Pirmyn į turinį

Mėnuo: 2011 rugsėjo

(Miegančioji) princesė

Atsimeni, kaip Eli Makbyl matydavo šokantį kūdikį ar kitus vaizdelius, kurių, iš tiesų, nebūdavo? Aš netikėjau, netikėjau, kad taip įmanoma, bet. Na, kūdikiai nešoka, bet. Bet atrodo, kad linkstu į būsena delusional. Būna, pabundu iš miego ir esu tikra, kad pramigau visus reikalus, nubėgu prie laikrodžio ir paaiškėja, kad išmiegojusi esu vos valandą. Būna, esu tikra dėl dalykų, kurių nėra. Būna, kad nebesusigaudau, kur sapnai, o kur realybė. Dažnai būna, kad sapnuoju, jog esu princesė. Auč. Šiaip įdomu, neneigsiu. Čia gal nuo darbo? Ar nuo vienatvės? Ar darbo/vienatvės/darbo?

Įdomus niuansas – Laimos (kas ji, beje?) sapnininke žodis ‘Lesbietė’ yra, o ‘Princesė’ – ne.

Šiandien sudariau deal‘ą, kad labai stipriai pasistengsiu siekdama pagerinti savo gyvenimą (konkrečiau kol kas nepasakosiu). O tu žinai, kad savo pažadus aš išpildau.

Palikite komentarą

Gyvenimas veža vol.3

Ir dar vienas iš tų kelių šimtų savaitgalių, kurių nepavyko išvengti. Mes šėlom repo konce, gėrėm juodą vodkę, penktą ryto užsiėminėjom pyrsingu, o vakarą (jau kitą) pasitikom išsiviepę ant kalno stebėdami nežmoniško grožio rudenį, tą rudenį, dėl kurio gražumo bekrykštaudama baigiu išūžt visiems galvas.

Dideles laimes man neša kažkas glėbiais, o jei ir sugalvoju skųstis, tai tik iš paikumo.

O dabar – tiesiu taikiniu į tobulą gyvenimą. And see no evil, hear no evil, speak no evil. Būk žmogumi, kurį norėtus stebėti iš šono ir mirt iš pavydo.

Viskas aišku?

Palikite komentarą

Trupinėliai

Vakar per teliką sakė, kad Vilniuje įvykdoma triskart daugiau tyčinių nužudymų nei Berlyne. Motyvuoja, ką.

However. Dirbu dirbu dirbu ir džiūgauju, kad priot man tas darbas baisiai. Net neišeina pasiskųst, kad vaaa, vėl į darbą. Malonu labai jausti, kad einu savu keliu.

Trečiadienį buvo juokinga, kai pavadavau sergančią kolegę ir vedžiau pamoką vaikams. (Šiaip vaikų nemokau ir visai nenorėčiau mokyti.)

“Du gaideliai du gaideliai samagoną gėrė

Dvi vištelės dvi vištelės pro balkoną vėmė.”;

“Mokytoja, o jūs nebuvote tėvėtrys sezono pristatyme, aš jus mačiau!”, – štai tokie tad išminties perlai iš jų.

Ir pagaliau pradeda nebegąsdint vienatvė, vis lengviau grįžtu į Berlyno režimą ir vis geriau jaučiuosi viena.

Nuostabi penktadienio popietė, kai niekur nereikia, kai galiu ramiai sau mėgautis iškovotu poilsiu. Ką tik pažiūrėjau W. Allen’o “Anything Else”. Nagi puikus mūvis, man labai patinka tas toks iš jo filmų sklindantis kasdienybės absurdo iliustravimas ir greta sekantis tiesos komentavimas. Noriu į tą naujausią jau. Dar noriu į Eltono Johno koncertą. Čia jau Stadija, ar kaip?

O feisbuko bepročiai visai suįžūlėjo – jau fotkina ir postina nebe prašmatnų savo ar kitų gamintą maistą, o take-away užkandinių trupinius. Shame on you.

Palikite komentarą

Šyziko dainos/Jūsų pasąmonės negalios

Pasąmonė šėlsta – sapnuoju, kad gyvenu pilyje, sapnuoju, kad girdžiu tai, ką norėčiau išgirsti, sapnuoju pasakų herojus, tada pabundu, pažiūriu į laikrodį, rodantį 3.56, vėl užmiegu ir toliau blaškaus, o vėliau, o paskui pergyvenu nesuskaičiuojamą galybę prisiminimų ir ne visada lengva atsijoti sapnus nuo tiesos. Šiandien man buvo pasakyta, kad viskas – ne šiaip sau. Šiandien aš atsakiau, kad ramios mintys ir pragmatiškas mąstymas optimaliai gal ir funkcionuoja perpiet, bėgant iš vieno darbo į kitą, o štai tamsiais vakarais – jau nebe taip. Nevermind, nevermind, netrukus prasidės stebuklai. Pažadu.

Palikite komentarą

Kle/ajoju

Kai pirmadienį jau susiorganizuoji veiklą penktadieniui, tai jau kažkaip ir ramu. Na o kol kas… Kava, darbas, kava, darbas, kava, darbas, techno, juodas šokoladas ir pertemptos balso stygos.

O vakar išmečiau daugiau nei 200 žmonių iš draugų. Ramybės, tiktai ramybės.

Plaukai, nagai ir ragai (aka ambicijos) auga nelaistomi.
Good life good life good life, tyri ryri. Galime būti ramūs, galim būti geri, bet galim ir nebūti.

Palikite komentarą