![\"tumblr_nqquae3wkh1qzgg0jo2_540\"](\"http:\/\/mahila.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/09\/tumblr_nqquae3wKh1qzgg0jo2_540.jpg\")
<\/p>\n\u0160is \u012fra\u0161as yra gan ni\u016brus, tad, jei bijote susigadinti nuotaik\u0105, ver\u010diau neskaitykite. Nors ir pasakyti \u017eod\u017eiai, i\u0161 kuri\u0173 d\u0117lioju pie\u0161inius, ne visada \u0161viesiausi, ta\u010diau juk be tamsos \u0161viesa blankesn\u0117.<\/p>\n
——-<\/p>\n
Kai man buvo 18 met\u0173 a\u0161 neb\u016b\u010diau pagalvojusi, kad laikui b\u0117gant darosi taip sunku gyventi. Nes kiekvieni papildomi metai, kiekvienos patirtys, visi\u00a0naujai sutikti \u017emon\u0117s kaupiasi tavo galvoje ir tada vien\u0105 dien\u0105 supranti, kad joje tiek daug visko, kad, regis, toji galva gali imti ir vien\u0105 dien\u0105 sprogti.<\/p>\n
A\u0161 da\u017enai pavyd\u017eiu kvailiems \u017emon\u0117ms. Tiems, kurie nieko negalvoja, kuriems nieko nereikia. Da\u017enai a\u0161 keikiu savo prot\u0105 ir atmint\u012f, nes \u0161i, atrodo, dievo dovana, kartais tampa did\u017eiausiu prakeiksmu ir kan\u010di\u0173 \u0161altiniu. Mano galva \u2013 bi\u010di\u0173 avilys, a\u0161 vis da\u017eniau prisimenu film\u0105 Eternal Sunshine of the Spotless Mind ir svajoju, kaip b\u016bt\u0173 gerai, jei b\u016bt\u0173 galima tiesiog pa\u0161alinti atsiminimus ir jausmus, prakeiktus jausmus, kurie driekiasi tiek daug met\u0173 atgal.<\/p>\n
Man nepatinka, mane kankina visas pyktis, visos nuoskaudos, \u012fsi\u017eeidimai, visi purvai i\u0161 praeities. Visi \u0161itie bjaur\u016bs jausmai \u0117da mane i\u0161 vidaus ir a\u0161 nebe\u017einau, kaip su jais kovoti. Kiekvien\u0105 nakt\u012f sapnuoju ko\u0161marus, o dien\u0105 juos su \u0161iurpu atsimenu. Nemaniau, kad kai man bus 27 a\u0161 jausiuosi dar blogiau nei kadaise, kai buvo 16, kai taip jaustis buvo nat\u016bralu.<\/p>\n
Pasiekiau t\u0105 rib\u0105, kai mane kankina visas mane supantis pasaulis. Man nepatogu b\u016bti vienai, man nepatogu tarp \u017emoni\u0173, a\u0161 nebegaliu dirbti, bet nedirbti a\u0161 negaliu. Mane kasdien sekina ply\u0161tantys batai, dylantys drabu\u017eiai, vis grei\u010diau i\u0161sikraunantis ir vis l\u0117\u010diau pasikraunantis telefonas, l\u0117tas kompiuteris, kai per kar\u0161ta ir kai per v\u0117su ir kai per sausa ir per dr\u0117gna, per daug triuk\u0161mo ir per daug spengian\u010dios tylos, man baisu, kas bus, kai pasensiu, jei pasensiu, baisu, nes nenoriu pasenti, bet noriu sulaukti gilios senatv\u0117s.<\/p>\n
<\/p>\n
Man skauda d\u0117l praeities, praeitis mane gelia, a\u0161 kartais \u012fklimpstu \u012f nesibaigiant\u012f praeities vaiduokli\u0173 labirint\u0105 ir niekaip negaliu i\u0161 jo i\u0161tr\u016bkti, a\u0161 ilgiuosi praeities ir s\u0117d\u017eiu gail\u0117dama prab\u0117gusio laiko ir \u017eliumbiu sau teigdama, kad viskas, kas geriausia, jau buvo praeity ir nieko daugiau jau nebebus ir nebeverta stengtis. Man ant visko nusispjaut, a\u0161 ne\u017einau, ko man reikia, a\u0161 tik nenoriu vargti, nebenoriu kankintis, kartais man atrodo, kad tik noriu pal\u012fsti po antklode ir ten t\u016bnoti tris paras be perstojo \u017ei\u016br\u0117dama Girls ir svajodama apie ne savo, gal ir disfunkcin\u012f, bet gyvenim\u0105, nors jei man\u0105j\u012f sud\u0117tum \u012f serial\u0105, ka\u017ei ar jo \u017ei\u016br\u0117dama a\u0161 jo nenor\u0117\u010diau.<\/p>\n
A\u0161 baisiai, siaubingai nem\u0117gstu ka\u017eko nek\u0119sti, bet su kai kuriais \u017emon\u0117mis neapykanta man atrodo vienintelis galimas santykis, bet kaip gerai gi b\u016bt\u0173 supakuot j\u0105 ir paleist velniop kokiu upeli\u016bk\u0161\u010diu ar pav\u0117juj, bet ta neapykanta, ji gyvena manyje ir \u0117da, kankina mane i\u0161 vidaus ir kartais atrodo, kad jau tuoj tuoj ji prasigrau\u0161 pro mano od\u0105 ir visi su\u017einos, koks juodas mano vidus.<\/p>\n
Mane \u017eudo mano perfekcionizmas, a\u0161 nebegaliu nematyti tr\u016bkum\u0173 visame kame ir man norisi pasiimti raudon\u0105 tu\u0161inuk\u0105 ir visk\u0105 taisyt, kol bus tobulai, bet kaip a\u0161 nor\u0117\u010diau to nenor\u0117ti, nes o varge, kaip sunku taip gyventi. A\u0161 labai gerai \u017einau, kaip reik\u0117t\u0173 gyventi kitiems, bet \u0161tai dabar pati a\u0161 tiesiog nieko nenoriu, o taip smarkiai tenoriu nor\u0117ti.<\/p>\n
Mano svajoni\u0173 gyvenimas ir svajoni\u0173 laikas yra tas, kuriame man viskas \u012fdomu ir kur u\u017e lango lyja, bet man nereikia niekur eiti, a\u0161 \u012fsitaisau patogiai ir skaitau visas knygas i\u0161 nesibaigian\u010dios nam\u0173 knyg\u0173 lentynos ir man nereikia r\u016bpintis, kad reik\u0117s apmok\u0117ti s\u0105skaitas ar vykdyt atsakomybes ir labiau u\u017e visk\u0105 a\u0161 neken\u010diu to, kad nebemoku susikaupti, o vis bla\u0161kaus ir b\u0117gu ir v\u0117l gr\u012f\u017etu.<\/p>\n
——<\/p>\n
Taip kalb\u0117jau, jau\u010diausi ir ra\u0161iau vasaros vidury. Dabar viskas kur kas \u0161viesiau, tegu nepraeina.<\/p>\n
![\"tumblr_nsftyiifqm1r78unxo1_1280\"](\"http:\/\/mahila.lt\/wp-content\/uploads\/2016\/09\/tumblr_nsftyiIfqm1r78unxo1_1280.jpg\")
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u0160is \u012fra\u0161as yra gan ni\u016brus, tad, jei bijote susigadinti nuotaik\u0105, ver\u010diau neskaitykite. Nors ir pasakyti \u017eod\u017eiai, i\u0161 kuri\u0173 d\u0117lioju pie\u0161inius, ne visada \u0161viesiausi, ta\u010diau juk…<\/p>\n