Metai: 2006

meilė sau – geriausias vaistas nuo visų isterijų.

tu toks mažas, toks paikas.
po velnių
ir vėl lendu ten, kur tikrai nudegsiu
bet ką jau čia bepadarysi…
kas nerizikuoja, tas negeria šampano.

SEL – Svetimi

O tu žinai, kaip būna. Viskas pasibaigia. Žmonės išeina. Aš išeinu. Kažkada mes visi buvom tokie paprasti. Kažkada mes tikėjom tuo, jog nutilus muzikai, pasikeičia natos.
Kai nieko neturim,  mums reikia visko,po velnių.
Neturiu vilties. Neturiu muzikos, neturiu net kur pradingt, nes ten nesu laukiama. Pamečiau, išbarsčiau, baigėsi. Naktys virsta dienomis. Naktys pameta savo išskirtinumą. Net naktimis nebetikiu. Taip noriu užsidegt. O gal grįžt. Į tą laiką, kai nemokėjom pabėgt. Kai šviesos nieko nekainavo, o tamsą garbinom labiau už gebėjimą matyt. Aš nebetikiu tuo, kad kilsime vėl aukštyn.

Amžinas judesys. Cha. Duok man viltį, ir aš paversiu tave karalium.

Dabar taip blogai. Taip velniškai blogai. O as sėdžiu ir laukiu, kol laikas praeis. Bet man sunku patikėt, kad praeis. Kuo toliau, tuo tamsiau. Vasara. Cha. Grįžk, Mieloji [need2talk], grįžk.

O kalbant apie vyrus. Jų Čia nėra. Tinkamų.

A. Mamontovas – Liūdesio Angelas

2006 Birželio 17 diena. D. Razauskas, Bardakas ir dar tiek kito gėrio konservų fabrike. Dieviška diena. Taip šviesu ir taip gera tarp žmonių. Jau buvau pamiršusi, kas yra Palaima.

Čia tik viena nuotrauka iš antro aukšto ir tik keli žmonės iš tos dienos, bet visgi

Dieve, kaip buvo gražu…

aš niekuomet netikėjau, kad kažkas mane gali atsiminti.

Foje – Tamsoje /kodėl šunys nemiega nakčia?/