Pirmyn į turinį

Šitas ruduo – kaip koks pavasaris

Kai nesi namie, kai esi kažkur kitur, sau neįprastoje aplinkoje, eini pasivaikščiot nepamatuojamus atstumus ir elgiesi ne taip, kaip įprasta tau kasdien, galvoje prasideda procesai ir virsmai ir tada tu pradedi galvoti kiek kitaip nei iki tol, pažvelgi į save iš šalies ir gerai supranti, kas ne taip.

(Jau anksčiau esu tai patyrusi, kai gulėdama ant dirbtinės žolės Tbilisio oro uoste staiga begalvodama radau sprendimą tada ilgai mane kamavusiai problemai.)

Pirmyn atgal išvaikščiotos Atėnų priemiesčio kalvos ir lygumos šįkart tapo puikiausia erdve gerai apie viską pagalvoti.

Supranti, kad per ilgai gyvenai praeitim, nostalgija tave šildė tol, kol pradėjo ėst, primelavai sau, kad geriausia jau praeity, prisirišai prie laimės, kuri išgaravus jau seniai ir žmonėse vis mėginai matyt tai, kas jie buvo, ne kas yra ir čia sukėlei nesusikalbėjimą, dėl kurio kaltinti reikėtų tik save.

tumblr_nplfpy4fwp1r8vrhxo1_1280

O tada grįžęs namo meti lauk senus drabužius, nusikratai tuo, ko tau tikrai nereik, nors laikei ilgai, nes gal kada prireiks, neprireiks, trini velniop seną muziką su senais pernelyg daugsyk išjaustais ženklais ir skausmais, keiti savo kelius ir jauti, kaip geri gaivų orą pilna burna ir negali patikėti, koks neapsakomas vis stiprėjantis gerumas ima. Priverti save suprasti, kad užsispyrėliškas tikėjimas, kad yra, kaip tau atrodo, kad yra, nebūtinai tiesa, pasuki save nežinomu kampu, žvelgi iš jo ir matai kitaip.

Grožio baisiai daug mūsų pasaulyje, kiekvienoje dienoje, tereikia išvysti jį, o didžiausias jis slepiasi tavo viduje, ne kur kitur. Didžiausias turtas ir brangiausias lobis esi pats tu sau, tik spėk suvokti tai, kol dar ne per vėlu, kol dar neužsigraužei savęs visai be reikalo.

(Žinau, kad čia truputį toks Paulo Coelho, bet kartais visai reikia).

Šiandien ir kiekvieną naują dieną jaučiuosi taip, tarsi nerčiausi iš senos odos, praeity palikdama ilgai dusinusias negandas ir įsikalbėjimus, kuriuos išsigalvodavau tik aš pati.

Nėra tragedijų šiuose metuose, nebus, nėra kada ir visai nereikia.

tumblr_o1yj0r7bmw1uh0hsfo1_1280

4 Komentarai

  1. Alex Alex

    Puikiai parašyta

    • Mahila Mahila

      Ačiū, Alex

  2. Tepalinis radiatorius Tepalinis radiatorius

    Ačiū už tavo įrašą, gebantį priminti, kad pokyčiai yra išties gerai. Pastaruosius keletą mėnesių išgyvenu savęs tobulinimo etapą (gal nereikia sakyti išgyvenu, nes tai skamba, kaip koks „iškenčiu“, bet žodžiu.), kuriame matau save besikeičiantį į tokią versiją, kurios taip ilgai laukiau. Vat būtent, laukiau, lyg tai savaime ateitų ir prisistatytų, tačiau pats nieko dėl to nedariau. Matyt, labiausiai bijojau. Kažko, ko nereiktų bijoti. Ir tik prisipažinęs ir garsiai taręs, kad esu bailys, pagaliau sugebėjau atsitiesti ir siekti tos versijos, kuri man taip patinka.

    Liko dar nemažai darbo, kurį reikia padaryti, bet jaučiuosi, lyg ištisai skambėtų „We’re half way there”.

    • Mahila Mahila

      Shame and fear block everything.

      Sveikinu su virsmais, ačiū, kad skaitai ir reaguoji.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.