau, yra tokių, kurie paprasčiausiai nežino, kaip pasitikrinti, ar nesuklydo.

Anksčiau taip nedarydavau, nes tiesiog nežinojau apie tokį variantą, bet dabar visus savo ir anglų, ir lietuvių kalbomis parašytus tekstus pasitikrinu labai paprastai. Nukopijuoju tekstą, įmetu į gmail naujo laiško langą ir paspaudžiu Tikrinti rašybą. Galima pasirinkti, kokios kalbos klaidų ieškoti. Veikia beveik puikiai, tik, kai tikrinama lietuvių kalba, kaip klaidingi pažymimi dauguma tarptautinių žodžių arba restesni žodžiai. Kad ir kaip ten būtų, toks tikrinimo būdas labai padeda, nes, kaip jau ir sakiau, dažnai būna, kad savą tekstą beskaitant paprasčiausiai nebepavyksta tų klaidų pastebėti.

Visiems linkiu, prieš kažką publikuojant, siunčiant laiškus ar žinutes, perskaityti, ką parašėte, jei vėliau pastebite, kad padarėte klaidą, jei įmanoma – ją pataisyti, draugiškai ir nepiktai taisyti vienas kito klaidas ir siekti rašyti ir kalbėti be klaidų ir lietuviškai, ir angliškai, ir visomis kitomis kalbomis, ir nepulti nurašyti darančiųjų klaidas. Ir jūs juk ne visose srityse viską darot tobulai.

Ar įmanoma kuria nors kalba kalbėti visiškai tobulai? Abejoju. Net lietuviškai dauguma mūsų nekalbame ir nerašome nepriekaištingai. Visiškai ir absoliučiai mokėti anglų kalbą, manau, irgi nėra įmanoma. Kalbų mokymąsi matau kaip nesibaigiančią kelionę, kurios metu vis artėjame prie galutinio tikslo pakeliui patirdami daug nuotykių ir vis tobulėdami, tačiau ar pavyks jį pasiekti? Kaži, bet tai veikiau yra realistiškas, ne pesimistiškas požiūris, padedantis nenusivilti, stengtis, judėti pirmyn, bet ir nebūti pernelyg savikritiškiems, kai kartais kažko nesuprasdami pasijuntame beviltiškai.

 

2 Komentarai

Apie tikras gyvenimo tiesas, kurios yra visiškai teisingos. ADVICE FOR LIFE.

Man ne vienas žmogus yra sakęs, kad su savo entuziazmu ir nusiteikimu galėčiau coach‘int žmones visus iš eilės ir atgaivinėt po gyvenimo nesėkmių. Su savo nesąmonėm susitvarkius ir vis dar karts nuo karto besitvarkydama, tikrai mielai.

Taigi. Jūsų dėmesiui krūva faktų, informacijos, kuri pravers gyvenime ir tiesų, kurios yra visiškai teisingos. (Su lyriniai nukrypimais, o kaipgi be jų).

Jeigu jūsų išgėrę einate rūkyti be paltuko, nereikia stebėtis, kad pirmadienį ima kosuliukas.

Jeigu susipažindamas žmogus praneša, kad geriausia jo būdo savybė yra humoro jausmas, gero nelaukit.

„Visai nieko“ nėra komplimentas.

„Neblogai“ nėra komplimentas.

Dažniausiai savo gyvenimo detales (el.pašto adresą, šeimyninę padėtį, pavardę, profesiją, katinų skaičių) slepia patys neįdomiausi žmonės.

Niekas taip nedreba ir nepurto, kaip visi įmanomi 53 maršruto autobusai.

Kai kalbame apie valandų kiekį, pvz „Paulius pas tavo mamą prabuvo 7h“, naudojame sutrumpinimą „h“, kai kalbame apie laiką, pvz. „15val. „Marse“ prasideda happy hour“, naudojame sutrumpinimą „val.“. Nesakome15h „Marse” prasideda happy hour.”

Žodis “neesu” ir jo atmainos neegzistuoja.

The Kills nėra tas pats, kas The Killers.

Jammi kebabas arba McFlurry su Daimu kartais yra tai, ko gyvenime trūksta iki pilnos laimės.

Jeigu jūsų sūnus ar dukra mokyklos programoje turi anglų k., nereiškia, kad jis/ji yra ekspertas ir nepamainomas patarėjas visais anglų kalbos klausimais. Aš pvz. mokykloje mokiausi fiziką, bet tai nieko nereiškia.

Laikas Lietuvoje kasmet dusyk sukamas nuo 2003m. Ir vis tiek, atėjus metui sukti, niekas niekada nebūna iki galo tikras, į kurią pusę.

Vardas Jurga nėra tas pats, kas Jurgita, kaip ir Sima nėra tas pats, kas Simona, kaip ir Gedas nėra tas pats, kas Gediminas, kaip ir Vilma nėra tas pats, kas Ilma.

Jeigu žmogus, pažinodamas jus daugiau nei pusę metų, vis tiek nesugeba išmokti jūsų vardo, jis yra, nu sorry, bet retardas.

50eu yra daugiau nei 5eu.

Valgyti pusę kibiro ledų yra tas pats, kas pusiau čiulpti.

Dažnai nėra ne laiko, galimybių ar pinigų, o NORO.

Žmogui gyvenime kartais tiesiog reikia prisigerti.

Jeigu žmogus tvirtina, kad geriausia jo skaityta knyga – „Mažasis princas“, labai didelė tikimybė, kad paskutinį kartą jis iš viso kokią nors knygą skaitė penktoj klasėj.

If someone is nice to you, but rude to the waiter, they are not a nice person.

Jei jūs mylimųjų nepuoselėjat, jie jus palieka.

Apetitas kyla bevalgant.

Skolintis pinigų tam, kad atiduotumėte skolas, nėra gudru.

Jei jūs daug dirbat, turite ir daug uždirbti.

Gyvenime garantuoto nėra nieko. NIEKO.

Gerti uždarytame bare jam užsidarius po darbo valandų nėra gudru.

Jei geriate uždarytame bare, jau jam užsidarius, kitą dieną stebėtis, kodėl nėra gera, nėra gudru.

Joga, stabili finansinė padėtis ir savidisciplina viską sustato į vietas.

Jei geriate ir nerūkote, galvą kitą dieną skauda kur kas mažiau.

Rašyt/skambint interesantams penktą ryto prisigėrus nėra gudru.

Jei žmogus universitetus vis dar vadina institutais, Lukiškių aikštę – Lenino aikšte, o Pilies gatvę – Gorkio gatve, atsargiai su tuo žmogum.

Skęstančiųjų gelbėjimas yra skęstančiųjų reikalas.

Feisbuke nykščių žmonės tyčia nededa.

Jei interesantas į jus nežiūri, jūs nesirūpinkit, gali būti, kad jis susiras lievą kavalierių ir paskutiniai juoksitės jūs.

Kol jūs skaičiuojat svetimus pinigus, kažkas kitas ramiai sau uždirba tuos, kuriuos galėtumėte uždirbti jūs.

Kol jūs nedrįstat kalbinti jus dominančio interesanto, jį kalbina kažkas kitas.

Jei žmonės yra arogantiški, tai lopai jie, o ne jūs.

Tūsinti reikia retai, bet smarkiai ir su fejerverkais, o ne dažnai ir pusėtinai.

Gerai, pigiai ir greitai nebūna.

Vertimai iš/į anglų kalbą kainuoja daugiau nei jūs manote.

Jei jūs patys savęs nemylėsit, nemylės ir niekas kitas.

(šitas kartojasi, bet kai kurie, kaip matau, niekaip nesuprantat, todėl pakartosiu dar kartą)

Jei koks nors interesantas, jums patinkantis berniukas ar mergaitė jums nerašo, neatrašo, neateina susitikti, neatsiliepia. Tai yra tikrai ne dėl to, kad jie turi nežmoniškai daug darbo. Ir ne dėl to, kad jie serga. Ir jų tikrai nepartrenkė vilkikas. Ir nei jiems, nei jų sūnui tikrai neįkando zebras. Ir jiems tikrai tikrai nieko blogo neatsitiko. Atsiminkit visiems laikams. (Kiek jau kartų buvo sakyta, dievaž). HE/SHE IS JUST NOT THAT INTO YOU. Ir labai, labai gali būti, kad tas interesantas šiuo metu pietauja/geria šampaną/ima būsto paskolą/vedžioja šunį/niurkosi po kaldra su kažkuo kitu, bet ne su jumis.

Jei jums reikia pushinti interesantą, kad jums atrašytų, kad su jumis kažkur nueitų ir kažką paveiktų, su jumis draugautų, su jumis apsigyventų, su jumis tuoktųsi, su jumis apsivaikuotų, gali būti, kad visa tai jis ir padarys (taip, nupushinti žmogų įmanoma labai toli, tik ar reikia), bet oi tikrai maža tikimybė, kad galiausiai neverksit vieni virtuvėj. Tai jau geriau išsiprauskit lediniam realybės duše dar nieko neprisidirbę, o ne po penkių metų santuokos supratę, kad sėdit toj virtuvėj vienui vieni, braukiat pirštais per savo žilstančius plaukus, gurkšnojat krupniką ir galvojat, kaip čia reikės tą virtuvę dalintis. Nebūtinai gražiuoju. Tikriausiai negražiuoju.

Jei kažkas nutaria, kad jus kankinti, jūsų negerbti, jus skaudinti, su jumis nemandagiai bendrauti ar nesiskaityti yra normalu, bėkite nuo tų žmonių kuo greičiau ir kuo toliau. Tučtuojau. Nieko, kartoju, nieko nėra blogiau nei iš desperacijos leistis į meiles su lopais.

Dabar atsispausdinkit šitas tiesas ir išmokit mintinai. Ir gyvent tikrai bus geriau.

6 Komentarai

Kažkas ten sakė, kad reikia išsikelti sau tikslus

ARTIMIAUSI GYVENIMO TIKSLAI :

-Išlavinti anglų kalbą iki tobulybės;
-Užsiaugint sveikus plaukus ir (gal) nusidažyt ružavai arba kažkaip panašiai;
-Įsiverti dar vieną tunelį, šįkart į kairiąją ausį bei dar keletą naujų auskarų;
-Perklausyt visą muziką ir peržiūrėt visus filmus, kuriems nebuvo laiko dirbant 70val. per savaitę;
-(Gal) parašyt knygą (uoj, kaip neoriginalu);
-Susivokti, noriu studijuot magistrą, ar kol kas užteks;
-Prisipirkti gražių šmutkių.

Ok? Kiek nedaug žmogui tereikia, ką.

Palikite komentarą

Kasdienybės nuotrupos

Taip, aš šiandien esu ta netekėjusi beprotiškai daug dirbanti moteris, kuri sėdi vos grįžusi namo iš darbo (21.00, išėjau 07.20) nusivalo makiažą, viską numeta, susisupa į rožinį chalatuką, valgo ledus ir žiūri Sex and the City. Ir kai esi toks pavargęs, visiškai nebeparina anei jokie pletkai ir intrigos, ir nebeužsiiminėji jokiais overthinking’ais, nuo kurių pražilti, ko gero, įmanoma greičiau nei nuo juodo darbo. Su kolegom, kurie varo tokiais pat tempais, kaip ir aš, pradedame darytis gan smagi vienas kitą suprantanti netradicinė šeima, kurios inside juokelių ne mūsų profesijos atstovams paaiškinti turbūt nepavyktų. O dievai, kaip man pasisekė, kad šiame darbe visai to nesitikėdama atradau šitiek gražių žmonių. Ir šiaip, mano darbas – jėga. In your face, visi skeptikai, purkštavę, kai pasirinkau šią specialybę. Kai suvokiu, kiek, pasirodo, žmonių neturi švarios anglų kalbos savo gyvenime, pašiurpstu – juk šitiek nuostabių dalykų galima suprasti ir patirti tik angliškai.

O danguje pilnatis. Kiekvieną liapsusą, kiekvieną surauktą veidą ir savo vieną po kito iš rankų krentančius daiktus nurašau pilnam mėnuliui, kuris smaginasi it marionetes judindamas vargšus mirtinguosius.

Tai tiek nuotrupų iš mano kaip vilkelis besisukančios kasdienybės, kuria, savo pačios nuostabai, esu visai patenkinta. Stop thinking, start doing, dear.

2 Komentarai