Pirmyn į turinį

Metai: 2017

Mindhunter – dar vienas serialas, į kurį siūlau atkreipti dėmesį

Jei reikėtų išsirinkti mėgstamiausią režisierių, man tai neabejotinai būtų David Fincher. Iš jo matytų filmų baisiai didelio įspūdžio nepaliko nebent „The Curious Case of Benjami Button“, o visi kiti buvo visiškai wow. Tad, kai jau bežiūrėdama serialą „Mindhunter“ perskaičiau, kad jis režisavo keturias serijas, patyriau tą tokią nušvitimo akimirką „Ai, nu tai va, kodėl čia viskas taip gerai“.

Taigi, apie serialą. Veiksmas vyksta aštuntajame dešimtmetyje, JAV. Du FTB agentai, kalėjimuose bendraudami su įvairaus plauko žiauriais serijiniais žudikais bando perprasti, kas dedasi tų monstrų galvose ir verčia juos žudyti. Serialas paremtas tikra detektyvų John E. Douglas ir Robert Ressler kriminalinių nusikaltimų tyrimų istorija.

Žaviai atkurtas to meto Amerikos vaibas (kaip sakė draugė, „Kokios gražios mašinos!“), puiki aktorių (man iki tol matytas nebuvo nė vienas) vaidyba, nuostabus character development, taikliai parinkta muzika (į šitą dėmesį visada atkreipiu). Veiksmo scenų mažai, užtat apstu ilgų dialogų. Tiems, kas vers į lietuvių kalbą, bus ką veikt.

Jei patiko „Zodiac“, „Criminal Minds“ ir panašūs reikalai, patiks ir šitas. Aš, kaip detektyvų ir kriminalinių filmų/serialų mėgėja, žiūrėčiau ir žiūrėčiau. Ir ne, vėliau košmarai nelanko.

Dešimt serijų suvalgiau per dvi dienas, dabar teks laukti antro sezono.

http://www.imdb.com/title/tt5290382/

Palikite komentarą

Testas: pasitikrink, ar Kalėdas sutikai gerai

Čia toks mokslininkų ir psichologų parengtas testas, skirtas išsiaiškinti, ar Kalėdas sutikai su pilna programa. (Atsakinėti reikėtų apie gruodžio 24-25-26 d. vykusius dalykus, bet galima įtraukti ir prieškalėdinį laikotarpį).

  1. Ar buvai grįžęs švęsti Kalėdų į gimtąjį miestą?
    a) ne (0 t.); b) tai aišku (2t); c) aš ir gyvenu gimtajame mieste (2t).
  2. Ar siuntei kam nors savo foto, pagražintą kalėdiniu filtru (lemputės, kepuraitės, barzda, elnio nosis, meškino nosis, sniegučiai)?
    a) nu jau ne (0t); b) taip, bet mane privertė (0,5t); d) taip, sykį (1t); c) o taip, ir ne kartą (2t).
  3. Kiek patiekalų paragavai?
    a) ~7 (0t); b) ~12 (1t); c) 12+ (2t).
  4. Ar gėrei kokius nors vaistus, padedančius pagerinti virškinimą?
    a) ne, o kam? (0t); b) norėjau, bet neturėjau (0,5t); c) yes, sir (1,5t).
  5. Prie kiek miesto eglių nusifotkinai?
    a) 0 (0t); b) 1 – Vilniaus (0,5t); c) 1 – gimtojo miesto (1t); d) 2 ir daugiau (2t).
  6. Ar žinojai, kad 34-ąjį gimtadienį švenčiančią Ingridą Kazlauskaitę atnešė ne gandras, o Kalėdų senelis?
    a) ne, ir nenoriu žinoti (1t); b) ne, bet dabar žinau (1,5t); c) deja, teko sužinoti (2t).
  7. Kiek skirtingų rūšių silkės ragavai?
    a) nė kiek – nemėgstu/nebuvo silkės (0t); b) 1 (0t); c) 2 (0,5t); d) 3 (1t); e) 4 (1,5t); f) 5+ (2t).
  8. Ar ragavai baltos mišrainės?
    a) ne, nemėgstu/nebuvo (0t); b) taip, truputį (0,5t); c) taip ir kartojau (1t).
  9. Ar gavai bent vieną eiliuotą sveikinimą?
    a) ne, why? (0t); b) gavau, bet tik reklaminį (0,5t); c) o taip, o taip. (1t).
  10. Kiek dienų dar galėsi išgyventi su nuo Kalėdų likusiu maisto kiekiu?
    a) tai kad nieko neliko (0t); b) 1-3 d. (1t); c) iki Naujų (2t).
  11. Kokiam stovy dabar tavo Kalėdinė gėlė puansetija?
    a) kas tokia? (0t); b) ką tik nusipirkau/gavau (1t); c) visas stalas apibyrėjęs lapais (2t).
  12. Ar per Kūčias plotkelė prilipo tau prie gomurio?
    a) nevalgiau plotkelės (0t); b) ne, viskas normaliai (0,5t); c) prilipo ir kisielium vos nuploviau (1,5t).
  13. Ar kartojai šlyžikus su aguonpieniu?
    a) ką tokius? (0t); b) valgiau vieną kartą (1t); c) kartojau ir dar paimčiau (2t).
  14. Ar buvai susitikęs su iš užsienio grįžusiais draugais?
    a) tokių draugų neturiu (0t); b) taip, su vienu (0,5t); c) taip, su keletu (1t); d) aš ir esu tas iš užsienio grįžęs draugas (1t).
  15. „Muzikinė kaukė”?
    a) kas tai? (0t); b) nu jau ne (0,5t); c) nenorėjau, bet teko (1t); d) nenorėjau, bet teko žiūrėt ir pirmą kartą, ir kartojimą (1,5t).
  16. Kiek kartų važiavai taksi?
    a) nė vieno, kur man važiuot? (0t); b) 1 (0,5t); c) 2 (1t); d) 3+ (2t).
  17. Ar buvot/eisit su giminėmis Levickio/Mikutavičiaus/Kerbedžio/Jazzu/Montvydo/SEL koncerte?
    a) ne ir niekas nenutemptų (0t); b) siūlė, bet negalėjau (0,5t); c) nu taip (1,5t).
  18. Ar skambino giminės iš kito miesto/šalies?
    a) ne (0t); b) skambino, bet nekėliau (0,5t); c) o kaip gi (1t).
  19. Ar jau šovei chlapuškę/fejerverką?
    a) ne ir nešausiu (0t); b) ne, gi reik palaukt Naujų (0,5t); c) o ko čia laukt? (1t).
  20. Ar giminės klausė apie vestuvių, NT planus, šeimos pagausėjimą?
    a) ne, kodėl turėtų? (0t); b) taip, subtiliai užsiminė (0,5t); c) prie šventinio stalo kalbėjo apie geriausias vietas šventimui/populiariausius vaikų vardus, etc. (1,5t).
  21. Kiek per šias dienas išgėrei taip mūsų organizmui svarbaus vandens?
    a) 1,5-2l, kaip ir rekomenduojama (0t); b) pora stiklinių (0,5t); c) buvo ir kitų gėrimų, ką tas vanduo (1,5t).
  22. Kiek priaugai svorio?
    a) numečiau (-1t); b) nė kiek (0t); c) 1kg (1t); d) 2kg (2t); e) 3kg ir daugiau (3t).
  23. Kokia dabar tavo finansinė padėtis?
    a) viskas atrodo ok (0t); b) išsileidau ir klausimas, kada pavyks atsistatyti (1t); c) jei ne po eglute rastas vokelis, viskas būtų blogiau (1t); d) nenoriu apie tai kalbėti (1,5t).
  24. Tai kur Naujus?
    a) restorane su vakariene ir taure šampano už 99eu (0t); b) pas Marelį plote (1t); c) pas Marelį sodyboj su kubilu (1,5t, be kubilo – 1t); d) nu prašau, neklausk (1,5t).
  25. Ar atėjo kaimynas su dideliu buteliu vyno?
    a) ką? Ne. (0t); b) taip, bet po 00:00 išėjo į miestą (1t); c) jis vis dar čia (2t).

Rezultatai:

0 – 13 t. panašu, kad nė nesupratai, kad dabar Kalėdos arba esi visiškas mizantropas ir ignoruoji visus privalomus tautinius jų šventimo ritualus.

13-25 t. matosi, kad stengeis ir tau beveik pavyko, kitąmet turėsi progą pasitaisyt.

25-41 t. sveikinu, Kalėdas atšventei su pilna programa, dabar sėkmės išgyvenant iki Naujų ir po jų.

O šiaip tai, su Kalėdom, brangieji, ačiū, kad esate kartu <3

Palikite komentarą

Spektaklis Lokis: kai įtaigumui pajusti prireikia laiko

Penktadienį buvau teatre. Taip, aną penktadienį, o rašau apie tai tik dabar. Ir rašysiu nedaug, nes daug ir neišeis, ir nenoriu.

Po nenormaliai daug išgirstų liaupsių ir teigiamų atsiliepimų įsigijau bilietą į Łukaszo Twarkowskio spektaklį Lokis nacionaliniame dramos teatre.

Pagyros meno kūriniui yra gerai tuo, kad žinia sklinda iš lūpų į lūpas ir taip apie jį sužino bei pamatyt užsimano platesnė auditorija. Pagyros meno kūriniui yra negerai tuo, kad jų prisiklausę žmonės ateina jo pažiūrėt su pernelyg aukštais lūkesčiais ir jiems nebepavyksta atkartot to susižavėjusio nustebimo jausmo, kurį patyrė tie pirmiau jį pamatę.

Taigi.

Spektaklis Lokis sukurtas „Prospero Mérimée novelės „Lokys“, Bertrand’o Cantat ir Vito Luckaus gyvenimo ir kūrybos motyvais”, teigiama jo aprašyme. Neabejotinai ryškiausia linija jame – tragiška Bertrand’o Cantat ir Marie Trintignant istorija.

Siužeto daugiau neatpasakosiu, geriau pasidalinsiu šito kūrinio sukeltais jausmais (bus padriki).

Nepaprastai kokybiškai padarytas spektaklis, tikriausiai solidžiausias toks performansas, kokį yra tekę matyti.

Kai išėjau po spektaklio, jaučiausi keistai nepaveikta ir nė nemaniau, kad iš viso dar kažką rašysiu. Bet vat įdomu tai, kad, kuo daugiau dienų prabėga nuo penktadienio, tuo stipriau rėžiasi ir dėliojasi įspūdis, vis geriau ir geriau pradedu įvertinti šitą teatrinę patirtį. Kaip po apsilankymo man sunkiau įkandamoje meno galerijoje, taip ir šiuo atveju atgarsiai atmintyje ir sąmonėje dėliojas ne iš karto ir matyt tik prabėgus dar kelioms savaitėms ar mėnesiams susilipdys pilnas vaizdas.

Kaip ir, tarkim, filmas „Mother!“, apie kurį rašiau prieš kelias savaites, spektaklis Lokis nėra smagutėlė pramoga lengvam vakarui. Tai – daugiasluoksnis meno kūrinys, kuris neprivalo patikti, bet jį patirti verta, kūrinys, kuris, kaip matome, virškinasi ilgai.

Labai sužavėjo Nelės Savičenko (Nadine Trintignant) vaidyba.

Ai ir šiaip, neapleidžia manęs jausmas, kad ne iki galo supratau ne dėl to, kad su spektakliu kažkas negerai, o dėl to, kad tikriausiai dar mokytis, augt, tobulėt ir košės daugiau galvoj turėt reikia, kad galėčiau tinkamai įvertinti. Ir žodyno platesnio kad aprašyt.

Ir dar, žiūrėdama vis galvojau, kodėl lietuviai, kurdami tokį puikų teatrą, nesugeba padaryti bent pakenčiamo kino.

Nuotrauka iš bernardinai.lt

Spektaklyje skambėjusi muzika: 1 veiksmas, 2 veiksmas.

Palikite komentarą

Savaitgalis sanatorijoje: „Giminių“ serialo vaibai ir išmoktas poilsis

Kadangi turiu nuostabią vadovę, karts nuo karto ji mūsų kolektyvą palepina visokiais gerais dalykais. Šįkart tas geras dalykas buvo „komandiruotė“ į „Eglės“ sanatoriją Druskininkuose. Pagulėt, pakvėpuot, pailsėt, pabendraut, nu žodžiu – atsigaut. Kai kurie keliavo visai savaitei, kiti prisijungė penktadienį.

Kai atvykau penktadienį per pietus, tie visi kolegos, kurie čia laiką leido jau nuo antradienio, prisiekiu, rimtai jau atrodė kažkokie atjaunėję ir pailsėję, tai šitas vaizdas nuteikė motyvuojančiai.

Iš pradžių buvo nenormaliai sunku save ištraukti iš to jausmo, kad reikia visur bėgti lėkti skubėti (kuriame gyventi esu įpratusi) ir tiesiog chilinti. Pirmą dieną netgi buvau dirgli dėl to, kad viskas čia taip lėtai. Bet vėliau šiaip ne taip įsijaučiau. Labai gera pamoka sau ir perspėjimas tuo pačiu, kad nu reikėtų kartais tiesiog nieko neveikti ir ilsėtis.

Procedūros, kurios yra siūlomų sąraše, bet jų nebandžiau, tačiau patraukė dėmesį:

  • Mineralinė aromaterapinė vonia moterims „Heros šaltinis“ – iškart kažkaip Kirtimai. Įdomu, kas nors ką nors galvojo, kai kūrė pavadinimą?
  • Mineralinė aromaterapinė vonia vyrams „Šilko kelias“ – ĮDOMU
  • Urologinis purvas („kelnaitės“ ir rektalinis tamponas) -???
  • Durpinio purvo aplikacijos dantenoms ir masažas su mineraliniu vandeniu – nu bet margas tas pasaulis ir kiek dar daug man jo pažint
  • Gydymas dienos šviesa – tipo išveda programerius į lauką?
  • Elektro purvas – tai čia kaip šiemet “Sūpynės”
  • Burnos ertmės masažas su mineraliniu vandeniu – tipo antiek gazuotas?
  • Žarnyno dušas – I really don’t wanna know
  • „Valandėlė sau“ – ir įdomiausia, kad trukmė 90min

Procedūros, kurias išbandžiau:

  • Nugaros masažas rankomis (buvau pamiršusi, kaip nemėgstu, kai kas nors mane masažuoja. Na, kažkoks nepažįstamas žmogus. Iš viso, masažo koncepcija man yra kažkas nesuprantamo – random nepažįstamasis maigo tavo pusnuogį kūną ir tau tipo turi būti gera. Man tai nėra gera, man awkward, mane ima toks jausmas tarsi turėčiau būti dėkinga, jis va čia vargsta, o tuo pačiu nejauku būti be drabužių pas kažką ant stalo. Jei masažuoja moteris, dar so so, jei vyras – odievemano. Tai šįkart pasitaikė vyras ir šiaip viskas buvo mega awkward plius blogai, todėl numanau, kad žmogiškojo masažo vengsiu ilgai.)
  • Povandeninis masažas – eina sau, kaip gerai, eina sau, kaip gerai. Šilta, miela, jauku, dar faina moteriškė viską darė, tai paplepėjom apie mano tatuiruotes ir šiaip dalykus, o geriausia, kai tą srovę varo į viršutinę nugaros dalį bei per galvą. Kai galvą kibino, per kūną iš malonumo ėjo šiurpai.
  • Elektroterapija – kadangi vargstu su nugara, elektra buvo veikiama sprando dalis. Kąžinau, šiaip visai smagu, tikiuosi, kad naudinga.

  • Aromaterapija – vienoje patalpoje susirenka keletas žmonių, visi išsirdrėbia ant atskirų fotelių ir ištiesę kojas pusvalandį čilina po pledukais, kol tamsoje groja raminanti muzika, o į orą leidžia malonius kvapus. Nu žinokit patiko, nes kvapai tai buvo mandarinų, apelsinų, pankolių ir dar kažko ten. Kolegės sakė, kad jų seansus pagadino netoliese užknarkę herojai, tačiau mane ši nelaimė aplenkė.
  • Mineralinė sūkurinė vonia – turbūt reikėjo į ją eiti prieš povandeninį masažą, nes tas malonumo kartelė iškėlė taip aukštai, kad po jo viskas nublanksta. Bet šiaip tai faina, faina.
  • Zumba – labai faina trenerė, labai nekoordinuota ir nerangi aš. Bet šiaip iš savęs tikėjaus blogiau, tai dar visai nieko.
  • Juodo purvo aplikacija – bandžiau pirmą kartą ir kažkodėl tikėjausi, kad tas purvas bus koks nors special ir visiškai smooth ir juo apteptą į celofaną vynios kiekvieną mano kūno dalį atskirai, o teko gulėti purvo baloj ir procedūra priminė intensyvų daržo ravėjimą karštą vasaros dieną po lietaus tik ne rankom, o visu kūnu ir ypač nugara. Arba vėlgi, šių metų „Sūpynes“ ir MJR. Kai išlipau iš guolio, su krentančiais purvo gabalais priminiau sau garsiąją filmo „Carrie“ sceną, kur ji stovi apsitaškiusi krauju. TAČIAU, nu nebuvo ten kažkas blogo, o po visko oda super lygi ir faina, tai all in all puikiai.

  • Binauralinė relaksacija – sakė, kad tai bus garsinis atsipalaidavimas, tad kažkodėl įsivaizdavau, kad klausysimės raminančios muzikos. Visgi tai buvo panašu į aromaterapiją, visi susėda į fotelius ir per ausines vykdomas vaizduotės pratimas pagal konkrečias nuorodas, ką įsivaizduoti. Jam vos prasidėjus iškart ir atsijungiau. Tikrai patiko. Tik aš nebūčiau aš, jei nebūčiau atsinešusi arbatos į salę, o vėliau netyčia ją išpylusi ant kilimo, savo batų ir kuprinės. Tokia klasika, kad net pati sau su šituo atsibodau.

Šiaip pastebėjimai:

  • Visos procedūros vyksta skirtinguose pastatuose ir man, Miss Navigacijai, kuri pasiklysta visur, kur įmanoma, tai sukėlė neįtikėtinai daug keblumų. Ypač tamsoje. Pradėjau orientuotis trečią dieną, kai jau reikėjo išvažiuoti. Bet paskui pagalvojau, kad tas vaikštinėjimas turi savų pliusų – kol nueini iki procedūros, pasivaikštai, apšyli, pajudi.
  • Voniose jaučiausi žiauriai maža ir nuoširdžiai bijojau gauti niurką. Bet viskas baigėsi laimingai.
  • Bendrosiose patalpose skambanti muzika primena Eastcon prezentacijas arba tą muzikytę, kur grodavo anksčiau rytais, kai rodydavo anonsą, ką tą dieną rodys per TV. Ir dar Joe Dassin’as.

  • Kadangi didžioji dalis publikos yra over 50, tos muzikos ir senovinių bufetavų su cheminiais sušukavimais fone kartais pasijungti tarsi „Giminių“ serialo pirmuosiuose sezonuose.
  • Vakarais čia galima žaisti Bingo, o savaitgaliais vyksta šokiai su grupe iš Alytaus „Siurprizas“. Aš įsivaizduoju, kad tiems, kurie yra over 50 ir atvaro čia single, tai yra visiškas neršto rojus.
  • Labai patiko maistas. Kadangi sanatorija, tai vargiai rasi kokias nors užslėptas kalorijų bombas, dauguma patiekalų gana tradiciniai, tokie valgykliniai, kaip aš labiausiai mėgstu, viskas labai neblogo skonio, didžiulis įvairių daržovių pasirinkimas, pagrindinių vaisių galima gauti į valias. Ir labai geros desertų opcijos, kai nori kažko saldaus, bet bijai persistengt – želė, vaisiai, kepti obuoliai ir pan.
  • Šioje išvykoje man kaip niekad smarkiai pasireiškė florofilija (čia toks mūsų su gerb M.S. sugalvotas terminas meilei augalams apibūdinti) ir nesusiturėjau įdėmiai neapžiūrėjusi kiekvieno augalo, kuris man čia pasirodė tarsi turįs atskirą aura, stovėdamas po rampos šviesa. Nu jūs pažiūrėkit, visi jie su charakteriu.

Viską susumavus, tikrai pailsėjau, jaučiuosi atsigavusi ir pirmadienį į darbą žingsniuoti bus lengviau. Kažką tokio pabandyti bent kartą visiems ne pro šal.

Palikite komentarą

10 gal ne visiems žinomų mano labai mėgstamų filmų

Esu minėjusi, kad filmus žiūriu retai ir nesu mačiusi (bet ketinu pamatyti) krūvos nenormaliai garsių juostų. Tačiau yra keletas tokių, kuriuos labai mėgstu, ir kurie nėra žymūs labai plačiu mastu, todėl nutariau, kad būtų visai smagu pasidalinti su jumis. Tie filmai nebus jau labai ten tokie avangardiniai ir deep shit, bet gal rasit kokių perliukų. Pagrindinis kriterijus – į sąrašą netraukti tokių universalių megahitų, kaip kad koks Fight Club ar Donnie Darko. Gali būti, kad kai kas galėtų prie tokių priskirti ne vieną paminėtą juostą, tačiau šiuo atveju kiek garsesnius filmus įtraukti paskatino jų nepopuliarumas mano aplinkoje. Apie kiekvieną per daug nesiplėsiu, tebrūkštelėsiu po trumpą komentarą.

  1. Little Children (2006) – tai yra absoliučiai nuostabus, mistiškai psichodelinis filmas su Kate Winslet, kuri yra viena iš dviejų mano mėgstamiausių aktorių (greta Amy Adams). Puikūs ir Patrick Wilson bei Jennifer Connelly, o Jackie Earle Haley čia taip pat sukūrė išties nepamirštamą miestelio creepo vaidmenį.Pavydžiu tiems, kas dar nėra matę, nes tai yra viena tų kino patirčių, kuomet klausi savęs „Kodėl aš dažniau nežiūriu filmų?” O todėl, kad tokių nuostabių tenka dar gerai paieškot.
  2. Shortbus (2006) – šitą filmą pažiūrėjau ką tik išsikrausčiusi iš Berlyno. Labai teisingai tada suėjo. Gerai nurauta iš kelių siužeto linijų sulipdyta open-minded pasaulio filosofija. Daug, daug intymių scenų ir faina muzika.

    -If you could have any super power what would it be? 
    -The power to make you interesting. 
  3. Party Monster (1998 ir 2003) – egzistuoja du filmai tuo pačiu pavadinimu, kurie pasakoja tą pačią tikrą istoriją apie Club kids kartą dvidešimto amžiaus pabaigoje karaliavusią Niujorke – vaidybinis ir dokumentinis. Siūlau pirma žiūrėti vaidybinį, o paskui – dokumentinį, kuriame matysit tikruosius istorijos herojus.Įdomumo dėlei – vaidybiniame gėjų tūsofščikų porą nuostabiai suvaidino Macaulay Culkin ir Seth Green, kurį įsimylėjau dar kai vaidino mėlynplaukį Dr. Evil sūnelį, o šalia jų – Chloe Sevigny ir Marilyn Mansonas. Vienas mėgstamiausių mano visų laikų filmų, o Makolio ir Gryno šokių virtuvėje sceną galėčiau žiūrėti ir žiūrėti.

    -We’re like two peas in a pod, you and I, James.
    -I pity the pod.
  4. 200 Cigarettes (1999)– tai man yra vienas geriausių filmų apie šventes. Ben ir Casey Affleck, Elvis Costello, Janeane Garofalo, Kate Hudson, Courtney Love, Christina Ricci ir dar daug kitų aktorių įkūnytų herojų bando įsimintinai pasitikti naujuosius. Baisiai didelės išliekamosios meninės vertės neieškokit, tiesiog mėgaukitės.

    „Did you know that cigarettes are a shield against meaningful interaction with people?” 
  5. Anything Else (2003) – nors IMDB vertinamas vos 6,4, man tai – vienas mėgstamiausių Alleno filmų. Labai geros Ir vėl Christina Ricci, kuri ir čia yra puiki ir su kurios herojėmis kine dažnai identifikuojuosi. Nu nes, mažos ir edgy.

    „I feel like committing suicide, but I’ve got so many problems, that wouldn’t solve them all.” 
  6. Heavenly Creatures (1994) – grįžtam prie Kate Winslet. Čia – vienas pirmųjų jos vaidmenų kine. Naujojoje Zelandijoje pastatyta istorija apie dvi labai geras drauges. Tokias geras, kad kai tėvai nebeleidžia joms bendrauti, vienintelė išeitis tai ištaisyti pasirodo nugalabyt vienos iš jos motušę. Beje, pastatyta remiantis tikrais faktais. Labai gerai sukurtas merginų tarpusavio ryšys ir akiai mieli vaizdai. Ir tas intymumas.

    „All the best people have bad chests and bone diseases. It’s all frightfully romantic.”
  7. High Fidelity (2000) – filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo Nick Hornby romaną, kurį, kaip tai dažnai nutinka, perskaičiau dar prieš pažiūrėdama filmą. Puikus John Cusack ir visi kiti. Bene labiausiai iš šito filmo man įsiminė scena, kur Lisa Bonet atlieka „Baby, I Love Your Way“. Ilgai galvojau, kad wow, kaip smarkiai į ją panaši Zoe Kravitz, kol neišgūglinau, kad ji paprasčiausiai yra jos mama. Beje, Nick Hornby yra geras rašytojas, tad rekomenduoju geriau pasidomėti jo kūryba. Patiko viskas, išskyrus knygą „Fever Pitch” (nes apie futbolą).

    „I agreed that what really matters is what you like, not what you are like… Books, records, films – these things matter. Call me shallow but it’s the fuckin’ truth, and by this measure, I was having one of the best dates of my life.” 
  8. 99 Francs (2007) – vienu metu skaičiau tiek daug Frederico Beigbederio kūrinių, kad rimtai atrodė, jog apie jį žino absoliučiai visi. Visgi, tikriausiai didžioji šio rašytojo populiarumo banga nebuvo tokia jau stipri, nes sutinku daug žmonių, kurie apie jį girdėję nėra. Tad spėju, kad ir filmą gali būti praleidę. Be galo entertaining prancūziškas kinas apie reklamos pasaulį ir kokaine paskendusį lyrinį herojų. Beje, būtent šita jo knyga, į lietuvių kalbą verčiama kaip „14,99eu“, priešingai nei filmas, nelabai sužavėjo.

    „Everything is bought. Love, Art, planet earth, you, me. Especially me. The man is a product like any other, with a limit sell-by date. I’m advertising, I am one of those that make you dream the things you will ever have. Blue skies, never ugly chicks, perfect happiness and retouched in Photoshop.”
  9. Eternal Sunshine of the Spotless Mind (2004) – rizikuoju užrūstinti tuos, kurie teigs, kad šitas filmas per garsus būti šiame sąraše. Nagi atleiskit, bet taip be galo be krašto jį mėgstu, kad noriu šituo gėriu pasidalinti su tais, kam gal būs praslydęs pro akis. Kai kadaise žiūrėjau jį kino teatre Panevėžyje, seanso metu iš salės vidury filmo išėjo gal pusė žmonių. Tikrai ne visiems, bet jei jau lips, tai odieve, kaip verta. Nuostabūs Kate Winslet (jau trečias filmas su ja!) ir Jim Carrey.

    „What a loss to spend that much time with someone, only to find out that she’s a stranger.”
  10. Gia (1998)– TV filmas su Angelina Jolie, po kurio įvertinau ją kaip aktorę. Tikra istorija apie kadaise garsų modelį Gia Carangi, kurios gyvenimas nuriedėjo žemyn per smarkiai pamėgus narkotikus ir vėliau susirgus AIDS. Na nelinksma istorija, bet čia vienas iš tų atvejų, kai žiūri ir galvoji, kad damn, kaip gerai suvaidinta.

Kol kas tiek, bet yra labai didelė tikimybė, kad bus ir antra ar ir trečia sąrašo dalis.

***

Jei tau patinka tai, kaip rašau, padėką ir palaikymą gali išreikšti tapdamas mano patronu štai čia.

3 Komentarai