‘Ėjo ėjo Liepsnojanti Žirafa mišku ir rado Alkoholizmo Liūną. Bet nepaskendo, o nuėjo paviršium. O kiti žvėrys pamatę šaukė : Jėzusmarija! – ir ėmė melstis Liepsnojančiai Žirafai. Liepsnojanti Žirafa dalijo patarimus, vertė žvėris žmonėmis (ir atvirkščiai), o paskui ėmė nebejausti jokio gyvenimo džiaugsmo, sušnypštė ir užgeso. Amen’. Man atrodo, kad ir man bus kaip tai Žirafai. Tik sudėtingiau ir ne taip greitai.
Bet greit. Jau greit….
Žinai, žudytis būtų nadievobaiminga, taigi ir nesižudysiu. Arba žudysiuos ilgai ir lėtai, kad niekas nesuprastų kad žudaus. NU žinai, čia tas atvejis tiktų, kai kasdien mažom dozėm vartoji Aršeniką ir ilgainiui jo susikaupia daug organizme ir tu pradedi mirt.
O kažin, kiek tas Dalykas kainuoja? Ta prasme Aršenikas.