Pirmyn į turinį

Žyma: Austrija

Aš grįžtu namo

Viskas, susidėjau daiktus ir po 10 valandų jau sėdėsiu autobuse. Taip, mes keliaujam autiku, nes išeina dvigubai pigiau nei lėktuvu. Na, ir penkiagubai ilgiau. Vėl laukia amžinybė su visom Vienas Namuose dalim. Visada sunkiausia būna kelionė atgal. Tik šįkart situacija šiek tiek kitokia, šįkart aš velniškai ilgiuosi namų ir visų tų, kuriuos palikau, dėl to neturėtų kamuot liūdesys, kad viskas baigės. Juolab, kad grįžtu vos porai savaičių ir vėl prasidės bėgimas. O dar labiau guodžia tai, jog draugai leidžia aiškiai suprasti, kad manęs labai laukia ir ilgisi, o kai kurie neslepia – liūdna, kad vėl taip greitai išvažiuoju. Gera grįžti ten, kur esi laukiamas. Gera žinoti, kad ši vasara buvo dar tik įžanga į tai, kas manęs laukia toliau.

Reziumuojant šiuos tris mėnesius, galiu drąsiai sakyti, kad dabar jau tikrai neblogai pažįstu Vieną ir jos ilgėsiuos. Čia gera gyventi, čia gražūs žmonės, vaizdai ir jauki čia atmosfera. Aš tikrai čia dar sugrįšiu. Nežinia, kaip vėliau pasisuks gyvenimas, bet neatmesčiau galimybės ir kažkada čia įsikurti ilgesniam laikui. Labiausiai pasiilgsiu klajonių traukiniais po Austriją, vandens iš alpių ir to ramumo, kuris tvyro ore, kai grįžti paryčiais iš naktinių žygių. Pasiilgsiu saugumo, prie kurio čia nesunku priprasti. Galų gale, net drįsčiau sakyti, kad po šios vasaros pasaulyje atsirado dar viena vieta, kurioje jautiesi it namie. Kaip visada šiek tiek graužiu save, jog tikrai ne maksimaliai išnaudojau visas galimybes, kurias turėjau. Na, At least esu veik tikra, kad iš visos mūsų kompanijos pamačiau ir supratau turbūt daugiausiai. Mano nepasitenkinimas savimi ir savo valios trūkumu palengva nyksta, kai matau, kaip kiti be jokių sąžinės priekaištų nuslysta paviršium. Taip, visada reikia žiūrėt į gerus pavyzdžius, bet… Jaučiu, kaip mano sąmonėj tarsi ledai tirpsta kai kurios abejonės, kurios dar kamavo prieš čia atvykstant. Jaučiu, kaip pati keičiuosi, formuojuosi, kaip individas. Pačiai įdomu, kas galiausiai iš manęs išeis po visų šitų vojažų. Labai labai tikiuosi, kad bent jau man pačiai patiks tas naujas žmogus ir jausiu ramybę ir susitarimą su pačia savimi.

Na, susitiksime Lietuvoje. Labanakt.

Palikite komentarą

Klajonės po Austriją

Na ir vis dėl to šiandien Insbruke aš neatsiradau. Pasirodo, būna taip, kad keli traukinio vagonai važiuoja viena kryptim, o keli – visai kita, ir, aišku, jų atskabinimo lietuvaitės tiesiog nepastebi, nes ramiai sau miega susisukę kupė. Atsičiuchinom labai pavėluotai, todėl tiesiog nusprendėm čiupti tai, ką atneš kryptis, kuria nukeliavom. Aplankėme du mažyčius miestelius Bad Ischl ir Hallstadt, kuriuose jauties tarsi ant pasaulio krašto. Tokių gražių vaizdų nemačiau nuo prieš ketverius metus daryto eurotripo per Vengriją, Čekiją, Slovakiją, Slovėniją, Kroatiją ir kitas šalis. Nuostabi šilta vasariška diena ir klajonės po vietas, kur nėra nei žmonių, nei mašinų triukšmo, tik natūrali švari gamta. Aš nesu iš tų, kurie svaigsta, kad kažkada gyvens trobelėje kalnuose,net pavadinčiau save miesto vaiku, bet tikrai galiu pasakyti, kas buvo žiauriai gražu. Žiauriai. Nuo šiandien man labai patinka kalnai. Čia – keletas foto, kuriose, aišku, nesimato nei tečdalio to grožio.




Tiesa, užvakar sapnavau naktines klajones po Vilnių, kuris netarodė kaip Vilnius, kurį pažįstu, sapnavau, kaip blaškaus Švitrigailos barakuos, o vėliau – Makejevo vestuvėse (!), kur groja Aliukai, apsirengę moteriškom suknelėm. Na kodėl???

1 Komentaras