Pirmyn į turinį

Žyma: Alkoholis

Čiuju Naujakas

Kai du iš trijų Naujųjų vakarėlio šeimininkų vos sulaukę dvylikos krenta negyvi, o trečias namų zonoje išpurškia butelį šampano, kai spėji, jog vieninteliai Vilniuje blaivi žmonės šią sausio pirmąją, ko gero, tik viešojo transporto vairuotojai, aš ir Mamontovas, kai ketvirtą ryto draugė viena išeina į jau pasibaigusį Povilaičio koncertą, kai pietų metu kavinėje kas antras su šventiniu kostiumu (ar bent jau natūraliai raudona nosimi), kai supranti, kad šiemet mums jau sukaks tiek metų, kurių būdami mūsų tėvai jau buvo susituokę, kai paskambina draugės vaikinas ir praneša, kad labai myli ir nori, kai per skype skambinėja draugai persirengę moteriškais rūbais ir netikėtai apsinuogina – supranti, kad atėjo Naujakas ir nieko čia nepadarysi. Labai įdomu, kokio produktyvumo bus pirmadienis.

Šiais metai nebus jokių New Year Resolutions. Varysim ekspromtu.

Palikite komentarą

The crowd goes wild and I am standing still

Kas galėjo pagalvoti, kad savaitė be svaigalų gali užtrukti, rodos, porą mėnesių. However, esu skolinga mėnesį įrašų. Taigi, kaip visada pašėlusiai smagios dienos ir dar smagesnės naktys. Praėjo gimtadienis (spėk, kelintas), praėjo šimtas vakarėlių su wild dances and kolegų kuprų ir pamišusiu kamikadzių/vodkės/romo/viskio maukimu, milijonas rytų/popiečių/vakarų/naktų siurbiant kavą, karštą vyną, laižant stiklus ir klykiant juokais ir pametant bei vėl pagaunant pokalbių temas ir potemes, šimtai apsikabinimų ir bučinių (nes dabar ta banga, kai visi pasisveikindami bučiuojasi).

Nugriaudėjo daug smagaus juoko, tačiau vis dažniau ir stipriau galvoje tuksi mintis – o kas toliau? Is what you’re living for worth dying for?

Ar tikrai man čia vieta, ar tikrai, tie, kas šalia, ir turi būti čia? Ar tikrai aš galiu tiek nedaug?

Būna, rašau, o kitiems malonu skaityti. Būna, rašau, niekas nesupras, bet rašydama tarsi atsisagstau sagutes ir nusimetu visas murzinas drapanas, su kuriom bastaus jau velniaižin, kaip ilgai, ir kodėl.

Ar dabar, ar dabar, kai aš – gryna iki skausmo, ar dabar manęs dar reikės?

Palikite komentarą

Apie meiles ir neapykantas

Žmonės gyvena, linksminasi, daro nesąmones, užauga, susiima, pasimoko iš savo klaidų ir važiuoja toliau.

Kiti žmonės tuo tarpu mano, kad užaugo, pažada susiimti, atrodo, nurimsta, ir staiga išsiveržia it vulkanas, stipriau, nei bet kada anksčiau.

Viskas būtų nieko, jei negyventumėme numylėtoje Marijos žemėje, kur visi tiesą į akis sako tik išgėrę (o pirmadieniais sliūkina nuleidę galvas), džiaugsmingus žmones linkę apšaukti ufonautais, horny, nasty ir kinky yra tik interneto platumose, o visus nusidėjėlius begėdžius, jei tik galėtų, kaip mat nusiųstų į devynis pragarus.

Gal dėl to aš taip ir myliu visus nesveikėlius, visus, prieš kuriuos visuomenės normos, visus frykus, maniakus, skandalistus, visus, kurie prisidirba, kyla, klumpa, ir vėl kapanojasi, bet gink die, niekada neteisia ir nepamokslauja. Gal todėl taip kartais saldu stebėti kokią Mariją Magdelietę, netyčią išsprūdusią iš doros kelio.

Taip, visi mes slystam, visi, bet aš bent jau nepasimetinėju, kad esu kažkas kitas.

Esu aš su visomis savo nesąmonėmis, visom šyzom, sapnais, baimėm ir džiaugsmu, žinoma. Jei tau tiksiu, tiksiu ir giliausiam dugne, nesmerksi, nenusisuksi, o paimsi už pakarpos ir ištrauksi. Jei nusprendei manęs nepriimti, ir su rožiniais sparnais bei aureole virš galvos tau neįsiteiksiu. Ir nekils tau klausimų, kurioje pusėje esi. Viskas bus aišku.

Palikite komentarą

Gyvenimas veža vol.3

Ir dar vienas iš tų kelių šimtų savaitgalių, kurių nepavyko išvengti. Mes šėlom repo konce, gėrėm juodą vodkę, penktą ryto užsiėminėjom pyrsingu, o vakarą (jau kitą) pasitikom išsiviepę ant kalno stebėdami nežmoniško grožio rudenį, tą rudenį, dėl kurio gražumo bekrykštaudama baigiu išūžt visiems galvas.

Dideles laimes man neša kažkas glėbiais, o jei ir sugalvoju skųstis, tai tik iš paikumo.

O dabar – tiesiu taikiniu į tobulą gyvenimą. And see no evil, hear no evil, speak no evil. Būk žmogumi, kurį norėtus stebėti iš šono ir mirt iš pavydo.

Viskas aišku?

Palikite komentarą

Vakarėliai, vakarėliai…

Ir visai tas tūsas nesibaigė, tik persikėlė į vidų. The dance uoj kaip ne over, šokam dar stipriau nei bet kada. Išjudino mane Midnight Picnic penktadienį, o vakar viską vainikavo pliusai su Partyzanais soulboxe. Visą naktį šėlti mieste negėrus nei lašo alkoholio – tai jau didelis reikalas, ania?

Visi aplink daug kalba apie seksą. У кого что болит, тот о том и говорит? Daryt reikia, o ne kalbėt, mažuliai.

Palikite komentarą