Pirmyn į turinį

Žyma: Visuomenė

Kasdienybės trupinukai

Jei esi HIMYM fanas, kaip aš, turbūt atkreipei dėmesį į jų labai taikliai ir gerai suformuluotą mintį apie žmonių antrininkus. Jei nežinai, trumpai paaiškinsiu – serialo herojai vis pamato kurio nors iš draugų antrininką gatvėje. Tas žmogus nebūtinai turi identiškai atrodyti, tačiau tam tikri bruožai turi būti velniškai panašūs. Turiu labai lakią fantaziją ir šiaip, gerai įsimenu veidus, pažįstu daug žmonių, todėl antrininkus (draugų, įžymių žmonių) matau nuolat. Kartais ant kitų žmonių matau, kaip kai kurie atrodys senatvėj. Nepatikėsi, bet šiandien susipažinau su kambodžiečio Diesel iš Bruno antrininku. Jis iš Tailando ir jo vardas Namnim (beveik Niam Niam). Jis, man atrodo, irgi nelabai į mergaites žiūri, visada maigo savo aifouną ir šiaip toks smagus smagus. Sunku nupasakot.

O kambarioko nauja mada – išeiti iš namų ir palikti degančią šviesą.

Aš tai vaikštau va mieste, skaitau visokius informacinius pranešimus, užsirašau ir namie pasižiūriu, ką reiškia. Šiandien guglinau va pvz. Katze gefunden. Sweet. Būti šalyje, kurios kalbos nesupranti – tarsi apgraibom vaikščioti prietemoje – lyg ir matos, be ne visai.

Dar vienas pastebėjimas – čia ant sniego pila ne smėlį ir ne druską, o žvyrą, todėl batai baltom dėmėm nenusėti, bet užtat padai pilni akmenukų, nes įsitaisiau tokius su kerzų tipo padu. Tiesa, dar man labai sunku lėtai judėti minioje, nes čia niekas neskuba, o aš skubu visada. Visi čia juda it sraigės, sakyčiau, gal net įkaušę sraigės, nes nuolat užgriūna koks praeivis nesusipratėlis. Jei čia taip, tai kaip tuomet Estijoj? (lievas bajeris, minia šėlsta, uuu).

Man liūdna nebeturėti šviesių plaukų, jie dar pasiplovė, tai tokie šviesiai rusvai žalsvi (neteisingai pageltusio medžio lapo spalvos), todėl ant dienų bus imamasi veiksmų. Norių naujų šmutkių visokių (vakar ieškojau, jau taip nieko nėr, nu jau taip nieko nėr), taturovkės ir linksmo Kalėdinio šėlsmo. SOON.

Šiandien antradienis, o antradieniai faini, nes išeina naujos Gossip Girl ir HIMYM serijos. Neriu į savo žemišką būvį, tschuss.

2 Komentarai

Katytė juoda, katinas baltas vol.2

‘Kodėl jie mano, kad moteriškė turėtų susiprasti? – kad ir kiek vyras kartotų Myliu Geidžiu Pasiilgau – vis tiek bus vienu kartu per mažai. Bet stengtis reikia.

Kodėl jie mano, kad verkianti moteriškė nori pabūti viena? Verčiau paduotų krūvą nosinių.<…>

Kodėl jie mano, kad vyriški patarimai tinka moteriškų krizių atveju? Ir kodėl paskui stebisi lekiančiomis į savo galvą vazomis?.. Prisidirbo – tai tegu bent jau tyli ir glaudžia. Šikniai tie.

Kodėl jie nesupranta, kad visos akivaizdžiai gražios ir seksualios moterys nori girdėti, kad yra Protingos, o akivaizdžiai protingos – kad yra Gražios ir Seksualios? <…>

Ir paskiau: jei moteriškė sako Tu Manęs Nemyli ir taip toliau – tai reiškia, kad reikia skubiai ir įnirtingai tvirtinti priešingai. Nes jei akys ant kilimo – ir nieko nesakai, tai… Taip – Ir – Yraaaaa!!! O tada jau į dūdas – ir tegu tvarkosi, kaip išmano.

Bet jie vis tiek deda akis ant kilimo. Kodėl?

Kodėl jie nesupranta, kad jei moteriškė sako ‘būtų geriausia tave palikti‘ – tai reiškia ‘aš noriu kuo dažniau su tavimi būti, būkime-būkime-būkime!!!’; ‘nenoriu daugiau tavęs matyti‘ – reiškia ‘noriu, kad atsiprašytum ir pasakytum, jog negali be manęs gyventi!‘; ‘daugiau neliesk manęs!‘ – reiškia ‘mylėkimės kuo greičiau, tik būk žvėris…‘.

Juk niekas išvis neatidaro durų, kai tos frazės reiškia tai, ką ir reiškia.

Ir galėtų suprasti: jei bernas mano, kad moteris yra tai, su kuo having fun – tai jam iš viso nėra ką veikti su moterimis. Tegu eina su vienkartinėmis mergytėmis. Bloga Koncepcija ir Neteisingi Akiniai.‘

Iš U. Barauskaitės ‘O rytoj vėl reikės gyventi‘

Štai todėl aš turbūt taip ir liksiu viena visą gyvenimą, nes tie, kuriems tos durys atidaromos, nesupranta. O tie, kuriems durys užtrenktos, jie supranta, net labai gerai, bet jie niekam neįdomus. Gal kada išsidraskysiu, pasimokysiu ir susitaikysiu su mintim, kad žavūs niekšai niekada nebus gerais vyrais ir pažvelgsiu į kokį šaunų perspektyvų jaunuolį, bet kol kas, verčiau būsiu viena, nei beveik įsimylėjusi, verčiau toliau rymosiu sau namie ilgais žiemos vakarais, nei būsiu beveik laiminga. Man reikia aistros, man reikia žiežirbų, fanfarų ir sprogimų, man reikia, kad eičiau iš proto, pultų ant kelių, kad neštų ant rankų ir adoruotų (sakai – nebūna? Būna, po šimts, būna!), man koktu net pagalvoti apie ramiai sau rusenantį lauželį (gal dėl to ir sapnuoju tuos šyzovus sapnus apie nemylimus berniukus).

O be to, tu gi žinai, kad labai noriu, jog mano vyras būtų už mane žymiai protingesnis, nes taip tiesiog turi būti! Todėl kiekvienas žingsnis intelektualinio tobulėjimo link susiauriną galimybių ratą. Vaje vaje, vaje vaje.
http://www.youtube.com/watch?v=Ex1qzIggZnA

Palikite komentarą

Individualizmas

Ir štai taip, gan nedidelėmis pastangomis radau sau namus. Neįtikėtina, tačiau naujasis būstas net geresnis už tuos porą (taip pat šaunių), kuriuose buvau apsistojusi Vienoje. Namai jaukūs, šviesūs ir šilti, o universitetas vos keturios stotelės nuo čia. Dabar penktadienio vakaras, čia vyksta milijonas vakarėlių, bet kol kas dar nepuolu taškytis, šiek tiek pavargau beįsikūrinėdama, todėl leidžiu laiką namie – geriu arbatą ir klausau štai ką. Niekas manęs turbūt nesupras, bet būdama viena jaučiuosi gerai kaip niekad. Individualizmas, aš taip ir žinojau, kad šitaip man geriausia. Žinoma, neprieštaraučiau kažkada šalia turėt protingą šaunų vyrą (nes protas – seksualiausias vyro bruožas, definitely), bet  šįkart kalba eina ne apie tai. Gera, kad reikia atsakyti tik už save ir nuo nieko nepriklausyti. Ypač gera, kai netoliese nėra susisukusių nelaimingų mergaičių ir berniukų, kurie vis neapleisdavo manęs anksčiau.

Beje, Berlynas ne Viena, bilietai čia atkeliauti kainuoja nebrangiai, todėl laukiu tavęs svečiuose. Labai!

Tiesa, vis sapnuoju tai, apie ką derėtų pamiršti. Škac, mielas, iš mano sapnų, škac!

Palikite komentarą

Apie ramumą

Viskas bėga sukas non stop, vienas darbas veja kitą, o kiek daug dar reikia padaryti! Sąraše vos keli punkteliai pažymėti, kaip done. Tik, priešingai, nei pavasarį, nepergyvenu, nesisieloju dėl tų mažmožių, netrūksta kantrybė laukiant, nespėjant ir kliūvant. O kaip sunku stebėti žmones aplink pametusius galvas dėl niekų. Jau kurį laiką kažkoks vidinis ramumas gyvena manyje. Visai nenoriu rūpintis, ką pasiimti, ką padaryti iki išvažiavimo, užvis labiausiai noriu susisukti į kamuoliuką, klausyti Antony and the Johnsons ir rymoti. Tu labai prisidėjai prie to, kaip pasikeičiau, tu padėjai gimti tai ramybei, ir ačiū tau again and again, nes dabar sau labiau patinku, geriau sutariu su pačia savimi.

Palikite komentarą

Šeimynų planavimo metas

Visi visi aplink sušeimyniškėję iki begalybės. Kelios draugų poros jau kelias gyventi kartu, kelios – laukiasi, o kiti arba vaikšto į draugų vestuves ir krikštynas, arba šneka, jog visai neatsisakytų šeimos. Feisbuke pradeda byrėti exklasiokų vestuvių nuotraukos, ir visokie statusai – married or at least engaged. Mama ir močiutė nenustoja zyzti, maždaug negi tu nieko neturi, man reikia anūko, paskubėk(?!)

Man dvidešimt vieneri ir aš niekada neturėjau rimtos antros pusės. Daugiau nei dvejus metus antros pusės neturiu išvis. Ir nematau anei vieno kandidato į šią poziciją. Ir visai nenorėčiau dabar nei šeimos nei, juo labiau, vaikų. Aš pati dar toks vaikas! Austrijoje alų parduoda nuo 16 metų, o manęs ten prašė dokumento. Dabar, kai numečiau nemažai kilų su savo pusantro metro ūgiu atrodau kaip dešimtokė. Na, ne išvaizdoje esmė, bet nepasakyčiau, kad viduje kažkas skirtųsi. Aš noriu mokytis, noriu susikurti pagrindus ateičiai, noriu kvailysčių, kelionių, nuotykių. Nenoriu lįsti į nuomojamą butuką, varžyti savęs, nes kažkas nori laikyt mane prisirišęs, vakarais žiūrėt teliką ir kept blynus. (Turiu čia vieną tokį pavyzdį, kai pana, laimėjusi progą varyti į Erasmus‘ą Miunchenan atsisako šios galimybės, nes ‘bernas neišleidžia‘). Ir dar labiau nenorėčiau pradėti gyventi šeimyninį gyvenimą bent tą akimirką nebūdama daugmaž tikra, kad tai – mano žmogus.

Man dvidešimt vieneri ir man atrodo, kad likau bene vienintelė savo aplinkoje, kuri dar nėra (ar niekada dar nebuvo) įsisukusi į šeimos planavimo mechanizmą. Maniau, kad senmergystės baimė ateis geriausiu atveju dvym penkių, bet žiūriu, kad dabar viskas kitaip.

Palikite komentarą