Kadangi turiu nuostabią vadovę, karts nuo karto ji mūsų kolektyvą palepina visokiais gerais dalykais. Šįkart tas geras dalykas buvo „komandiruotė“ į „Eglės“ sanatoriją Druskininkuose. Pagulėt, pakvėpuot, pailsėt, pabendraut, nu žodžiu – atsigaut. Kai kurie keliavo visai savaitei, kiti prisijungė penktadienį.
Kai atvykau penktadienį per pietus, tie visi kolegos, kurie čia laiką leido jau nuo antradienio, prisiekiu, rimtai jau atrodė kažkokie atjaunėję ir pailsėję, tai šitas vaizdas nuteikė motyvuojančiai.
Iš pradžių buvo nenormaliai sunku save ištraukti iš to jausmo, kad reikia visur bėgti lėkti skubėti (kuriame gyventi esu įpratusi) ir tiesiog chilinti. Pirmą dieną netgi buvau dirgli dėl to, kad viskas čia taip lėtai. Bet vėliau šiaip ne taip įsijaučiau. Labai gera pamoka sau ir perspėjimas tuo pačiu, kad nu reikėtų kartais tiesiog nieko neveikti ir ilsėtis.
Procedūros, kurios yra siūlomų sąraše, bet jų nebandžiau, tačiau patraukė dėmesį:
- Mineralinė aromaterapinė vonia moterims „Heros šaltinis“ – iškart kažkaip Kirtimai. Įdomu, kas nors ką nors galvojo, kai kūrė pavadinimą?
- Mineralinė aromaterapinė vonia vyrams „Šilko kelias“ – ĮDOMU
- Urologinis purvas („kelnaitės“ ir rektalinis tamponas) -???
- Durpinio purvo aplikacijos dantenoms ir masažas su mineraliniu vandeniu – nu bet margas tas pasaulis ir kiek dar daug man jo pažint
- Gydymas dienos šviesa – tipo išveda programerius į lauką?
- Elektro purvas – tai čia kaip šiemet “Sūpynės”
- Burnos ertmės masažas su mineraliniu vandeniu – tipo antiek gazuotas?
- Žarnyno dušas – I really don’t wanna know
- „Valandėlė sau“ – ir įdomiausia, kad trukmė 90min
Procedūros, kurias išbandžiau:
- Nugaros masažas rankomis (buvau pamiršusi, kaip nemėgstu, kai kas nors mane masažuoja. Na, kažkoks nepažįstamas žmogus. Iš viso, masažo koncepcija man yra kažkas nesuprantamo – random nepažįstamasis maigo tavo pusnuogį kūną ir tau tipo turi būti gera. Man tai nėra gera, man awkward, mane ima toks jausmas tarsi turėčiau būti dėkinga, jis va čia vargsta, o tuo pačiu nejauku būti be drabužių pas kažką ant stalo. Jei masažuoja moteris, dar so so, jei vyras – odievemano. Tai šįkart pasitaikė vyras ir šiaip viskas buvo mega awkward plius blogai, todėl numanau, kad žmogiškojo masažo vengsiu ilgai.)
- Povandeninis masažas – eina sau, kaip gerai, eina sau, kaip gerai. Šilta, miela, jauku, dar faina moteriškė viską darė, tai paplepėjom apie mano tatuiruotes ir šiaip dalykus, o geriausia, kai tą srovę varo į viršutinę nugaros dalį bei per galvą. Kai galvą kibino, per kūną iš malonumo ėjo šiurpai.
- Elektroterapija – kadangi vargstu su nugara, elektra buvo veikiama sprando dalis. Kąžinau, šiaip visai smagu, tikiuosi, kad naudinga.
- Aromaterapija – vienoje patalpoje susirenka keletas žmonių, visi išsirdrėbia ant atskirų fotelių ir ištiesę kojas pusvalandį čilina po pledukais, kol tamsoje groja raminanti muzika, o į orą leidžia malonius kvapus. Nu žinokit patiko, nes kvapai tai buvo mandarinų, apelsinų, pankolių ir dar kažko ten. Kolegės sakė, kad jų seansus pagadino netoliese užknarkę herojai, tačiau mane ši nelaimė aplenkė.
- Mineralinė sūkurinė vonia – turbūt reikėjo į ją eiti prieš povandeninį masažą, nes tas malonumo kartelė iškėlė taip aukštai, kad po jo viskas nublanksta. Bet šiaip tai faina, faina.
- Zumba – labai faina trenerė, labai nekoordinuota ir nerangi aš. Bet šiaip iš savęs tikėjaus blogiau, tai dar visai nieko.
- Juodo purvo aplikacija – bandžiau pirmą kartą ir kažkodėl tikėjausi, kad tas purvas bus koks nors special ir visiškai smooth ir juo apteptą į celofaną vynios kiekvieną mano kūno dalį atskirai, o teko gulėti purvo baloj ir procedūra priminė intensyvų daržo ravėjimą karštą vasaros dieną po lietaus tik ne rankom, o visu kūnu ir ypač nugara. Arba vėlgi, šių metų „Sūpynes“ ir MJR. Kai išlipau iš guolio, su krentančiais purvo gabalais priminiau sau garsiąją filmo „Carrie“ sceną, kur ji stovi apsitaškiusi krauju. TAČIAU, nu nebuvo ten kažkas blogo, o po visko oda super lygi ir faina, tai all in all puikiai.
- Binauralinė relaksacija – sakė, kad tai bus garsinis atsipalaidavimas, tad kažkodėl įsivaizdavau, kad klausysimės raminančios muzikos. Visgi tai buvo panašu į aromaterapiją, visi susėda į fotelius ir per ausines vykdomas vaizduotės pratimas pagal konkrečias nuorodas, ką įsivaizduoti. Jam vos prasidėjus iškart ir atsijungiau. Tikrai patiko. Tik aš nebūčiau aš, jei nebūčiau atsinešusi arbatos į salę, o vėliau netyčia ją išpylusi ant kilimo, savo batų ir kuprinės. Tokia klasika, kad net pati sau su šituo atsibodau.
Šiaip pastebėjimai:
- Visos procedūros vyksta skirtinguose pastatuose ir man, Miss Navigacijai, kuri pasiklysta visur, kur įmanoma, tai sukėlė neįtikėtinai daug keblumų. Ypač tamsoje. Pradėjau orientuotis trečią dieną, kai jau reikėjo išvažiuoti. Bet paskui pagalvojau, kad tas vaikštinėjimas turi savų pliusų – kol nueini iki procedūros, pasivaikštai, apšyli, pajudi.
- Voniose jaučiausi žiauriai maža ir nuoširdžiai bijojau gauti niurką. Bet viskas baigėsi laimingai.
- Bendrosiose patalpose skambanti muzika primena Eastcon prezentacijas arba tą muzikytę, kur grodavo anksčiau rytais, kai rodydavo anonsą, ką tą dieną rodys per TV. Ir dar Joe Dassin’as.
- Kadangi didžioji dalis publikos yra over 50, tos muzikos ir senovinių bufetavų su cheminiais sušukavimais fone kartais pasijungti tarsi „Giminių“ serialo pirmuosiuose sezonuose.
- Vakarais čia galima žaisti Bingo, o savaitgaliais vyksta šokiai su grupe iš Alytaus „Siurprizas“. Aš įsivaizduoju, kad tiems, kurie yra over 50 ir atvaro čia single, tai yra visiškas neršto rojus.
- Labai patiko maistas. Kadangi sanatorija, tai vargiai rasi kokias nors užslėptas kalorijų bombas, dauguma patiekalų gana tradiciniai, tokie valgykliniai, kaip aš labiausiai mėgstu, viskas labai neblogo skonio, didžiulis įvairių daržovių pasirinkimas, pagrindinių vaisių galima gauti į valias. Ir labai geros desertų opcijos, kai nori kažko saldaus, bet bijai persistengt – želė, vaisiai, kepti obuoliai ir pan.
- Šioje išvykoje man kaip niekad smarkiai pasireiškė florofilija (čia toks mūsų su gerb M.S. sugalvotas terminas meilei augalams apibūdinti) ir nesusiturėjau įdėmiai neapžiūrėjusi kiekvieno augalo, kuris man čia pasirodė tarsi turįs atskirą aura, stovėdamas po rampos šviesa. Nu jūs pažiūrėkit, visi jie su charakteriu.
Viską susumavus, tikrai pailsėjau, jaučiuosi atsigavusi ir pirmadienį į darbą žingsniuoti bus lengviau. Kažką tokio pabandyti bent kartą visiems ne pro šal.
Palikite komentarą
