Pirmyn į turinį

Kategorija: Nesąmonės

Apie porų suderinamumą, katinų ir ananasų gydomąją galią, Bosniją ir Hercegoviną bei gyvenimo kelius ir klystkelius

Ruduo įsisiūbuoja, įsišėlsta ir miestan sugrįžusios linksmybės, įsidūkstam ir mes. Kai sakau „mes“, o sakau dažnai, negalvokit, kad man, kaip Minedui, paūmėjusi didybės manija ir kalbu apie save daugiskaita. Ne, tie mes – tai aš ir mano bepročiai draugai, kiekvienas su sava istorija ir savais prikolais. Gyvenam, numanau, truputį linksmiau už tuos, kurie deda PikNik lazdelių pakuotės foto į instagramą ir rašo „penktadieniaujam“.

Aš negaliu žodžiais apsakyt, kiek džiaugsmo man kasdien sukelia vis gražėjantis, jaunėjantis, gyvėjantis Vilnius ir jo žmonės. Sugrįžti mintimis penkis metus atgal ir, kai suvoki progreso tempus ir mąstus, gyvent geriau pasidaro. Juolab kai žinai, kad bus tik geriau ir geriau, kol galiausiai Fabijoniškėse bus išmesta paskutinė tarybinių laikų sekcija.

Viensdutrys važiuojam su išminties perlais.

Apie išsilaivinimą:

„Gėrimo aukštąjį jis turi“.

Apie puikias geografines žinias:

„O tai Bosnija ir Hercegovina vis dar egzistuoja?“

Apie konkurenciją:

„Ką panos daro, kai susitinka ex su nauja merga? Pasimatuoja, kurios KMI mažesnis.“

Apie užimtumą:

„Jis kai negeria, tai neturi hobio.“

Apie įvaizdį:

„Aš kiek jį matau, tai jis arba girtas, arba bepradedąs gerti.“

Apie ilgą prisijaukinimo procesą:

„Vaikštau sau nagais prijaukintais.“

Apie reakciją neišsprendus žaidimo „Going on a picnic“ galvosūkio:

„Gaila man jūsų. Ir gaila savo laiko su tokiais žaidimais.“

Apie tai, kokie būna žmonės:

„Ji buvo Karklėj ir labiausiai jai patikęs pasirodymas buvo Smorigino.“

Apie tai, kokie būna žmonės, vol.2:

„Ji ėjo ir atsitrenkė į stiklines optikos duris ir priėmė tai kaip ženklą, kad jai reikia linzių.“

Visai netikėtai mano žmonėms klijuojamų etikečių sąraše atsirado nauja kategorija – Listerino vagys. Tai tokie žmonės, kurie yra kaip anksčiau išsamiai aprašytos slaptaėdos, bet vagia Listeriną. Irgi, būna, nenaudoji pats ir stebi, kaip vis mažėja ir mažėja.

Apie lėtą artėjimą prie veganizmo:

„Lėkštėj prie midijų buvo vėžys. Aš nevalgiau, nes nenorėjau, o ji nevalgė, nes jai buvo GAILA.“

Apie tai, kodėl vyams kartais prasideda sveikatos problemos išgėrus alkoholio:

„Turbūt jo merga nunešė jo foto užkalbėt, kad nebegertų.“

Apie suderinamumą:

„Jie TIK pagal horoskopą ir tinka…“

Apie tvirtus pamatus draugystei ir akivaizdumą, kad kažkas iš jos tikrai išeis:

„Aš buvau dešimtokas, o ji – pirmam kurse pedagoginiam.“

Būna, kai valandą neatneša duonos su sūriu, pradedi gūglint tokius dalykus kaip „Duonos kelias“.

Apie tvirtą žinojimą, kas patinka gyvenime:

„Aš nemėgstu bėgiot. Mėgstu išgert.“

Apie kitąmet debiutuosiančius festivalius:

„Bajorai ant ratų“ ir „Vasalai ant gaidžio“.

Gražiausias vaiko vardas nuo šiol officialy yra Skersvėjis. Nagi, kur kas gražesnis nei Uždegimas, ar ne?

Naujadarai: problemba (kai skundiesi bėdomis ir jau pačiame problemos įvardijime sakai „blemba“), paslaptinių miestelis (kai palapinėse vyksta daug paslaptingų dalykų).

Apie tai, kad ne visada viskas prarasta:

A:-Roger Waters su David Gilmour susipykę gi kai velniai. Pradėkim nuo to, kad Pink Floyd yra didžiausias muzikos reiškinys istorijoje. Vingio parke, pvz, drąsiai imtų 70k, bet šitie du pizdukai, genijai, pjaunasi tarpusavy, ir Pink Floydų nebus niekada daugiau.

B:-Nu kaip. Alanas su Aru irgi pykosi.

-Kur dingo Henrikas iš „Holivudo“?

-Kada Javtokas varžybose su italais spėjo susirinkt penkias pražangas?

Pabaigai jums eilėraštis. (Tiesioginė transliacija).

Kieme vyksta statybos

Groja „Mango“ – „Alyvos“.

3 komentarai

Apie feisbuką, keistus sprendimus, bepročius, kultūrinius skirtumus, vasaros pabaigą ir nepatenkintus italus

Baigiasi vasara ir jaučiu, kaip į kambarį pūstėli jau vėsesnis vėjelis. Vasara baigiasi (bet jau tikrai gana), prasideda darbo, savidisciplinos ir mažiau pasiutusios, bet laimingos laimės sezonas. Nerašiau jau beveik mėnesį, nes daug visko veikiau, net nebuvo kada prisėst. Užtat įžvalgų, keistų minčių ir kliedesių prisikaupė be proto daug, gali būti, kad vienu prisėdimu net neperskaitysit. Na, bet pabandom.

Tiesa, ar kada susimąstėte, kiek vargšų overthinkintojų iš proto išvarė toks dalykas, kaip feisbuko funkcija “SEEN“? Ir šiaip, this modern love breaks me, and as I understand, visus ji breaks, kaip dainuoja Block Party.

Man toks dėmesio sutelkimo sutrikimas, kad aš nebežiūriu serialų. Nebežiūriu filmų. Nebent kine, kai gaila išeit. Ir kai gyvenimas toks įdomus, ką ten tie serialai. Savus kuriam.

Nervinis tikas – populiariausia šios vasaros liga. Visus buvo užpuolęs kokį kartą kitą.

O jeigu jums neaišku, kodėl pastarosiomis dienomis kai kam taip smegenis užtrumpino, tai darsyk sakau paprastą paaiškinimą. Pakelkit galvas ir pažiūrėkit į mėnulį.

(matot, kaip mintys šokinėja?)

Gražiausi vasaros naujadarai: pasmerktadienis, drugsėjis, putskaras (auskaras intymioj vietoj) ir nebeišsifistinėk.

Aną sekmadienį vykau į Panevėžį su žmogum iš feisbuko. Kai jis mane paėmė nuo Europos buvo 13:30. Dar užsukom į Ozą, Akropolį, Statoilą ir Bigą. Kai draugui pasiskundžiau, tas man sako „Tai gal jis ieško kažko su nuolaida?“. Vilnių palikom 14:20. Pz.

Apie nuodėmingumą:

„Sėdžiu kartais ir jaučiu, kaip spragsi pragaras po kojom.“

Apie dekoracijas:

Apie pasirengimą šventėms:

„- Aš per kitą Helauvyną persirengsiu Arnu Klivečka.

– O nebijai, kad gali gautis Eltonas Johnas?“

Apie Arną Klivečką:

„O VRS Kamerą ne Arnas Klivečka vedė?“

Apie Arną Klivečką, kaip įsivaizduojama draugą:

„Jis būtų tas fainas draugas. Kur pasigeria, bet nepamiršta.“

Apie pykčio valdymą:

Apie lažybas:

„Jis vakar tiek užsimojo, kad susilažino iš Užupio.“

Apie working class problems:

„Mano puskei teko atidėti vestuves, nes darbe nedavė išeiginės.“

Apie variantus:

Apie neapsižiūrėjimą:

„Namie dingo internetas. Nu kaip dingo. Atjungė. Nes galvojom, kad gyvenam Pilies g. 57, o gyvenam, pasirodo, Pilies g. 59, tai ne ten sąskaitas siųsdavo.“

Apie skausmus:

Apie ištvermę:

„Aš galiu pistis kiaurom parom, jei tik proga yra.“

Apie nelaimingas pabaigas:

„Kartą atėjo pas mane draugas ir klausia, ko mano žiurkėnas toks šaltas.“

Apie nelaimingas pabaigas vol.2:

„My friend had a turtle and decided to take it to the beach.“

Apie CV šifravimą:

Apie draugų statusus:

„Ji yra ta draugė, kur labai gera draugė, bet su žvaigždute*.“

Apie romantinius žodžius, žvelgiant moteriai į krūtinę:

„Tavo kupolai, tavo vigvamai, tavo iglu…“

Apie kantrybę:

Apie norus ir nenorus:

„Nenorėjau vakar aš kvėpuot.“

Apie pirmosios pagalbos įgūdžius:

„Matau, kad tai panelei negerai. Pulso ieškau. Blet daktaras. Pas save net nerandu, o pas ją dar ieškau.“

Apie Lietuvos kaimą:

„Jie gyvena kaimų kaime, kur populiacija – 25 žmonės ir visi Kazlauskai.“

Apie šiuolaikinių technologijų galią:

Apie italus, kurie meldžia užleisti lėtą ispanišką muziką, kad galėtų į ką nors pasitrint:

„Bet vat ką gali žmogus padaryti dėl erekcijos.“

Apie savotišką racioną:

Apie nesusipratimus, kuomet nesupranti, kad žodis „rugby“ yra sporto, o ne baro pavadinimus ir sakai žmonėms:

„I don‘t know where Rugby is, sorry.“

Apie paradoksus:

„Plikas kirpėjas tai čia kaip angliškai nemokanti anglų mokytoja. Kas, tarp kitko, buvo mano teta.“

Apie titulus:

„Donatas Montvydas Paskutinysis“

Apie tai, kai atsirandu ne vietoj ir ne laiku:

Apie dienas, kai neatrodai dailiai:

„Atrodau kaip invalidas-pedofilas.“

Apie Erasmus nestudentus:

Apie melancholiją:

„Mūsų muzikos mokytoja verkia dėl suplyšusių pėdkelnių ir kad dantys pradėjo krist. Ateina, užleidžia Bethoveną ir verkia.“

Apie švietimo sistemą Rumunijoj:

„Our education system is awkward.“

Apie kategorijas:

Apie prastą muziką vol.1:

„Kartą paklausęs jos gabalo prarandi du metus gyvenimo.“

Apie makiažo galią:

Apie prastą muziką vol.2:

„Įėjimas į jos koncertą nemokamas, o išėjimas – 20eu.“

(Tiesa, visai neseniai praleidau 9 dienas labai multikultūrinėje/edukacinėje aplinkoje, todėl tiek daug pokštų apie švietimą ir kultūrinius ypatumus.)

Apie neatpažintus skysčius:

Fun fact 1: Kroatijoje uždrausta klubuose groti turbo folką, nes kai klausomasi tokios muzikos, labai padaugėja susišaudymų.

Fun fact 2: Ar žinojote, kad jei nešiojate gintaro karolius, jie veikia kaip gintaro karoliai, kuriuos deda šuniukams, kad apsaugotų nuo erkių. Tik moteriškėms jie veikia kiek kitaip – atbaido visus bernus.

Fun fact 3: Ar žinojote, kad latviškai „liemenukas“ yra „krusturis“?

Fun fact 4: Ar žinojote, kad kai jums kraujuoja galva, reikia užrišti kaklą, kad neprarastumėt kraujo? Tai žinokit.

Fun fact 5: Vienas draugas sakė, kad kiekvieno berno svajonė, jog po one night stando būtų iškart galima spragtelt pirštais iiiiir… she‘s gone. Tai mielieji, jei jūs galvojat, kad panos apie tai nesvajoja, ta galvokit iš naujo. I did some research.

Apie vaikų teises:

Apie daugiadienes:

„Atsikeli ir varai. Alų toliau.“

Apie ankstyvą brandą:

„-Jis 1997m. gimimo.

-Eiktu, jam jau nuo 9m. stovi.“

Apie reakciją, perskaičius straipsnį, kad vorai Lietuvoje darosi vis didesni ir greitesni:

„Zjbs blet. Tik to man ir betrūko.“

Apie stiliaus detales:

Apie priežastis:

„-Tai gal jam įmetė kažką į gėrimą, kad jis nieko neatsimena?

-Jis pats save įmetė į gėrimą.“

Apie pomėgius:

„-Gausi šlapiu bybiu per veidą.

-Aj, gal ačiū, aš ne mėgėjas.“

Apie amžiaus limitą:

Apie nepatogumus:

„Aš kai rašiau magistrinį, mano vadovė buvo susilaužiusi abi rankas.“

Apie šovimą pro šalį:

„Keturis kartus per dieną persirengia, bet vis tiek atrodo kaip benamė.“

Apie hard spanking:

Apie alkoholio žalą smegenims:

„Aš labai suagresyvėju pastaruoju metu kai išgeriu. Pastarąjį kartą primušiau žmogų su dulkių siurblio kotu.“

Apie keistai pasibaigusius one night stand‘us:

„Aš sykį Žvėryne lipau pro nuosavo namo langą ir bėgau į stotelę, nes bičo sesuo vienuolė įnirtingai beldėsi į miegamojo duris ir būtų mus pasmerkusi.“

Apie spragas švietimo sistemoje:

„Tai dėstytojai 80 metų ir ji niekam neleidžia pirmais metais gintis bakalaurinių, nes, matyt, nori ilgiau darbo turėt.“

Apie įvaizdį:

Apie atsainumą renkantis indus:

„Panele, ar jūs žinote, kad geriate iš žvakidės?“

Apie artėjančias moralkes:

„Aha, dabar tai linksma, o antradienį sėdėsiu ir klausysiu Lanos del Rey.“

Apie prastus kibinus:

„Į džiūvėsėlį mėsa įdėta ir įsivaizduoja, kad čia patiekalas.“

*****

Lyrinis nukrypimas.

Būna, grįžti namo sau tamsią naktį, ateina vienatvė (ta vienatvė, kurią myli, bet sekmadienio vakarais nekenti) ir prilupa tave į kampą. Ir kauki vilku, kai dega toji erdvė širdy. Bet ir tos išverktos naktys gražios. Gražios apnuoginimu. Ir gera jau tada pasitikti rytą protingesnį. Tada renkiesi, ir vis tiek pasirenki būti geru žmogumi. Kad ir kaip tai kartais neparanku. Ir lieki nesuprastas hedonizmo šventime, kuriame ir pats įklimpsti tai giliai, tai ne ypač, nors nežinai, ar iš tikro nori.

*****

Fear and shame block everything in life. Tad nuo šiol, no fear and no shame. Išsigydykim.

Bet tai kokia gera buvo vasara, ką? O ruduo koks geras bus.

Aj, ir gal jau gana tų medkirčių barzdų, už kurių slepias tiek gražių jaunų vyrų? Pabuvot, pakaks. Jau tikrai gana.

Man regis, bręsta poreikis antrai tatuiruotei.

4 komentarai

Apie dešimtmetį, vidinius demonus, ketvirtadienius, performansų galią, skaitymą tarp eilučių ir tai, kaip nuo savęs nepabėgsi

Jeigu ką, liepos 26 dieną blogui sukako DEŠIMT metų. Mano šešiolikmetės „Prozako kartos“ inspiruotos suicidinės giesmės, Nirvanai grojant fone, išsivystė į ne ką brandesnius kliedesius, bet nuo savęs, žmogau, nepabėgsi. Šiaip faina. 472 paskelbti įrašai. Nes aš negaliu nedainuot.

—

Minėti, kad nuotykiai mus ištinka vos iškėlus koją iš namų, ko gero, nebereikia, tad galim iš karto eiti prie jau tradicinės ir nuoseklios tų nesveikų nuotykių apžvalgos, arba to, kas kai kam atrodo kaip didelis bardakas, bet jie vis tiek skaito ir juokiasi, būna, dar ir save atpažįsta.

Ketvirtadienis (praeitas) šiaip buvo stipri diena, nes daug visko įvyko. Rytas prasidėjo kelione į Kirtimus (nes remontuot mašinos), kur navigacija man rodė štai ką.

Taip, Čigonų gatvė, pasirodo, egzistuoja. Ne Romų, o Čigonų. O mano mielas, šventas taktiškume. Paskui sekė kelionė į kavinę „Širdelė“ (cepelinai su varške – skanūs, su mėsa – ne). Išvažiuodama dar mačiau kavinę „Iliuzija“, bet negalima vairuojant fotkint, todėl foto nebus.

Vakare mes nusprendėm, kad reikia pasikultūrinti, todėl iš kažkur nukritęs renginys EXSPRESSIO, kuriame pagal programą „Paviljone“ smuiku turėjo griežti Martynas Švėgžda Von Bekkeris, o graffiti atlikėjas Andres Bursianto iš Indonezijos – atlikinėti gyvą piešimo performansą, pasirodė kaip tik.

Ir išties. Buvo kažkas NEPAKARTOJAMO. Įkvėpta dar vietoj parašiau trumpą nei tai esė, nei tai haiku, nei tai sonetą apie renginį:

„Durys girgžda. Kažkas švilpia. Acetonas in the air tonight. Kūrinys vadinasi „Damų šokis“, arba „Fėjų šokis“, arba „Panelių šokis“, arba „Troliai“.

Vynas – 25eu. Alaus normalaus – nėra. Ventiliacijos – nėra. Užkandžių – nėra. Šviesos wc – nėra. Servetėlių – nėra.“

Mes tiek juokėmės, kad dabar man atrodo, jog sukišti šimtą žmonių į nevėdinamą patalpą, kur vartojamas alkoholis ir yra baisiai karšta, groti smuiku ir purkšti dažus uždarius visas duris IR BUVO TOKS pirminis UŽMANYMAS. APKVAITOM. Tikrai. Nes sveiku protu po to į Čili picą tikrai nebūtumėm ėję valgyt. Ir visi kiti čiudai sveiku protu vadovaujantis nebūtų atsitikę, bet gerai, kad atsitiko, nes kaip linksma, tai aš negaliu.

Apie skonius:

-Čia saldu ar sūru?

-NE.

Apie reikalų paspartinimą:

A:-Jinai vis nepagimdo.

B:-Tai tegu ant kamuolio pasėdi.

A:-Kokio?

B:-DIDELIO.

Apie šventes:

Apie skaitymą tarp eilučių:

„Bendradarbė šiandien parodė gabalą „I Hope You Die“. Ir sako „Ne, ne, ne, nesuprask neteisingai!“ “

Apie būsenas:

„Jaučiuosi kaip jauna šeima vieno kambario bute.“

Apie stiprios fiksacijos laką:

„Tu ką tik savo ranka užstrigai mano plaukuose.“

Apie kerštą:

„Sėdėjau po Kalėdinėm lemputėm. Žinai, aš – zjbs dovana, jei ko nors nekenti.“

TOP festivaliai šią vasarą (must go, atsakau (čia be jau nušurmuliavusio Jonka Inside): 1) DiarheaFest2015; 2) NEPASTOK` 2015 (Festivalio šūkis „Gandrai, go away“); 3) SKARDIS 2015 (bus ir 2016, ir 2017, ir visi kiti)

Apie užvadinimus:

„Oi, tas kambariokas tai toks žiaurus buvo. Kličkė – PELĖSIS.“

Apie deimantus pelenuos:

Apie brandą:

„Mums dar ne tiek metų, kad rezervuotumėm staliuką.“

Festivalyje „Skardis 2015“ nugirstas pokalbis:

A: – Tai rūkyt pradėjai?

B: – Ir rūkyt pradėjau, ir kiti sprendimai.

Beje: Man atrodo, su žmogumi su pasimėgavimu dalintis salierą turėtų būti paskelbta nauju ritualu, įšventinančiu tvirtą, pagarbų santykį.

Apie tai, kas tavo draugai:

„Dėl to, kad tu su manim atėjai, tai ten visiems pa defaultu aišku buvo, kad bus blogai.“

Situacija „When you really hate that bitch“:

A: – Ragana. Šambala. Čakrų valymas.

B: – Tuščia atrodo. Guli kaip pėdas. Tokio chujovo papuvusio, pabuvusio šieno pėdas. Toli iki kuliamos kultūros. Žinai, vienas žodis viską susumuoja. HUMANA.

Apie atsakomybes:

Apie skirtingus pasaulius:

„Žinai, kaip būna, kai žmonės pasakoja „Va, čia kažkada buvau feste, prisigėriau, VAU buvo.“ Tai aš esu išversta versija. Maždaug. „Va, čia vieną kartą grįžau, išsiviriau sriubos ir nuėjau miegot blaivas. VIENĄ KARTĄ.“

Apie veiksmų eigą:

„Aš atsikeliu. Žiaaaaauriai greitai nusirengiu. Oi, nusiprausiu.“

Kai pirmadienį nakties epogėjuje įsiveli į patarimų laidelę „Kaip padegt mašiną“, tai žinok, kad jei jau taip prasideda savaitė, tai velniai težino, ką atneš jos galas.

—

O dabar truputį lyriškiau.

Buvo toks etapas, kuomet niekas manęs nebežavėjo. Ir atrodė, kad viskas. Visi virpėjimai, visi gaivaus oro gūsiai, viskas, kas netikėta, prapuolė kažkur be kelio atgal. O štai dabar. Vėl. Taip stipriai, taip išlauktai, taip laiku. Tas žavėjimasis, tas nepaliaujamas gebėjimas vėl ir vėl susižavėti, tas grožis ir yra tai, dėl ko mes gyvenam, mielieji. Ta muzika. Viešpatie, kiek muzikos. Visos knygos. Visa lyrika. Kur visa tai buvo šitiek laiko?

„Temptation greets you like your naughty mate,
One that made you steal and set things on fire,
But one you haven’t seen of late.“

„Norisi turėt žmogų, kuriam tiesiog gražius dalykus gali kalbėti. Bet neduok dieve kažkas išeis.”

„Cause the sweetest kiss I ever got is the one I‘ve never tasted.“
„Cause the smell of her perfume echos in my head still.”

Ir vėl aš jau niekada nebemiegu.

—

Ačiū jums, aukštesniosios jėgos, kad trečiadienį išgyvenom ramiai. O dabar susitiksim Yagoj. Man neįprasta, bet kažkaip jau seniai labai traukė pamėgint nukeliaut.

Ramybės.

5 komentarai

Apie paplūdimius, baseinus, nuogalius, tradicijas, būsenas, muziką lydimuisi, Jūratės akmenėlius ir Sweet’į iš „Delfinų”

Įspėjimas: šiame įraše bus nemažai nuorodų į fantastiškus muzikinius kūrinius.

Ši vasara vos tik persirito į antrą pusę, bet dar nė neprasidėjus liepai galėjau sakyti, kad tai yra geriausia mano gyvenimo vasara. Koks gražus yra gyvenimas. Kartais net trūksta žodžių apsakyti. Kaip gera užaugt ir gyvent iš tikro, o ne tik svajot, kad gyveni. Paklausykit šitą, jei dar abejojat. Atverkit plačiai langus, užsimerkit ir klausykit. Kuždėkitės. Glamonėkitės. Lydykitės. (Dar lyricsus pataršykit, nugaros šiurpais nueis).

Apie baseiną: gal ir nieko, bet visi laukė truputį linksmesnės muzikos, bet matyt grojikams norėjosi visą sekmadieninį skausmą išliet, tai ir liejo. Aš suprantu, kad gal policija liepė pritildyt, bet kam tiek liūdesio? Net petukų neišėjo pajudint nė trupučio, braukiant dulkes nuo paviršių.

Aš kartais paskubomis prisirašau visokių priminimų, o paskui žiūriu į juos buku žvilgsniu, mėgindama iššifruoti, bet būna beviltiška. Pvz. dabar: „Dolls!!!“ ir „Nebus 30“. Vaizduote, įsijunk, gal pavyks.

Apie pageidavimus:

Beje, ar man vienai atrodo, ar tikrai žmonės, prieš leisdami jums užsisakyti patiekalą, turėtų privalėti pranešti, kad į jį dedama kalendros? Jau porąsyk patyriau tokį skonio receptorių šoką, kad dabar apie kalendrą klausiu net ir užsisakydama ledus, nes maža ką. Po tų dviejų nelaimingų kartų vis dar aplanko košmarai.

Apie elitines Vilniaus vietas:

-Gal einam į Poshą arbą Disco 311?

-Gal geriau šūduose išsivartom?

Apie draugus, kurių nebesuprantam:

Apie aksesuarų dizainą:

„Čia pas tave papuošalas, ar akreditacija?“

Apie trečiadienius:

Apie paplūdimio nuogalius:

O kai nusprendi išsiburti (nes kartais būna, kad nusprendi išsiburti), čiumpi porą Fortune Cookies (dar galvoji sau, kad blemba, o jei kas ne taip bus parašyta), eini į kasą ir tau jų neparduoda, nes, pasirodo „tokios prekės sistemoje nėra, negalim parduot“, tai čia kaip priimti šitą ženklą?

Apie gylius:

„Tau šalta fiziškai ar dvasiškai?“

Apie spartą:

Apie senmerges:

-Ji perka akmenis? Jūratės akmenėlius?

-Jo jo, ir VERIA.

Apie tai, ką įsirašyti į CV:

Apie tai, kaip nereikia nurašyt draugų:

Apie būsenas:

„Lova, sumuštiniai ir žemėlapiai.“

„Gėrimai, žmonės, barai, eilėraščiai.“

Apie tikslus:

„Aš noriu būti pirmasis žmogus pasaulyje, gvenantis iš kazino.“

Apie pastangas:

Vasara yra toks metas, kai būna, jog septynias dienas iš eilės negauni nė vieno emailo.

Apie tradicinį maistą:

-Kebabai kilo iš Panevėžio.

-O tai pala, ne iš Turkijos?

Apie techniką:

Apie bendrabučio artumas:

-There were three of us living in one tiny room.

-Oh, so you were CLOSE.

Apie tradicijas:

„Kai pasigeriu, skambinu buvusiems bernams ir sveikinu su Užgavėnėm.“

Apie koncentraciją:

-Tau nešalta nuogom kojom?

-Oi, man dantį skaudą, tai aš kitur susitelkus.

Apie kultūrinius skirtumus:

„In France, I think, if you don‘t drink in the presence of the children, they take kids away.“

Apie praeities Lietuvos žvaigždes:

„O kur dabar Sweet‘is iš „Delfinų“?“

Apie lyrinius nukrypimus:

„Vibruok vibruok, tikėti neverta…“

Apie planus:

Apie planus 2:

Apie skaičius:

-Jam buvo keturiasdešimt.

-Metų ar temperatūros?

Apie vasaros naktis:

„Danguj tokios nesąmonės skraido, kad jūs neįsivaizduojat.“

Apie priežastis:

Apie šiuolaikinę mediciną:

„Geriu geruosius virusus.“

Apie tai, kaip veikia hashtagai:

Apie skonių gausą:

„Nuvarau į Maką apsirūkęs, tai imu visų padažų, nes gi nežinau, kaip tą akimirką jausiuos.“

Apie tą patį:

-Daug gandžos rūkei?

-What? Labai daug ančių?

Apie alternatyvius svaiginimosi būdus:

„Privalgiau serbentų prarūgusių. Taškė kaip nuo acetono. Pareiškimą rašysiuos.“

Jei jums liūdna, siunčiu muzikinį kūrinį. Įsiklausykit į lyricsus ir mėginkit pakartot.

Na ir dar vasaros pasilydimų ir paklydimų, nes why not.

Nadastrom – Fallen Down
Jay Jay Johanson – Moonshine (Joakim Absolut Remix)
Howling – Signs (Rodhad Remix)
Caribou – Your Love Will Set You Free (Carl Craig’s C2 U Free Remix)
Nadatrom – Somebody
Damian Lazarus – The Ancient Moons (Carl Craig Remix)
Paul Simon – Diamonds of the Soles of Her Shoes (Ame Private Edit)
Red Axes – Kicks Out of You (Feat Abrao)
Voodoo Whiskey – Suck My Sausage

DJ Qu – SS1
Beacon – Fault Lines (Dauwd Remix)
Royksopp – Sordid Affair (Maceo Plex Remix)
Floorplan – Ritual
Mr.G – Crab Jerk
Paul McCartney & Wings – Let ‘Em In
Kwamie Liv – Comin Thru
C.A.R. – Angelina (Manfredas Remix)
Tricky – Time to Dance (Maya Jane Coles Mix)
Maxxi Soundsystem – Regrets We Have No Use For feat. Name One (Matthew Herbert Remix)

(Blemba, iš viso, kaip gerai yra Nadastrom, Pillow Talk ir Joakim šį sezoną, tirpinėju).

Palikite komentarą

Apie trečiadienius, pirmadienius, delfinus, jaunystės eliksyrus, nelaimingus žmones laimingam mieste, likimą ir lakimą

Dovanokit, visko tiek daug gyvenime, kad ir įrašas bus ilgas, ir daug bardako (sąmonės srautas kaip pas Škėmą Drobulėj). Nebespėju apdoroti informacijos.

Kai gyveni Šeškinėje, kur kai kuriems jos gyventojams visas gyvenimas – amžinas vakarėlis (tik nelabai socialus, nelabai estetiškas ir nelabai viliojantis būti atkartotas), o tu į miestą išlendi, geriausiu atveju, tik savaitgalį (bet kartais ir ne), išties gali susidaryti įspūdį, kad niekas šitam Vilniuje nesilinksmina ir nieks čia nevyksta.

Kai atsikraustau į centrą, o dar ir būna vasara, supranti, kad linksminasi visi, ir linksminasi nuolat. Pirmadienio naktį šokiai – why not, gi vasara. O dar taip gražiai groja.

Kai kuriems žmonėms nuotykiai gyvenime – sunkiai pasiekiamas, išsvajotas troškimas. Tuo tarpu mums dažniausiai nereikia daryti nieko. Nič nieko. Kartais užtenka tiesiog sėdėti, plasnot blakstienom ir tie nuotykiai nukrenta tiesiai prieš nosį, tik susirink. Na ir susirenkam, nes why not. (IS THIS REAL LIFE?)

(Šį sezoną dažnai jaučiuosi kaip Jim Carrey filme „Yes Man“.)

(Būna, kai po savaitgalio tave ramina sinchroniškai besisukanti skalbimo mašina).

Apie susitikimą su Ice T:

„O pardavei Ice-T ice tea?“

Apie vaizduotę:

„O kai vieną vakarą mes žaidėm pirtį…“

Apie išradingumą, renkantis vardus:

Apie muziką:

„Didžioji visatos dalis nežino, kaip gerai yra Ace of Base. Ir tai yra jų praradimas.“

Apie burtus:

Apie nuotolius:

„Jei jau eini į Loftą, tai dar ir nuskrisk kur nors prie to pačio, nes vis tiek oro uostas šalia.“

Apie eklektiką:

Apie vyrus:

„Su tais bernais tai man amžinas „Seksas ir miestas“. Amžina analizė.“

Labai senas, be reikalo pamirštas kultinis žodžių junginys (nežinau, kieno copyright):

AUDRA PO KALDRA.

Apie natūrinius mainus:

Apie korektūrą:

„Tik jau nebedėk ant šitos fotkės jokių filtrų, nes bus p**da“.

Palinkėjimas man (irgi šį sezoną dažnai girdžiu):

„Žydėk.“ Žydžiu, žinokit.

Apie lemtį ir vakarus mieste:

Apie svarbos lygmenis:

„Man taip px, kad net nejauku.“

Apie ne tokius smagius dalykus. Šeštadienio vakarą netyčia atsidūriau „Amatininkuose“, nes buvo naktis, o reikėjo skubiai atlikti lietuviško maisto degustaciją. Maistas kaip maistas, bet žmonės. Kaip galima šitaip nekęsti savo darbo? Kaip galima dar ir mokėti šitaip nemandagiai bendrauti su klientais? Man lieptų, aš nežinau, ar sugebėčiau būti antiek nemandagi. Atleiskit, kad sutrukdėm, daugiau nebeužsuksim.

Lygiai taip pat nesuprantu, iš kur visi tie nelaimingi vyrai, vaikinai, vyriškiai Vilniaus gatvėse. Baisiai nemandagūs, grubūs, pikti. Ko gero, brolis alkoholis dėl visko kaltas. Ir kompleksai. Bet kaip jums faina gyvent su savo asmenybėmis? Turėtų būti baisiai liūdna. Visi tie „Amatininkų“ žmonės ir pastarieji kavalieriai turbūt ir yra tie patys piliečiai, kurie įlipę į savo namo liftą nesisveikina su kaimynais, o išgirdę pasisveikinimą, nusisuka. Ir tie patys, kurie tau stovint eilėje ateina ir atsistoja prieš tave. Nes they can, žinai. Arba kai šoki, atsistoja prieš tave, nes tavęs nėra. Tai laimei, tokių labai nedaug, bet vis tiek tas šauktas deguto toks kartokas.

Kaip jūs dar vis sugebat tokią gražią vasarą būt tokie nelaimingi?

Apie komplimentus:

„TU ESI MANO SILPNYBĖ“

Apie nuojautą:

Apie atidumą klausantis:

„Tu čia istoriją pasakoji, ar nusišneki?“

O štai šeštadienį mano geras draugas (1987m. gimimo) žingsniavo į vyno parduotuvę pirkti draugei kažkokio ten rūšinio vyno gimimo dienos proga. Prie kasos, paprašytas dokumento, suprato, kad jo neturi. Bet ir pats susibarstė,

-Jūs panele, rimtai?

-Visiškai rimtai, jūs nepilnametis.

-Na gerai, tai nenuneškit toli to vyno, bėgu iki namų, grįšiu.

-Taip taip, kurgi ne.

Kai grįžo, pardavėja taip susinepatogino, kad net nuolaidą pritaikė.

Herojaus komentaras: „Aš čia tokią priemonę neseniai panaudojau, bet nu nemaniau, kad šitaip suveiks.“

Apie One Night Stand’ų taisykles:

Naujausi man iškilę (egzistenciniai) klausimai:

-Kodėl terasoj visas oras tvoskia cigarais?

-Kodėl ten tokia vyriška skarelė yra vadinama „Fantazija“? Kodėl?

Apie viskį:

„Prisigėrėm Scottish P*der“.

Apie vakarėlių maratonus:

Apie orientaciją:

„Jam net netinka mergas tvarkyt prie veido“.

Vakar terasoj prie draugės priėjo čiuvelis terasoj ir sako:

„Mes esame regbio komanda iš Paryžiaus (tiesa, kodėl visi visi užsieniečiai, su kuriais tenka susipažinti šį sezoną, yra prancūzai? Lietuva pasidarė kažkoks prancūzų kurortas?) Mes norim susipažinti.“ Tai jau draugė tikrai nebeturėjo ką atsakyti ir palinkėjo gero vakaro. Nes kai jau pažindinasi komandom.

Reklamos pertraukėlė:

Merginos, kviečiu sekti šitą puslapį.

6 komentarai