-Tu šlykštus. Aš nenoriu su tavim būti.
-O taip, taip, o kodėl gi aš šlykštus? Kodėl taip kalbi?
-Tu neturi gėdos, neturi pagarbos. Nieko neturi.
-Ką tu kalbi! Turiu. Nu gi žinai, aš gi myliu tave.
-Taip taip taip. Nekalbėk netiesos.
-Aš palikau žmones ir atėjau pas tave. O tu rėki ant manęs!
-Pažiūrėk, kaip atrodai, dievaži.
-Jei jau tau su manim neįdomu, tai aš galiu eiti namo.
-Tai eik, niekas nelaiko.
-Eit namo?
-Eik.
Ir jis išėjo.
Namo parsinešiau vyno butelį. Neatidarytą.
O teatras buvo nuostabus. Nes iš tiesų, nėra tokios ribos, kuri reiškia dugną. Yra tik tokia moralinė būsena. O ji priklauso tik nuo tavęs.
Pažindamas daugiau nei vieną žmogų, išduodi visus juos.
Man yra gerai. Nes aš taip nusprendžiau.
D.R. – Apie tai