Pirmyn į turinį

Mėnuo: 2022 rugsėjo

Mirgantys paveiksliukai velia mūsų galvas

Mirkt, mirkt, mirkt, swipe, swipe, swipe.

Kaip gerai visi gyvena – keliauja, sportuoja, gamina, švenčia – kiekvienas gyvenimas toks spalvingas ir įspūdingas. Nereik net ir nieko ypatingo daryt, kai kurie kasdienybės akimirkas taip gerai pagauna ir parodo, kad tavo nespalvota diena atrodo dar labiau nespalvota. Net žavus šešėlis ant kažkieno kito palangės vertas įamžinimo ir pasirodymo, kava, augalai, knygos, kvepalai – viskas yra istorija, pasaulis jų kupinas, pilnas, prinokęs, sultingas, kur bepasisuksi.

Palikite komentarą

Gali būti, kad šitaip atrodo augimas

The older we get, the better we used to be.*

Būna laikų, kai atrodo, kad jau niekad nebus geriau. Būna laikų, kai jautiesi seniausiu (bet nė per kur ne išmintingiausiu) pasaulio žmogumi. Sėdi prieš save išsidėliojęs visą patirčių naštą ir nesimato tame jokio šaunumo. Gėda, kaltė, visos kreivai išsisukusios situacijos, kai norėjai žavingai išstot, o baigės užsivijusiu noru į žemę prasmegt, tos visos nuoskaudos, kai primetei lūkesčius ir negavai jų atgal išpildytų, dėmesio skolos, neprašyti to paties dėmesio perviršiai, kur niekam nereikėjo, bet taškeis, skandinai, tie kartai, kai šitaip stengeis, o vakarėlis nepavyko, kai ant savo pečių prisivirei smalos, už kurią ligi šiol atgailauji – visos spygliuotos šlykštybės iš tavo galvos, pernelyg geros atminties, dabar plaukia į viršų ir nieko daugiau nesimato.

Palikite komentarą