Pirmyn į turinį

Žyma: Tobuli melagiai

Filmas „Laiminga pabaiga“ – puikus mūsų visuomenės šaržas

Šiandien buvau kine. Visai neplanuotai – draugai nebegalėjo eiti patys ir pasiūlė savo bilietus. Dabar labai džiaugiuosi, kad jiems nepavyko nueit, nes, matyt, kitaip šitą filmą taip ir būčiau praleidusi.

Michael Haneke filmas „Laiminga pabaiga“ – istorija apie vieną didelę šeimą, kurios kiekvienas narys išgyvena atskirą sudėtingą savą istoriją, iš kurių vėliau susideda bendras vaizdinys. Kažkam skauda, kažkam nesiseka, kažkas meluoja, o kažkas tiesiog nebenori čia būti.

Daugiau nepasakosiu, tik pasakysiu, kad filmas buvo puikus. Šiemet mačiau tik tris – Ruben Öslundo „Kvadratą“ (2017), Pedro Almodóvaro „Chuljetą“ ir šį. Šitas iš visų trijų patiko labiausiai.

Mano standartais filmas gana ilgas – beveik visos dvi valandos. Taikliai surinkta aktorių komanda, iš kurios didžiausią įspūdį paliko Jean-Louis Trintignant ir puikus, akiai baisiai mielas operatoriaus darbas. O muzikos šįkart beveik jokios. Puikus mūsų visuomenės šaržas, kažkuo savo sukeltu jausmu priminęs „Tobulus melagius“. Beje, filmas apibūdinamas kaip drama, tačiau juokiausi ne kartą. Labai rekomenduoju.

Palikite komentarą

Perfect Strangers / Perfetti Sconosciuti / Tobuli melagiai

Vakar buvau kine. Prisipažinsiu gėdingą faktą – nors mėgstu europinį kiną, kartais mane nuo jo atbaido faktas, kad reikės įdėmiai skaityti titrus. Vakar supratau, kad, kai esi žemo ūgio ir prieš tave, kaip tyčia, atsisėda moteriškė su paukščio lizdo šukuosena, the struggle becomes real. Beje, kartais kine rimtai nesuprantu, kodėl kai kurie žmonės jaučia nenumaldomą poreikį laidyti garsius komentarus. Matyt, prie tamsos drąsiau, o namie jų nieks neišklauso. Et.

Kaip įmanoma vengdama spoilerių, trumpai pasidalinsiu įspūdžiais.

Trumpai apie siužetą. Septyni ilgus metus vienas kitą pažįstantys draugai susiburia pas vienus iš jų vakarienės. Ir nutaria pažaisti žaidimą – visas vakaro metu kiekvienam atėjusias žinutes skaito kartu, į skambučius atsiliepinėja įjungę garsiakalbį. Jei gyvenat paslaptingą gyvenimą, trumpai įsivaizduokit, kas nutiktų, jei jūsų telefono turinys vienam vakarui taptų viešas.

Filmas įtraukia ir nepaleidžia iki pat pabaigos – net nepastebėjau, kaip prabėgo pusantros valandos, absoliučiai visą laiką buvo įdomu sužinoti, kas bus toliau. (Šis aspektas kine man labai svarbus, o neįdomumo viršūne šiemet laikau visų išgirtąjį „Patersoną“. Pastarojo tipo filmai tikrai ne man, atsiprašau visų jo gerbėjų.) Būna komedijų, kuomet žiūri ir supranti, kad kūrėjai mėgino sudėliot komišką sceną, tačiau juoktis nesinori. Čia, visgi, juokiausi ne kartą, o šypsenai išspaust pakako subtilaus humoro be didelių Holivudo komedijoms būdingų šou.

Filmo temą, nors ši ir atrodo paprasta, sugadinti ir neskoningai pateikti būtų labai lengva, tačiau čia ji išnagrinėta subtiliausiu būdu, neperspaudžiant. Jei žiūrėsit ne vieni, diskusija po filmo neišvengiama.

Tikrai rekomenduoju, smagus, įtraukiantis, ne visada nuspėjamas filmas. Aprašyti ir rekomenduoti nusprendžiu tikrai toli gražu ne viską, ką pažiūriu.

http://www.imdb.com/title/tt4901306/

Palikite komentarą