\nnes atsibodo vienadieniai ry\u0161iai. Tulabaigra\u017einoriutav\u0119skokiatunuostabi, k a s \u00a0t u \u00a0t o k i a?
\na\u0161 esu gyvas \u017emogus. Ne mechanizmas, ne m\u0117sos gabalas. Esu protingas, i\u0161silavin\u0119s, superjautrus, gebantis atsiduoti, gebantis kurti, geisti, nor\u0117ti, glostyti plaukus ir \u017eaisti pir\u0161t\u0173 galiukais.
\no mane m\u0117gsta pamir\u0161ti. O a\u0161 nieko nepamir\u0161tu. Pergyvenu, suvir\u0161kinu, perfiltruoju ir gra\u017eiai pasidedu viduje. B\u016btent, pasidedu, o ne numetu.
\nvisas mano ar\u0161umas, cinizmas, kategori\u0161kumas t\u0117ra kauk\u0117. Nuo to, kas \u017eeid\u017eia ir nuo t\u0173, kurie m\u0117gsta numesti. Tai yra ne \u012fgimta, o i\u0161mokta.
\na\u0161 turiu daug i\u0161lavintos nuovokos ir supratingumo. A\u0161 esu \u012f\u017evalgi.
\no kartais nieko tokio netur\u0117t galb\u016bt geriau. Tada neprieini reali\u0173 i\u0161vad\u0173 ir keliauji pavir\u0161ium, i\u0161sisklaidai ir paleidi \u012f atmosfer\u0105.
\na\u0161 sakau velniop, tai nieko nerei\u0161kia, tai pasidavimas akimirkai. A\u0161 sakau ir ka\u017ei, ar tikiu savim.
\nnors gal. Tas visuotinis \u0117jimas i\u0161 proto priver\u010dia prisitaikyti. Tai n\u0117ra nat\u016bralu, grei\u010diau i\u0161sigim\u0117li\u0161ka.
\nbet k\u0105 j\u016bs, juk mes mokam save prievartauti, puikiai mokam, k\u0105 j\u016bs, mes genijai \u0161ioje srityje.
\nvisi klausom kokio Mamontovo, raudam kaip pasiut\u0119, kad va, \u017emogus taip jautriai apie realyb\u0119, apie li\u016bdes\u012f, \u0161idg\u0117l\u0105 dainuoja, o kod\u0117l jis taip dainuoja, ogi m\u016bs\u0173 menkumas \u012fkvepia genijus, prakeiktas atsipl\u0117\u0161imas nuo moral\u0117s rib\u0173, \u012fpratimas meluot, o labiausiai, labiausiai meluot tai sau, bet k\u0105 j\u016bs, gi \u010dia ne apie mus ir sakiniai nesibaigia nesibaigia, nes tik mes taip gra\u017eiai taip gurmani\u0161kai pilstom ir gurk\u0161nojam \u017eod\u017eius ir m\u0117gavim\u0105si savimi juose.
\na\u0161 vaikas, toks tyras ir naivus, nes darau tas pa\u010dias klaidas, jas keiksnoju ir toliau puikiai lieku i\u0161tikima tam. A\u0161 visada lendu li\u016btams \u012f nasrus ir esu \u0161iek tiek linkusi \u012f savigriov\u0105, nes kai sutinki ka\u017ek\u0105, kas tav\u0119s nesugeba skaudinti, pasidaro nyku.
\no kas blogiau \u2013 nykuma ar nuolatinis draskymasis?
\nNykuma, mielieji, nykuma.
\no labiausiai neken\u010diu, kai \u017emon\u0117s neprogresuoja. Verda savose sultyse ir dar m\u0117gaujasi tuo.
\nir paskui sako, tai k\u0105, negali pab\u0117gt ir pasakyti ne? Kvaily tu, ka\u017ei, i\u0161 ko tu to i\u0161mokai, ir kas privert\u0117 tave i\u0161l\u012fst \u012f saul\u0117s \u0161vies\u0105. Ak, cinizmas, ak ta ironija. Tu nemoki \u0161ito, nes tai n\u0117ra tau \u012fgimta taip, kaip kitiems.
\ntavo dirbtinumas kartais juokina, o kartais pykina.
\no tu ar \u017einai, ar suvoki, kokia a\u0161?<\/span>\n<\/p>\n
<\/span><\/span><\/p>\n a\u0161 mir\u0161tu i\u0161 meil\u0117s bado.<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" u\u017esipisau. Labiausiai dabar noriu normali\u0173, gra\u017ei\u0173, ka\u017ekam \u0161abloni\u0161k\u0173 santyki\u0173, kupin\u0173 savitarpio pagarbos, supratimo, lengvo principingumo, nuolatinio flirto, atvirumo ir noro vienas kit\u0105 daryti laimingais. nes…<\/p>\n![\"\"](\"\/uploads\/m\/Mahila\/76150.jpg\")
\n<\/span> \n<\/p>\n