matei? ievos žydi
<…>
tos vaivorykščių juostos kurias regi ant kiekvieno stiklo
tie žviegiančiai balti medžiai visur kur eini
tie kvapai su lietumi kurio nėra bet bus
palaidi moterų plaukai ir dar palaidesnės klostės – keisti ženklai
rūkai pirmą ir paskutinį kartą gyvenime
ir klykauja ne tavo vaikai už lango
ir prisimeni meiles ir meiles prisimeni
pamiršti kur ėjai pamiršti kur turėjai nueiti
metų laikai kasmet vis stipriau įsirėžiantys į tavąją sąmonę kurią prarandi
laiko nėra alkio nėra vietos nėra skyrybos nėra didžiųjų mažųjų nebėr
ir rašai nesibaigiančius sakinius
ir jausmai ir jausmai
pasidėtum jei žinotum kur
