Pirmyn į turinį

Žyma: Išprotėjimas

Įkelta 2010 2 spalio

Visuomenė ir Individas

Turiu tiek daug papasakoti apie filmus, kuriuos žiūriu, apie spektaklius, į kuriuos einu, apie muziką, kurios klausau. Bet nesidėlioja mintys, neveikia kritinis mąstymas. Sukas galva ir verda emocijos manyje. Trumpam nebesu racionali, nebeapmąstau kiekvieno žingsnio, nebesu atsargi. Matai, čia nereikia budrumo, čia viskas sava. Tik ar tikrai? Baisiausia dabar suvokt, kad pirmą kartą matomos Vienos gatvės atrodė savesnės ir jaukesnės už šimtus kartų išvaikščiotus Panevėžio ar Vilniaus skersgatvius. Aš bijausi pasaulio, bijausi visuomenės šaltumo, kartais net šiurpas krečia patiriant žmonių atšiaurumą. Patiriu vėl ir vėl, kaip nemadinga čia rūpintis vienas kitu, kaip neįprasta būti elementariai mandagia ir kultūringa sistemos dalimi. Ne man toks pasaulis. Nenoriu, net nebemoku eit į žmones šilta atvira širdimi ir susilaukti akmenų krušos. Net man, kaip kažkas yra pasakęs, arogantiškai egocentrikei, nepriimtinos šitos žaidimo taisyklės. Pripratau prie šilumos, patogumo ir žinojimo, kad viskas bus gerai. Nedrįskit, net nebandykit to iš manęs atimti, galiu įkąst.


Žodžiai!

Palikite komentarą
Įkelta 2010 30 rugsėjo

Ohne Dich Ist Alles Doof/Be tavęs viskas kvaila


Be tavęs viskas kvaila.

Ir tikrai. Kvailos gatvės, gėlės, mašinos, televizorius kvailas, žmonės kvaili. Aš kvaila. Jei kas ir atrodė aišku prieš išvykstant, tai dabar neaišku niekas. Paskutiniai metai universitete, amžius, kuris kažkada atrodė jau toks solidus, kuomet viskas jau turėtų būti aišku. Dabar nebežinau, nei kur teks nakvoti už savaitės, nei kur grįšiu pavasarį, nei draugai kas nei priešai nežinau. Aš ir vaikas ir senis, bijau pasaulio, bet jau žinau, kad didžiausias turtas, dėl kurio noris kovoti – ramybė. Ne tyla, ne muzikos neskambėjimas ar kaimynų vaidų negirdėjimas, ne. Ramybė, kai sėdi paryčiais karlsplatze prie fontano, šneki su nepažįstamaisiais, nesi tikras dėl kelio į namus, bet žinai, kad viduj ramu. Ak, kaip laukiu ir tuo pačiu prisibijau žmogaus, kuris grįš vasarį. Bet užvis labiau džiaugiuos, kad gyvenimas dovanoja tas klaidžias keliones, kai pamažu ieškai savęs ir jauti, kaip galvoje atsiskiria juoda ir balta, akmenys ir perlai, mylimi ir nelabai.

Palikite komentarą
Įkelta 2010 4 rugsėjo

She’s a mess She’s a mess

Man atrodo, kad man užsitęsė klaiki pagirių paranoja. Kai stipriai geriu ir linksminuos, kitą dieną, kol kamuojuosi nuo abstinencijos ir dehidratacijos, vis neapleidžia jausmas, kad kažką būsiu prisidirbus, bet to neatsimenu. Būna, kad būnu prisidarius gėdos, bet būna, kad ta sąžinės graužatis kyla velniai žino, dėl ko. O štai dabar, jaučiu, kaip karts nuo karto užpuola baisi panika iš serijos „O ką, jei nesusirasiu buto, jei užsirausiu ant kokių durnių ar nepasiseks su dokumentais“(ir t.t. ir pan.). Sėdžiu sau ir panikuoju, nes gyvenimas yra pateikęs tiek zapadlo, jog sunku patikėti, kad įmanoma situacija, kuomet viskas klostosi pagal planą. Įmanoma, kad nesijaučiu saugi ir dėl to, kad turiu mažai veiklos, mažai bendrauju su normaliais žmonėm, neturiu normalių namų, nežinau, kas bus toliau ir šiaip, pergyvenu gan keistą stadiją gyvenime (užsieniai, dieta etc.). Iš tiesų, rodos, jau ir esu oficialiai suaugęs žmogus, pasiekęs visus įmanomus legal ages, bet vistiek jaučiuos toks vaikas, kad pačiai kartais juokinga. Nesveikai pergyvenu dėl išvaizdos, dėl to,„ką žmonės pasakys” (is that really the girl I know?, nustebs kai kurie) ir kasnakt sapnuoju, kad kaip nors sufailinu gyvenime. Nėra labai smagu.

Palikite komentarą
Įkelta 2010 4 rugpjūčio

Gerti Gerti

‘If you give up sex, cigars and booze you won’t actually live longer; it will just seem longer.’

O jūs ar pažįstat socialiai aktyvių žmonių, kurie tūsinasi, bendrauja, vaikšto po klubus ir pan. ir visiškai nevartoja alkoholio? Nes kuo toliau, tuo labiau jaučiu, kad viskas, atsigėriau, nebenoriu, nebereikia ir ne tik, kad nenaudinga, bet jau ir žalinga. Juolab, kad pas mus nėra tokio tarpinio varianto, kaip išgerti truputi. Jei geriam, tai geriam gausiai, įvairiai ir su visokiais pričindalais, jei negeriam, negeriam išvis ir vairuojam. Nea, tai nereiškia, kad nutariau peršokt prie dragsų ar ko ten, tiesiog išvis nebenoriu svaigalų gyvenime, nes jie stabdo produktyvumą ir šiaip, nei proto nei grožio neprideda, prideda adventuriškumo, prikolų (kartais) ir sarmatos (veik visada) nebent. Šiaip, savo blaivybės ir neblaivybės fazėmis pastebėjau paradoksą – jei geri ar ruošiesi gert, tada, kaip tyčia, visi aplink negeria, maksimum gurkšnoja kokį dlightą(fiak) ir važiuoja namo iki vidurnakčio, jei negeri, tūsas užsitęsia iki kitos dienos vidurdienio, ir visi dar maždaug mėgsta pastumt, kaip čia tu va dabar negeri.
Kai noriu save padrąsint, prisimenu, kaip gerbiamas A. M. kažkokiam interviu, paklaustas, kodėl nusprendė atsisakyti alkoholio, pasakė, kad visus geriausius sprendimus savo gyvenime priėmė blaivia galva, tai, iš esmės, neblaivumas jokios naudos jam neatneša. Reikia labai labai susikaupt.
http://www.youtube.com/watch?v=oUuSP9axvQo

Palikite komentarą
Įkelta 2010 3 rugpjūčio

Bet tai kaip tau mano naktys

2010 08 02 Naktis.

Sapnuoju, kad esu kažkokiam senoviniam dvare miškuose, vyksta Kunigunda Lunaria, o aš tarsi žinau, kad ten Mulen Ružo klubas. Yra pora pažįstamų iš praeities, buvusio darbo ir daug gotų. Iš pradžių bendrauju su kažkokiom gotėm mergaitėm, vaikštau po visokius akmeninius rūsius, paskui matau kaip vienas pažįstamas čiuvas iš praeities apsirengęs moterim (labai seksualia moterim) duodasi su kažkokiu vampyru. Paskui tas vampyras pakyla nuo jo ir pradeda mane persekioti. Jis su baltu barokiniu peruku, aš žinau, kad jis iš 17a. ir jos vardas (Vin)Česteris (!?), aš bijau, bet ir labai noriu, kad jis mane pagautų, lakstau su juodu paltuku po miškus, aplink labai daug žmonių, bandau prašyti pagalbos apsauginių, kurie saugo renginį, bet jie manęs nepaslepia. Pabundu nesveikoj baimėj, bet ir labai susidomėjus tuo vampu.

Mano miela pasąmone, kas su tavim vyksta?

Palikite komentarą