Pirmyn į turinį

Metai: 2019

Apie aukštą ir žemą lygį ir tvirtinimus, kad kažkas yra ne lygis

Kartais išgirstu tokių visokių pasakymų, kaip kažkas yra ne lygis. Ne lygis lankytis Bixuose, ne lygis pietauti profkės valgykloje, ne lygis drabužius pirkti dėvėtų drabužių parduotuvėje ar Maximoje, ne lygis pirkti nukainotas prekes, ne lygis kosmetiką pirkt Droge, ne lygis baigti pedagoginį, o ne VU, ne lygis turėt ir žiūrėt teliką, ne lygis dirbt mokytoju, barmenu, ar pardavėju, ne lygis važinėti viešuoju transportu, vairuoti seną automobilį, naudotis Huawėjum, o ne iPhonu, Lenovo, o ne Macu, gyvent Pašiluose, o ne Senamiestyje, gert Švyturio Extra, o ne Kronenburgą, o jau pats didžiausias ne lygis yra klausytis lietuviškos pop muzikos.

Jei taip einant per sąrašą dalykų, kuriuos esu girdėjusi esant ne lygiu, tai aš esu pats didžiausias ne lygis, kokį esat sutikę. Keista, kaip dar kas nors iš viso su manim bendrauja.

Dalykai gali patikti arba nepatikti, bet juos niekinti dėl to, kad jie yra ne lygis – ne kažką. Man nepatinka Cicinas ir jo koncertus neinu, bet ir gerai, kad egzistuoja jis toks kaip reiškinys, nes juk pilna žmonių, kuriems jis suteikia tiek pat džiaugsmo, kiek man Depechai.

Dalykai gali patikti ir nebepatikti, arba kaip tik – nepatikti ir pradėti patikti, tad nereikėtų spjaudyt į šulinį.

Man nepatinka austrės ir tikras šampanas – o čia jau tikriausiai būtų lygių lygis, ale nieko su savim negaliu padaryti, gal kada nors pradės patikti. Su klasikine muzika tas pats.

Yra kokybiški ir nekokybiški dalykai ir taip, dažnai jų kaina signalizuoja aukštesnę kokybę, bet būna ir taip, kad kainuoja tik logotipas, o ne vertė.

Jei jums verčiasi liežuvis apie kažką sakyt ne lygis, labai didelė tikimybė, kad dar nesat iššikę kažkokių asmeninių nevisavertiškumo kompleksų. Ir kaip taisyklė – kuo žemesnė savivertė, tuo didesnis logotipas ant bliuskės ir tuo labiau norisi apie jį papasakoti. Žema savivertė tikrai nėra kažkoks dalykas, dėl kurio turėtų būti gėda (pati su ja dirbu kasdien, tik ne lygio-ne lygio tematikoj) tik gali būti, kad šito sau dar nebuvot diagnozavę.

Mes, lietuviai, kaip tauta šiaip turim rimtų problemų su saviverte, kuri materialiniam saugumui augant pamažu kyla, bet to pagirias vis dar jaučiam. Dėl to pas mus taip vis dar klesti blizgučiai ir beskonybės paradai, iš to kyla ir visos tos varžybos pas ką mandresnės šmutkės, automobilis, namai, plaukai ar ragai, dėl to per šventes stalai lūžta, o pilvai pučiasi. Nepykit, bet dėl to miestams taip ir norisi tarpusavyje razborintis, katro eglutė gražesnė. O koks nelygis, jei ne itin puošni, vaje, vaje.

O kai viskas namie gerai ir nieko netrūksta, ir baimės nelanko, ir su saviverte viskas tvarkoj – nei tų šmutkių mandrų noris, nei tuo logo kažkam pamosikuot. Nebent tas logo reiškia kokybę ir faina pačiam tuo kokybišku daiktu naudotis.

Vat yra visgi vienas dalykas, kas man yra ne lygis. Tai – keltis, pūstis, įsivaizduoti ir demonstruoti, kad esi už kažką viršesnis, geresnis ir turtingesnis. Nes tai yra nepateisinama bet kokiomis aplinkybėmis ir nėra situacijos, kuomet tai būtų lygis. O ir be to, gyvenimas jau toks dalykas, kuris mėgsta nustebinti – tad vieną dieną besipūsdamas gali taip dribti į purvus, kad gali ir nebepavykti išlipti.

Palikite komentarą

Apie tai, ką šneka žmonės vol. 3500

1. Apie maistinių džiaugsmų stygių:

„Aš labai pavydžiu žmonėms, kuriuos džiugina vištiena.“

2. Penktadienio nakties savireflekcijos:

„Ble, aš biški atšokęs nuo realybės.“

3. Apie stabdžius gyvenime:

„Jei jinai neturėtų vaikų, tai būtų toookia k.rva…“

4. Apie įdomius asmenybių tipažus:

„Jis toks žmogus – šiaurietiškos lazdos.“

5. Apie obuolių sūrį:

„Ar čia džiovintos sultys?“

6. Apie nenusisekusį naminių gyvūnėlių auginimą vaikystėje:

„Mano sraigės tikriausiai tai vadinasi mirė, nes jos užsitraukė balta plėve.“

7. Apie keistus jausmus:

-Jau seniai buvau taip prisigėrusi. Bet keistas jausmas.

-Aha, ypač ant rankų.

8. Apie meistrišką paslapčių saugojimą:

-Čia kaip kai ką nors išp.si, tai yra internete ir tikiesi, kad nieks nesužinos.

-Tai reikia p.sti taip, kad neatsirastų internete.

9. Apie termoreguliacijos dėsnius:

-Jei ką nors kas kartą minint kaista ausys, tai kokios karštos turėtų būti Afrikos vaikų ausys.

-Tai todėl pas juos taip ir karšta.

10. Apie klastą, vaikštant ant #metoo ribos:

„Mano deitai visada būdavo Portobello, nes ten 0,6 alaus duoda ir merginos greit pasigeria.“

11. Apie asmenų legitimumą:

„Aš ja netikėjau, nes ji man asmeniškai nepatinka.“

12. Apie netikėtą požiūrį į kokteilių ingredientus:

„Gersim Cuba Libres. Tai turim Cubos, reikia tik Librės.“

13. Apie konkretumą:

-Kas varo namo?

-Aš.

-O kur tu gyveni?

-Pas save namie.

14. Apie keistus pomirtinius troškimus:

„Aš noriu pirma būti išmėtytas, o po to sudegintas.“

15. Apie vakarėlio stadijas:

„Dabar yra tas etapas, kai svarbu nieko neišversti.”

16. Apie visuotinį žmonių atšalimą:

„Jūs ten kažką žvarbaus diskutavot.”

17. Apie meilę:

-Meilė egzistuoja tiek, kiek tu įsitikini, kad ji egzistuoja…

-A tu durna, bl.t. Meilės nėra.

18. Apie žemus standartus kolektyve:

„Pas mus čia ne patyčių kultūra, čia tiesiog kultūra.”

19. Apie kanupolą:

-Aš esu tikras, kad šis sportas turi pavadinimą.

-Bet neturi ateities.

20. Apie lotynų kalbą:

„In vino veritas, in aqua chujaritas.”

21. Apie ateities planus tvarkingiau gyventi:

„Pirmasis žingsnis yra pripažinti problemą ir tas žingsnis yra

NEPRIIMTINAS.“

22. Apie buitinių situacijų paprastumą:

„Baikit, juk čia – pradinių klasių fizika.“

23. Apie sąmojo kokybę:

„Jo bajerių temperatūra yra nulinė.“

24. Apie sunkų susikalbėjimą su tam tikrais individais:

„Iš tos imties, ką turiu, tai 100% pokalbių yra neįmanomi.“

25. Apie dozuotą meilę draugams:

„Jūs esat geriau nei vidurkis.”

26. Apie nuosaikią meilę sau:

„Aš biški esu netobulas irgi.”

27. Apie motyvaciją:

„Aš ne tai, kad palaidojau savo svajonę, aš tiesiog neturėjau svajonių.“

28. Apie pavykusią tėvystę:

„Svarbu, kad vaikai neišnešinėtų televizorių iš namų.”

29. Apie pavykusią vaikystę:

„Pas mane namie nebuvo smurto ta tikrąja smurto prasme.”

 

30. iir, nuo 2020 m. rugsėjo visuose Lietuvos universitetuose pristatoma programa

NAUSĖDISTINIS GITANAVIMAS.

2 komentarai

Atsikabinkit nuo vienišo žmogaus

Tokia jau žmogaus paskirtis – susirasti sau antrą pusę, su ja susilaukt vaikų (tai ta antra pusė privalo būt priešingos lyties, kad šitas paeitų), dirbt visuomenės gerovei nu ir kažkada ramiai numirt.

O vat ir ne. Nebūtinai.

Galimų ir laimingų scenarijų yra įvairių – ir tokių, kaip šitas, aprašytas aukščiau, bet ir dar šimtai kitų. Jei kažkuris konkretus vaizdinys, kaip turi dėliotis žmogaus gyvenimas, jums atrodo teisingiausias, tai dar nereiškia, kad tik taip ir yra. Nors, jei taip tiksliau, tvirtinimas kaip yra geriausia, pats iš savęs jau yra nelabai įmanomas.

Prasmė yra tokia prasmė, kokią tu pats sau susikuri. Ir viskas.

Visai neseniai dalyvavau tokioj socialinėj situacijoj, kuomet vienas vyrukas buvo atkakliai kamantinėjamas „Tai-kaip-ten-su-ta-antra-puse“, o vėliau, išgirdus, kad antros pusės nėra, guodžiamas ir instruktuojamas, kaip tą antrą pusę susirast. Nes antros pusės neturėjimas automatiškai yra liūdesys, nelaimė ir tamsa. Be antros pusės tu nesi visavertis žmogus, nes žmogaus paskirtis yra susirasti sau antrą pusę ir veistis, kaip jau rašiau prieš tai.

Šią akimirką pasaulyje yra vat tiek žmonių –

7,744,591,491

Po kelių minučių jų bus dar daugiau, sunkiai jau visi čia ir betelpam, bet ką ten tas pasaulis – vat Lietuvoj tai per mažai.

Jei esi vienas, tai ne tik, kad pats nelaimingas, bet tikriausiai su tavim dar ir kažkas nelabai gerai. Nu ir įtartinas variantas. Šitoks vyras, šitokia moteris, jau tiek metų, o vat vienas. Nes nu kaip čia taip nieko nesusirandi.

Visi karts nuo karto atsiduriam tokioj situacijoj – kartais už vienišumą drožia mus, kartais būnam to liudininkais, o kartais ir patys sugebam padrožt pasakymais „Tau reikia vyro/moters“, net nesusimąstydami, ar čia viskas gerai su tokiais neprašytais komentarais.

„Tai jūs nieko nelaukiat, valgysit vienas?“ – tie, kas daug laiko praleidžiat vieni, šitą maldelę mokat mintinai.

Apie kai kurių garsių žmonių vienišumą tirados prirašytos ir prikalbėtos. TV laidose aiškinamasi, kaip čia taip gavosi, kad vienas. „Aaa, tai jums viskas vienam gerai? Tai gerai tada.“ Na ir vis tiek, dažnas komentaras – „Bet jam/jai turbūt kažkas negerai“.

Man, pavyzdžiui, irgi labai ilgai buvo nesuprantama, kodėl vyrai ar moterys, likę vieni, vėliau taip ir nesusiranda antros pusės. Arba nesuprantama, kodėl kai kurie pasirenka vieni būti visą gyvenimą.

Na bet lygiai taip pat man ilgai būdavo sunku suprasti kitų pasirinkimus tokius, kokių pati nedaryčiau.

Bet štai vat, greta dar daugybės kitų aplankiusių supratimų, gyveni, matai pasaulį, pažįsti žmones, vis daugiau žmonių, vis labiau skirtingų, vis giliau nueini pokalbiuose, pats nudegi, kitus nudegusius matai nu ir supranti, kad nėra vieno kelio visiems vienodai parodyto ir bandyt įgrūst žmones į savo paties idilės įsivaizdavimą yra mažų mažiausiai kvaila. Lįst į jų asmeninę erdvę ir šerti juos nuomone, kurios niekas neprašė – juo labiau.

Aš pakankamai dažnai girdžiu neprašytą labai įkyriai man grūdamą nuomonę apie tai, kaip man reikia gyventi, kad labai gerai suprasčiau, kokia toji nuomonė yra man nereikalinga ir, kad ir kaip norėčiau nuo jos visiškai atsiriboti, žeidžia.

Dėl to sakau, atsikabinkit nuo vienišo žmogaus.

Vienatvė gali būti skausminga, tačiau vienatvė gali būti ir laiminga. Kaip ir buvimas poroje – jis irgi gali būti skausmingas, jis gali būti laimingas. Kaip pavyks – niekad negali būti tikras.

Faina, kai laiminga šeima kažkam ir yra laimė, tačiau laiminga vienatvė kažkam irgi gali būti didžiausia laimė. Jau nekalbant apie tai, kad ji – tikriausiai kur kas geriau negu nelaiminga šeima.

Žinau šitiek atvejų, kuomet žmonės, įsivaizduodami, kad pasaulis taip ir turi dėliotis – mokykla-universitetas-darbas-santuoka-vaikai=laimė, labai anksti, iš širdies ir neapsidairydami puolė vykdyt šito projekto. Kai kas, sakykim, laimingai. Šitie dažniausiai bus patys pirmi tvirtinti, kad jus išgelbės antra pusė, o jau paskui – vaikai. O vat kai kas, kas jaučiasi pafeilinę (ir kartais dėl to nustebę – čia, pasirodo, dar ir stengtis reik!) su šituo nepriekaištingai sukaltu projektu, jau kur kas atsargiau rinksis žodžius ir jūsų į rėmus grūst tikriausiai nebandys.

Žinau ir tokių, kas, bevykdydami aukščiau aprašytą projektą, kankinasi ir dabar jau tikriausiai elgtųsi kitaip, tik jau „Undo“ nepaspausi, reik tvarkytis su padariniais.

Ir šiaip, ne tik nuo vienišo žmogaus atsikabinkit, atsikabinkit nuo žmogaus, kuris jūsų nuomonės apie tai, kaip jam gyvent, nepageidavo. Jei užsimanys, tikrai paprašys.

11 komentarų

Muzikiniai apsijungimai yra jėga

Visi turbūt jau pastebėjote, kad esu galvą pametusi dėl muzikos ir pagal visokiausius skirtingus kriterijus ją kolekcionuoju. Daug žinau apie muziką, bet kur kas daugiau nežinau ir su malonumu sužinau vis kažką naujo.

Ir vat man labai patinka atrasti, kad mano mėgstami atlikėjai yra susijungę ir padarę kokį kūrinį ar performansą kartu. Tai tiesiog norėjau pasidalinti savo šiaip tikrai kukliu rinkinuku tų puikių apsijungimų. Tyčia neinu per YouTube ir neieškau „best duets“ ar kažko panašaus – paprašysiu jūsų pasidalinti savo atrastais perlais ir, tikiuosi, galėsiu tą kolekciją papildyti.

1. Tina Turner & David Bowie

Šitas pasirodymas yra sąrašo viršuje, nes jis yra iki nebegalėjimo nuostabus ir mielas. I will love you till I die, I will see you in the sky – tonight. Mega mega love. <3 O kaip jie šoka!

2. Hozier & Annie Lennox

Take Me to Church yra tas kūrinys, kurį gali klausyti šimtą kartų ir jis neatsibos, nes jis šiaip yra, švelniai tariant, puikus. Myliu be galo Annie Lennox (labai norėčiau kada nors pamatyti gyvai, bet net nesu tikra, ar ji vis dar rengia koncertus. Nuostabus išstojimas 2015-ųjų Grammy apdovanojimuose. Beje, YouTube nėra, tai dedu linką į Dailymotion.

 

3. Eminem & Elton John

2001-ųjų Grammy apdovanojimai, Stan. Fantastika.

4. Dolly Parton & Kenny Rogers

Nuoširdžiai – nieko nežinau apie šiuos atlikėjus (tik tiek, kad Dolly Parton yra viena turtingiausių muzikančių istorijoje) ir nežinau, šitas susijungimas vienkartinis ar ilgametis, bet žinau, kad man labai patinka šitas kūrinys. Melodiją tikrai atpažinsite iš Ghetto Superstar.

5. Tina Turner & Eros Ramazzoti

Ir vėl Tina, tik jau su Erosu. Aišku, visi žinot šitą kūrinį kuo puikiausiai ir jis turbūt daug kam atrodo nugrotas iki apsivėmimo. Bet vis tiek – kiekvieną kartą jam užgrojus pradedu sagstytis sagutes.

6. Pet Shop Boys & Lady Gaga & Brandon Flowers

Pats šito popuri skambesys tikrai ne iš geriausių Pet Shop Boys laikų, bet visas tas šou ant scenos ir svečiai – verti paminėjimo.

7. Cher & David Bowie

Ir vėl Bowie. Ikoniškas vaizdas, nuostabi daina.

8. Gogol Bordello & Madonna

Fantastiškas vakarėlis ant scenos. Labai ilgai buvau susigalvojusi, kad jie ten dainuoja „Lėla, lėla, lėla, paradigma“. Neklauskit, kodėl, nes nežinau.

9. Pete Gabriel & Kate Bush

Myliu abu šituos atlikėjus be galo be krašto. Šitas jų kartu atliktas kūrinys glosto man širdį ir sielą.

10. Igoris Kofas ir Irma Jurgelevičiūtė

Vis dar esu šventai įsitikinusi, kad Balta meilė yra viena geriausių lietuviškų dainų. Deja, video nėra, turim tik dainą. Bet vis tiek. Tu jauti, kaip dega kūnas?

https://www.pakartot.lt/album/visu-laiku-geriausios-dainos-3/balta-meile5

Žinau, kad turit, ką pridėti prie šio sąrašo, tai labai lauksiu!

1 Komentaras

Kur (ar) galima skaniai pavalgyti Vilniuje? (Atnaujintas vietų sąrašas)

Atnaujinta 2019 m. rugsėjo 30 d.

Originaliai šis įrašas buvo apie tai, kaip sunku rasti, kur galima skaniai pavalgyti Vilniuje. Prabėgus dvejiems metams jo publikavimo, matydama teksto aktualumą, nutariau jį jau antrą kartą atnaujinti ir papildyti. Kai kurios vietos, paminėtos originaliame tekste, jau užsidarė, kai kurios – pasitaisė, o ir naujų atsidarė/pavyko aplankyti nemažai. Palikau tik tą senojo teksto dalį, kuri yra vis dar aktuali, atnaujinau ir kainas (kai kur rašau apie, nes nepasižymėjau ir tiksliai neprisimenu). Originaliajame įraše buvo mažokai nuotraukų, tad taisausi ir pridedu jų daugiau. Dar pridedu ir subjektyvų savo kiekvienos vietos įvertinimą 5-balėje sistemoje. Važiuojam.

Maitinimo įstaigų Vilniuje yra visa galybė ir kartais išsirinkti kur nueiti nėra taip paprasta. Kartais labai promising atrodo dailus interjeras, o valgiai nuvilia, kartais būna atvirkščiai. Dar būna ir taip, kad nėra net prie ko prikibti.

pavalgyti Vilniuje
Čia yra Dolce & Gabbana, sukišę veidus į makarus liūdnai pagarsėjusio Richardsono fotosesijoje.

Maitinimo įstaigų Vilniuje yra visa galybė ir kartais išsirinkti kur nueiti nėra taip paprasta. Kartais labai promising atrodo dailus interjeras, o valgiai nuvilia, kartais būna atvirkščiai. Dar būna ir taip, kad nėra net prie ko prikibti.

Jeigu nenorėčiau atrasti kažko naujo, visą laiką tiesiog valgyčiau Rhum Room‘e ir vargo nematyčiau. Ten man neskanus tik Cubano sumuštinis, o visa kita iki be priekaištų puiku. Tačiau, ir gamindama namie, ir kažkur lankydamasi, vengiu kartojimosi, nes norisi įvairovės.

Reikėtų paminėti, kad mano finansinė padėtis bei ir noras išleisti maistui ne pernelyg skausmingą sumą vargiai leidžia eiti į tokias vietas, kur, ko gero, visada žiauriai skanu (o ten kokie užkandžiai prasideda nuo 13eu), ir pusryčiams gert gulbės pieną. Todėl bus aptariamos pakankamai paprastos vietos.

Jei aiškinsit, kad jei nebrangu, tai ir negali būti skanu, nesutiksiu, nes tikrai gali.

Jei sakysit kaip tu gali kritikuoti, jei iš viso nieko apie maistą neišmanai, būsit teisūs dėl to, kad išmanau tik tiek, kiek išmano eilinis valgytojas, norintis pasisotinti. Ir labai abejoju, kad į maitinimo įstaigas keliauja tik rafinuotą skonį turintys gurmanai.

Tai vat, įvairios nuotrupos iš aplankytų vietų, bebandant skaniai pavalgyti Vilniuje. Nerašysiu apie visus, visus ragautus patiekalus, tik tuos, kurie paliko įspūdį. Sąrašas pateiktas abėcėlės tvarka ir, nors kai kurie restoranai turi kelis taškus mieste, adresus pateikiu konkrečių vietų, kur lankiausi. 

1. Ararijo – Bokšto g. 3

Keliaudama po pasaulį sužinojau, kad mėgstu korėjietišką maistą. Ir štai Vilniuje atsidarė šviežias korėjietiško maisto restoranas. Jame nemažai dalykų yra kreiva – į FB žinutes neatsako, meniu lietuvių ir anglų kalbomis pakankamai skirtingas ir sunku nuspėti, kokį patiekalą gausi, o ir šiaip pilnas klaidų. Bet užtat maistas ten labai skanus. Valgiau korėjietišką deep fried chicken su sojos padažu, patiekiamą su marinuotais ridikais (8,5eur), o draugas – Donkatsu – deep fried kiaulieną donkatsu padaže, patiekiamą su ryžiais, plaktu kiaušiniu (8,5eur). Tikiuosi, kad pavyks jiems išsilaikyti, nes, kaip suprantu, klientų trūksta, o, su komunikacija ir reklamavimusi – ne kažką. 4/5

Čia yra korėjietiška deep fried vištiena.
O čia vat Donkatsu.

2. Briusly – Islandijos g. 4.

Phad tai (5,9eur už mažą porciją, kurios man per akis). Šitą vietą buvau palaidojusi tada, kai sriuba ten ėmė kainuoti 10eur. Tačiau, kaip suprantu, toks kainų pakėlimas sukėlė baisų klientų nepasitenkinimą ir dabar vėl viskas kainuoja gana adekvačiai. Apie tai sužinojau netyčia ir džiaugiuosi, kad dabar galėsiu ten daug visko išragauti. Dar labai skanu pas juos saldžios bulvės (3,5eur), donburiai (7,3-8,9eur), himalajų ekspresas (6,3eur)… tiesą sakant, skanu viskas, ką teko ragauti, išskyrus Tika Masala (7,5eur), kuri ne tai, kad buvo nepakankamai aštri, ji tiesiog buvo be skonio. 

Tik šiemet atradau, kad jie turi fainą vidinį kiemelį, jei nesat buvę, vasarą nepražiopsokit. 

Tik vat vienas dalykas. Metai bėga, bet liūdna rūsio tualetų situacija (nudrengti, apšnerkšti, be tualetinio popieriaus ir su sulūžusiom spynelėm) nesikeičia. 4/5

Čia yra puikiai atrodanti, bet nelabai skani Tika masala.

3. Delta mityba – Naugarduko g. 41

Gua Bao (garinta bandelė su saldžia bulve) (3eur), keto sriuba su kreivabudėmis be makaronų (5eur), bibimbapas – ryžiai dubenėlyje su daržovėmis, naminiu majonezu, ssamjang padažu, keptu kiaušiniu ir kreivabudėmis (7eur). Viskas, ką ragavau – pasakiška. Tai yra pati hipsteriškiausia vieta, kokią man yra tekę matyti Vilniuje ir tai šiuo atveju yra komplimentas. Super random interjeras + fone rodoma Takeshi pilis. 5/5

Nuostabusis bibimbapas.
Fantastiška Šaolino sriuba.

4. Don Simon – Kęstučio g. 34

Lazanija (6,25eu) ir makaronai su cukinijomis ir krevetėmis (9,7eu). Man ten visada labai, labai skanu. Dieviška lazanija ir tobuli makaronai. Viskas, ką yra tekę ragauti iš jų sušių meniu – puiku. O picos jų man kur kas skanesnės negu ten kokiam Jurgy ir Drakone. Tik vat mokėti ~10eu už makaronus dažnai nesinori, tad užsuku retai.

Papildymas: naujoji lokacija Žvėryne kažkokia keista. Nuoširdžiai maniau, kad interjeras ten toks, koks yra, todėl, kad anksčiau ten buvo įsikūręs koks mandras ir nelabai skoningas restoranas. Bet ne, pasirodo, tas interjeras kurtas būtent Don Simon užsakymu. Na, dėl skonio nesiginčijama. 4,5/5

5. Drama Burger – Gedimino pr. 31

Jautienos burgeris (5,99eur), saldžiosios bulvytės (2,59eru) ir majonezas (1,19eur). Kažkada ši vieta man atrodė labai brangi, tačiau dabar, kai priviso visokių pretenzingų skylių su užkeltomis kainomis, Dramos kainos atrodo labai adekvačiai. Kokybiški ingredientai, aiškus skonis. 5/5

6. Džiaugsmas – Vilniaus g. 28

Su šita vieta turiu keistą santykį. Žinau, kad Džiaugsmas yra išrinktas geriausiu Lietuvos restoranu ir tas, ko gero, verčia ten einant turėti didžiulius lūkesčius, kad visa ko skonis ir patiekimas buvo top notch. Ir kai viskas būna tiesiog okei, lieku šiek tiek nusivylusi. Paragauti ten teko nemažai ko – puikios menkės spurgos (8eur), duona su lašiniais ir obuolių uogiene (6eur) – puiki, jautienos išpjova (apie 26eur) buvo ok, veršiuko smegenėlės buvo tiesiog ne mano skoniui, ešerio tartaras (apie 12eur) buvo skanus, bet jau toks mažulytis, kad norėjos dar mažiausiai tokio paties sotumui pajausti, krapų ledai buvo įdomus, bet nelabai skanūs. Labiausiai patiko baravykų ledai su obuolių actu (apie 6eur), tik, gaila, paskutinį kartą kai ten buvau, jų jau nebebuvo. Apskritai, visus tartarus (jautienos, patiekiamas cukruotuose kauluose, jei teisingai atsimenu, ešerio, ungurio) kelčiau į užkandžių skiltį, nes būdami greta pagrindinių patiekalų sukelia lūkestį, kad porcija bus didesnė. Kalbant apie jautienos tartarą (apie 13eur) – nepatiko, kad jį reikia (smarkiai rekomenduotina) teptis ant duonos. Labai geros varškės spurgytės su karamele (apie 7eur).  

Užtat mane truputį suglumino kai kurių patiekalų patiekimas – veršiuko smegenėlės patiekiamos molinėje veršio galvoje, iš kurios jas kabliuoji su šaukštu. Tokia trapi riba tarp žavios išmonės ir baisaus kičo. O štai grikių ledų vafliukas patiekiamas įstatytas į dubenį grikių. Va čia man kilo klausimas, kur tie grikiai keliauja toliau? Turbūt į šiukšlių dėžę, nes žmonės juos tai pačiupinėja iš to įdomumo. Tai kaip ir liūdna, jei taip švaistomas maistas. 4,5/5

Tie juodi dalykai yra menkės spurgos.
Ešerio tartaras su trešnėmis.

7. Galo do Porto – Aušros vartų g. 11

Apie šią vietą sužinojau nagrinėdama geriausių Lietuvos restoranų sąrašą. Tačiau kol ten nenuėjau, nežinojau, kad Vilniuje yra tokia jauki vieta, kurioje atmosfera smarkiai skiriasi nuo įprastų restoranų. Valgiau kataplaną – keptuvėlėje troškintas jūros gėrybes su bulvėmis Lisabonos padaže (19eur). Faina, kad tų jūros gėrybių buvo prikrauta negailint – pusę porcijos net parsinešiau rytojaus pietums. Sugrįšiu dar, nes meniu daug žuvies ar jūros gėrybių patiekalų, kuriuos noriu išmėginti. 4,5/5

Kataplana su jūros gėrybėmis.

8. Goštauto sala – Goštauto g. 40

Apie šios vietos egzistavimą žinau tik dėl to, kad dirbu netoliese, nes ji veikia tik nuo 9 iki 15 val. Jie ten serviruoja šiek tiek brangesnius (5-7eur, priklausomai nuo patiekalo) negu kokiam iLunche (kur kainos ir kokybės santykis yra liūdnokas), bet labai kokybiškus pietus. Meniu netrūksta daržovių, žuvies, puikiai paruoštų mėsos patiekalų. Kartais būna taip skanu, kad pagalvoju, jog einant vakarienės į restoraną dar negali būt tikras, kad taip gerai gausi, kaip pas juos. 5/5

Kišas su špinatais ir lašiša, apie 5eur.
Lašišos kepsnys su spanguolėmis, 5,6eur. Buvo fantastiškas.

9. Ha Noi – Sausio 13-osios g. 2-110

Galbūt dar bus nežinančių, kad Karoliniškėse yra puikus vietnamiečių restoranas. Čia rasit visokių pho ir kitų patiekalų variacijų bei burbulinės arbatos. Valgiau pho su jautiena (apie 5eur), pusę nešiausi namo, nes porcija buvo didelė. Labai skanu ir šiaip įdomi patirtis, kai norisi išlįsti iš centro. 4.5/5

Pho su jautiena (ir, aišku, be kalendros). Foto neperteikia puikaus skonio.

10. Kalimera LT – A. Smetonos g. 5 (Downtown food hall)

Souvlaki pitoje (4,8eur). Džiaugiuosi, kad Vilniuje galima rasti greito graikiško ir šitas yra puikus. Skaniai iškepta vištiena, geras drėgnumas, o mažos porcijos man buvo sočiai. 4,5/5

11. Le Butcher – Mėsinių g. 3-13

Le Butcher firminis mėsainis (8eur) ir saldžiųjų bulvių puselės (2,5eur). Viskas buvo visiškai vidutiniškai. Just mėsainis, just bulvytės ir geras aptarnavimas. Jokių ekstremalių įspūdžių, bet turbūt tai ir yra gerai. 4/5

12. Meatbusters – Kauno g. 35

Meatbusters Busterio jautienos burgeris (7,77eur) ir sweet potato crisscut (3eur), draugas valgė jaučio žandą (6,99eur). Dabar, kai suvokiu, kad puikus jautienos burgeris Dramoje kainuoja 5,99, o čia už šitą siaubingą reikalą mokėjau 7,77, šiurpas per nugarą nueina.

Labai faina aplinka, geras aptarnavimas ir skanios saldžiosios bulvytės. Užtat mano mėsainis (sakė, kad čia jų signature burgeris, o varge) buvo toks liūdnas, nu toks liūdnas, kad valgiau ir liūdėjau. Užsisakiau be kiaušinio, bet tikrai abejoju, kad jis būtų išgelbėjęs reikalą. Pamiršau paprašyti, kad mėsa būtų vidutiniškai iškepta (šiaip galvojau, kad čia defaultas), gavau sausą mėsgalį. Jis buvo ne tik sausas, bet ir kremzles iš mėsos spjaudyt reikėjo. Bandelė irgi ne kažką.

Busterio jautienos burgeris. Atrodo kokį šimtą kartų geriau negu yra skonio prasme.

Update: jų reklaminis veidas yra Maybachas. Says it all. 1,5/5

13. Meat Lovers Pub – Šv. Ignoto g. 14

Originalųjį 2017 m. gruodį skelbtą įrašą paskatino nenusisekęs apsilankymas Meat Loveriuose. Ten labai faina: man ten visada patinka aplinka (visokios mažos (ne)svarbios detalės), aptarnavimas, tąsyk labai patiko naminis mangų limonadas (2,4eu), skanus keptas sūris (4,2eu) ir padažas prie sparnelių. Tik vat viena bėdutė. Sparneliai (4,2eu) iš išorės smarkiai prieskoniuoti, o prakandus – be skonio, šonkauliukai (11,6eu) – sausi ir kieti. Tokie sausi ir kieti, kad bevalgydama ir ieškodama užsislėpusio skanumo dantenas nusibalnojau. Nu blyn, kai mėsos restorane faina viskas, išskyrus mėsą, tai nu gaila nu.

Po to karto kojos kelti ten nebedrįsau, gal kada reikės pabandyti, mažu pasitaisė. Po to apsilankymo būčiau davusi 2/5

14. Pizzaland – Trakų g. 4

Čia visos picos apie 7eur ir visos žiauriai skanios. Dažniausiai užsisakom į namus. Juokauju, kad jie ten deda kažką stebuklingo, kad pradėjus valgyti sustoti nebepavyksta ir sukemši net daugiau negu planavai. Būtinai imkit su pesto (galima pasirinkti ant kiekvieno picos varianto), bus dar gardžiau. 5/5

15. Pizza Verde – A. Smetonos g. 5 (Downtown food hall)

Tai tiesiog yra labai, labai skani pica. Kai ją valgau, net nesijaučiu kalta dėl carbsų intake, jaučiuosi tiesiog laiminga. Kainos varijuoja nuo 4,5eur už Marinarą iki 7,99eur už picą su krūva ingredientų. 5/5

Nuostabiai skani pica.

16. Queensberry – Didžioji g. 18

Restorano konceptas – moderniai ir netikėtai paruoštas lietuviškas maistas. Valgėm lėtai keptą antienos kulšelę (apie 15eur), cepelinus su kanapių sėklomis ir morkomis (vienas – apie 3,5eur), rūkyto ungurio užkandį (apie 11eur) ir morkų pudingą (apie 4eur). Viskas atrodo labai mandrai ir gražiai, net kiek pretenzingai, bet, deja, deja, nelabai skanu. O aš taip norėjau, kad man ten patiktų, nes pati vieta tai žiauriai jauki. Iiir, puikus vynų pasirinkimas. 3/5

Ungurio užkandis su liūdnai paruošta duona, kuri galėjo būti pakepinta, bet nebuvo.
Kulšelė, kurios neva lėtas kepimas stringa tarp dantų.

17. Saigon – prekybos centras Panorama, Saltoniškių g. 9

Čia esu ragavusi tik pho ir tas pho buvo skaniausias ragautas gyvenime. 5/5

18. Selfish Bistro – Vilniaus g. 29

Ši vieta einant pro šalį manęs niekad neviliojo ir ten atsidūriau tik dėl to, kad pakvietė draugai. Ir teko maloniai nustebti – didžiulis jūros gėrybių pasirinkimas, skanios midijos (apie 12-15eur), tuno tartaras (apie 8eur), sriuba. Valgiau lašišos kepsnį (15eur), kuris buvo tiesiog geras, tik kiek kukloko dydžio. 4,5/5

Skanus, tik kiek mažokas (primenu, kad dažnai visos porcijos neįveikiu) lašišos kepsnys.

19. Tarbushi bistro – Gynėjų g. 4

Tarbushi bistro Mixed skinny platter (4,1eur) ir Vega mix (4,6eur). Maisto daug, jis įvairus ir spalvingas. Iš skanumo nešūkčioju, tačiau kainos ir kokybės santykis geras. Gėrimai ten po 1eur! Dviese pavalgyti už 10eur pačiame centre yra puiku. Suktiniai, tuo tarpu, man ten nelabai. 3,5/5

Visa ko pilnos lekštės. Paskui sunku pajudėt.

20. Vathaitau – J. Basanavičiaus g. 37

Vathaitau tajų kalmarai (6eur), pavasario suktinukai (5eur), raudonasis karis (8eur), Phad tau (7eur). Nežinau, kur aš buvau šitiek laiko, kad tik dabar atradau šitą vietą. Viskas, ką teko ragauti – dieviškai skanu. Žinot tą variantą, kai liūdi, kad baigsis? Tai čia tas ir buvo. Grįšiu dar daug kartų. Be to, labai jauki aplinka ir nepriekaištingas aptarnavimas. 5/5

Atrodo gal ir neįspūdingai, bet yra dieviškai skanu.

21. Vieta – Šv. Ignoto g. 12

Gėda prisipažinti, bet šiame, jau šitiek metų veikiančiame vegetariškame restoranėlyje pirmą kartą vakarieniauti užsukau visai neseniai. Valgėm vegetarišką čili troškinį (apie 5eur) ir keptą varškės sūrį (apie 5-6eur). Buvo tikrai skanu, na ir kainos kaip senamiestyje stebinančiai draugiškos. 4/5

Čili troškinys.
Keptas varškės sūris, kuris atrodo geriau negu čili, bet iš tikro yra mažiau skanus.

22. Žvėryno smuklė – Vytauto g. 37-1

Jei norite nukeliauti laiku kokius dešimt metų – užeikit į Žvėryno smuklę. Ir tai sakydama neturiu nieko blogo omenyje. Kokie jie super oldschooliniai matyti atsidarius jų FB puslapį. Jų meniu pilna visko – keturios rūšys bulvinių blynų, Kijevo kotletas, visokie kepsniai, troškiniai ir panašūs dalykai. Kainos svyruoja nuo 3,5eur už basic bulvinius blynus iki kokių 9eur už liežuvio troškinį. Absoliučiai visus kartus kai ten valgiau, pusę ar net daugiau porcijos nešiausi namo. Tik vat patiekalų skonis, sakyčiau, nėra stipriausia jų vieta – viskas kaip ir ok, bet už skanumą girt negaliu. Vis užeinu, nes tai yra greitas ir pigus išsigelbėjimas netoli namų, kai labai tingisi gaminti. 3/5

Bulvinių blynų ir keptos duonos balius.

Komentaruose lauksiu rekomendacijų! Ir ne tik vietų, bet ir konkrečių patiekalų, kuriuos jose reikėtų užsisakinėti. Gal dar ir kam kitam, ne tik man pravers. Ačiū.

***

Jei tau patinka tai, kaip rašau,  padėką gali išreikšti tapdamas mano patronu štai čia.

36 komentarai