Tiesa, iki išvažiavimo Kalėdoms turiu naują kambarioką. Jis – kanadietis kelionių gidas. Jam 28m., ką jis veikia čia, Berlyne, nežinau, nesigilinau, o savo kambarį jam perleido mano pastovusis kambariokas, kuris iškeliavo savais reikalais.
Kol kas mano naujasis Advento Draugas :
-vaikšto po namus su batais ir striuke. Batais, be abejo, neša gan didelį kiekį sniego ir purvo į namus;
-visus vadina brother (“Hey, keep in touch, brother“; “Hey, brother, can you give me that paper?“ ir t.t. ir pan.);
-po visko, ką pasakau, sako sweet, nice arba cool. Kai pasakiau, kad pjovė veidą, sakė, cool;
-du kartus paliko įjungtą elektrinę viryklę;
-pridegino juodai puodą, plovė, išplaut nepasisekė;
-vis nusispjauna į kriauklę ir palieką tai, apie ką išsamiau kalbėti nenoriu;
-plovė rūbus, kažkokiu būdu išplovė ir mano apatinius, kurie iš rožinių tapo brūdnai žydri;
-ką tik grįžo namo su moterim, virė kalėdinį vyną, sudaužė butelį, ištaškė po visą virtuvę, valė, išvalyt nelabai pavyko, namai kvepia alkoholyste, kojos limpa. Išviręs, žinoma, sėkmingai paliko įjungtą viryklę;
-anądien, kai paprašiau paskaityti tekstą, kurį parašiau anglų kalba ir pasakyti, ar normaliai skamba, neišėjo iš mano kambario daugiau nei valandą, kol garsiai nepareiškiau, kad jau tikrai noriu miegot;
-parodžiau, kur mes metam popierių, kur – visa kita. Jam nepavyko. Parodžiau antrą kartą. Šįryt popieriaus dėžėj sau gulėjo šviežiai įmesti pistacijų lukštai;
-nuolat geria. Geria geria geria. Non stop. Vyną, alų, vyną, alų. Kai pasigeria, žvilgsnis pasidaro panašus į stirninų, kuriuos matėm anąsyk zooparke.
Beje, aš pati, kaip žinai, nesu pedantė, bet! Yra ribos! Kol kas aš juokiuos. Tikiuosi, kad jam nepavyks išvest manęs iš kantrybės.
