Pirmyn į turinį

Month: gruodžio 2016

2016-ųjų geriausieji

Vis girdžiu, kad 2016-ieji buvo tragiški. Dėl visų tų skaudžių netekčių ir ne labiausiai džiuginančių politinių pokyčių – ko gero. Tačiau man asmeniškai 2016-ieji, nors ir nelengvi, buvo vieni geriausių metų gyvenime. Sako, kaip sutiksi Naujuosius, tokie jie ir bus. Tačiau man ši taisyklė visada pasitvirtina priešingai. Jei Naujuosius anais metais sutikau didžiuliame chaose, tai šie metai į jį mažai tepanašėjo.

Neminėsiu dalykų, kurie man atrodo savaime suprantami (labai garsių asmenybių bei feisbuko puslapių, turinčių dešimtūkstantines gerbėjų ir sekėjų minias, muzikos, kurios klausausi daugybę metų, vietų, apie kurias kalbėta anksčiau). Stengsiuosi susitelkti ties tuo, kas yra labiau nauja ir dar neužakcentuota.

Metų netikėtumas: Gyvent ramiau ir tuo mėgautis.

Metų festivalis: Šiemet nedaug, bet galingai. Opium ant bangos savaitgalis Nidoje, kurį vadinu inside tūsu, nes pačiame feste per visas tris dienas susumavus praleidom kokias 6h. Viskas, kas įdomiausia, ir vėl vyko už festo ribų. Nida yra meilė. Na ir žinoma, ne dešimtmečio, o šimtmečio vestuvės. Trys dienos rojuj tarp artimiausių draugų besidžiaugiant po dešimties metų draugystės įvykusia sąjunga.

Metų tūsas: Aarhus Techno District vakarėlių serijos atidarymas.

Metų procrastinatinimas:

Metų šunutas: Arma, the dog.

Metų erdvė: Kablys.

Metų rankšluostėlis:

Metų alternatyvi erdvė: Yucatan.

Metų judėjimas: eiti visur ir visada pėstute, nesvarbu, lyja, sninga, ar plikledis. Fainiausia – eiti prie jūros.

Metų prasmės paieškos:

Metų netikėtas miestas: Aarhus (aplankytas lygiai dešimt kartų).

Metų šaltibarščiai:

Metų atostogos gulint, skaitant ir nieko neveikiant: Turkija su kolegomis. (Geriausias team buildingas ever).

Metų atostogos vaikštant, kalbantis, skriejant per bangas ir geriant kavą: Graikija. (Ačiū tau už viską, I.)

Metų taip ir neteko pamėginti: pokemonų gaudymas.

Metų atsakas į patyčias dėl veganizmo:

Metų smagiausia FB funkcija: On this day.

Metų vieta pavalgyti: Zatar.

Metų nučiuožęs protas: pliušiniai gyvūneliai daugiabučių kiemuose.

Metų nesuprantu: dirbtinai išdidintos lūpos.

Metų taupumas:

Metų kava: Second Cup.

Metų kelionė chaose: Amsterdamas.

Metų nauja vieta: Vėjai.

Metų vyras/žmogus/įkvėpimas/palaikymas/protas: A.

Metų nauja draugystė iš Ukrainos: P.

Metų realizmas:

Metų malonumas: tiesos sakymas be baimės, visur ir visada.

Metų įkvėpimas:

Metų pramoga, kuriai pats metas tart sudie: masiškas įvairių neva juokingų renginių kūrimas bei attendinimas. Jau tikrai gana.

Metų pramoga, kuriai pats metas tart sudie 2: Saugirdas. Irgi jau tikrai pakaks.

Metų svajos:

Metų beždžionystė: pernelyg dažnai, ne vietoj ir ne laiku nemokšiškai naudoti VTF kalbėjimo stilių.

Metų asmeninis rekordas: į lėktuvą 2016-aisiais sėdausi 28 kartus (13 kelionių).

Metų susitaikymas su padėtimi:

Metų startupas: tokia tarnyba, kuriai gali paskambinti pajutęs, kad haliucinogenai tave veikia per stipriai.

Metų gėrimas: negazuotas vanduo su citrina.

Metų pirkinys: kompiuteris (so smooth).

Metų džiaugsmai:

Metų serialas: Seinfeld, vis dar Shameless, vis dar Girls.

Metų filmai: James Ivory filmai: A Room with a View, The Remains of the Day, Howards End; Fracture, Bridget Jones’s Baby, Sing Street, Frida. (Taip, nebūtinai išleisti, bet pažiūrėti šiemet).

Metų filmas, per kurį užmigau tris kartus ir visai nesupratau: The Revenant.

Metų girti sprendimai:

Metų visuotinis failas: dvivalandinės eilės išankstinio balsavimo metu.

Metų talentas: žmonės, kurie nedirba ir nesimoko, bet važiuoja atostogauti.

Metų koncertas: The xx.

Metų toptelėjimas:

Metų nugrota ir pereikvota muzika: The Red Axes. O gaila.

Metų vakariniai pasikalbėjimai mieste: A. G. ir D. L.

Metų skurdas:

Metų pasikalbėjimai ir gyvai, ir ne: K. M. (Golden friendship) ir M. S. (Nesvarbu, kur bebūtum, LT, UK ar NZ, tu visada arti.)

Metų feisbuko žmogus: Ramūnas Zilnys.

Metų feisbuko žmogus 2: Anthony Kisliak.

Metų throwback‘as:

Metų naujas draugas: M. (#happy, bananai pietums, hineidi hineidi ir dar daug visko).

Metų naujai atrastas senas draugas: A. (Crocsai, kalimočo ir Open Season).

Metų diskutuotina pozicija: New is always better.

Metų maištautojas:

Metų gaila: pražiopsotos Pride eitynės, užsidariusi Kakadu picerija Panevėžyje.

Metų proud: Lietuva atsiskleidžia.

Metų zen:

Metų muzika: vis dar Jamie XX, Kate Bush, Peter Gabriel, Whitesnake, Solo Ansamblis, Kornél Kovács, Manic Street Preachers, Zamilska, Bon Iver, Telefon Tel Aviv, Alabama Shakes, J. Views, Oscar & The Wolf.

Metų pragaras:

Metų knyga: “The Dirt: Confessions of the World’s Most Notorious Rock Band” (by Nikki Sixx, Vince Neil, Tommy Lee ir Neil Strauss) ir U. Barauskaitė – “Vieno žmogaus bohema”.

Metų rytas: kai lapkričio 29-osios naktį labai gražiai prisnigo.

Metų gabalai parymot: Alice Cooper – Be with You a While, Esther Silex – Oskar, Leon Somov & Jazzu – Po Mano Oda, Slash’s Snakepit – Beggars and Hangers-on, Whitesnake – Forevermore, Roxymusic – Dreamhome (Fetisch & Terranove Remix), Westbam ft. Richard Butler – You Need The Drugs, BADBADNOTGOOD – Time Moves Slow, Cubicolor – Mirror Play, Angus & Julia Stone – Grizzly Bear, Rhye – Open, Manic Street Preachers – Motorcycle Emptiness, Ed Sheeran – Thinking Out Loud, Sia – Breathe Me, Bambi Davidson – Brunswick, Susie Suh x Robot Koch – Here With Me, Justin Bieber – Love YourselfPeter Gabriel – Here Comes the Flood.

Metų darbingas poilsis: Migruojantys paukščiai.

Metų netikėta šventė: irakietiškos vestuvės Danijoje.

Metų likimas:

Metų gabalai pajudėt: Tirzah – Make It Up, Ptaki – Krystyna, Solo Ansamblis – Įstriži Žiburiai, Underworld – I Exhale (DJ Koze remix), Jamie xx – Far Nearer, Madonna – Deeper and Deeper, John Talabot ft. Pional – Destiny, Kate Bush – Jig of Life, Alabama Shakes – Don’t Wanna Fight, 70’s Network – Rememba Me (Dub Rework), Steven B.C. – Untitled, Zamilska – Duel 35, Kornél Kovács – Szív UtcaThe xx – On Hold, Josef Salvat – Open Season, Kungs vs Cookin’ on 3 Burners – This Girl.

Metų fotosesija: su vestuvių svita kanapių lauke.

Metų lankstumas: akro joga Nidos pliaže.

Metų albumas: Lady gaga – Joanne.

Metų why: Naktinių Personų atliekamos Depeche Mode dainos.

Metų iš didelio rašto išėjo iš krašto: klubo Materialistė renginių pavadinimai.

Metų meditacija: dėlioti Puzzlę.

Metų nusikaltimas:

Metų „Sudie“: cukrus, cigaretės ir viešasis transportas. Nepasiilgstu.

Metų atradimas ir cravinamas maistas: midijos.

Metų atsipalaidavimas:

Metų rakštis: žmonės, kurie prašo jiems paslaugą padaryti kuo greičiau, o po to į tavo emailą neatrašo mėnesį.

Metų meniška erdvė: ARoS galerija Aarhuse.

Metų stabdis ir frenemy: alkoholis

Metų „Aš jaučiuosi taip keistai“:

Metų pasisakymas: Jolita Vaitkutė apie sąmoningumą visose gyvenimo srityse.

Metų netikėta miela erdvė: Bembių parkas Aarhuse.

Metų netikėta nemiela erdvė: Tulpių g. 60 areštinė (aplankyta ekskursiniais tikslais).

Metų motyvacija: 

Metų gaisras: Kai tau prieš akis veidrodžiui pagavus saulę užsidega kėdė.

Metų asortimentas: 

Metų žodis, kurį visi visur lipdo: Gastro (kažkada buvo namai, studijos arba du mieli žodeliai vienas šalia kito (Čiop Čiop, Gardu Gardu ir pan.)

Metų komplimentas: kai žmogus nespaudžia Yes tinderyje interesantui, kuris fb nėra palaikinęs Mahilos.

Metų komplimentas vol. 2:

Metų terminas: pimpaliečiai (ekshibicionistai), viskarius (viskis), pedačius (pedofilas), po Mykolu (nuogas).

Metų lankytina vieta: raktų medis Panevėžyje.

Metų renginys: konferencija “What’s Next”.

Metų SPA: voliotis kokoso drožlėse.

Metų interneto nuotaika: Eugenijus Ostapenko.

Metų why am I alive 2:

Metų tekstas, kuriuo didžiuojuosi: Testas: Ankiek tu panevėžietis?

Metų kliurka: nekorektiškas Delfi redaktorės pasisakymas apie Eurovizijos vedėja Petrą Mede.

Metų netikėti vaizdai kieme:

Metų galvos skausmas: visur, kur benuvykčiau, visa vasarą persekiojančios statybos su smūginiais grąžtais.

Metų Citatos (labai daug):
„Galėtumėm „Iliadą“ mintinai mokėt. Bet mokam nuo pat pradžių iki galo Dj Dalgis – Žalia Siera.“
„From ashes to ashes. From zero to zero. From Paris to Berlin.“
„Jei žmogus skambina, o ne rašo žinutę, tai jam tikrai per trisdešimt.“
„Ji viską atendina, bet niekur neina.“
„Pas jį drauguose nebebuvo vietos, todėl paprašiau, kad ką nors išmestų ir priimtų mane.“
„Kai magistrinį rašiau, tai kartais nenorėdavau atsikelt, galvodavau, numirt man gal geriau.“
„Man su juo ne tai, kad bbs gavos, bet bb nesigavo.“
„Giminės baliuj aš būsiu ta teta, kur tipo vieniša, bet faina.”
„Pas mane kompe daugiau vietos nei pas tave palapinėj.“
„Aš visada žiūrėjau į daiktų praktiškumą, bet pradėjau žiūrėti ir į estetiką, nes bijau vienas mirt.“
„Pas mane labai landūs tarpdančiai.“
“Kas nutinka Amsterdame, tas ir lieka Amsterdame. Ir dar youtubėj bei feisbuke.”
“Jis nachaliavai sėdi chatoj, gauna vandens ir nieko nedaro.” (apie kambarinį augalą)
“Prigėrus gal nereiktų po ekete lįsti.”
“Aš nemėgstu krienų vienų valgyt.”

Metų skelbimas:

Metų būsena: aš jaučiuosi taip keistai.

Metų pasižadėjimai sau: išmokti atleisti ir nelaikyti pykčio.

Šiais naujais 2017-aisiais visiems mums linkiu:

Mažiau: kategoriškumo, choaso, baimės klysti, netikrų draugų, pavydo, daiktų, laiko ir pinigų švaistymo, apkalbų, savęs žalojimo, vakarų, po kurių noris susidegint, moralkių, pagirių, vartotojiškumo, menkaverčių sprendimų ir rūpinimosi sniegu ant kaimyno stogo, kai pačių slenkstis nevalytas.

Daugiau: gebėjimo įsiklausyti ir gerbti kito nuomonę, drąsos ir nuotykių neišgėrus, saviironijos, juoko, kokybės, konkretumo, tiesos, išliekamosios vertės, naujų, patikimų bendražygių, sąmoningumo, ištęsėtų pažadų, saulės, kelionių, knygų, filmų, muzikos, na ir aišku, meilės, nes be jos – nė iš vietos.

Lygiai prieš metus mano puslapį FB skaitė maždaug 1000 sekėjų. Šiandien jūsų jau virš 21k. Augant skaitytojų skaičiui, auga ir atsakomybė už tai, kokią žinią perduodu tuo, ką rašau. Tikiuosi jūsų akyse augti, tobulėti ir išlaikyti turinio kokybę. Ačiū, kad esate su manimi, tai man tikrai labai daug reiškia.

6 komentarai

Aš nekenčiu Naujako

Dar vienas įdomus faktas iš mano gyvenimo yra tai, kad aš žiauriai nemėgstu Naujako. Kasmet su siaubu jo laukiu. Mielai paspausčiau mygtuką „Skip“ ir iš karto persikelčiau iš gruodžio trisdešimtos į sausio antrą. Tikrai, nejuokauju.

Taip, aš mėgstu juokais dar rugsėjį klausti, „Tai kur naujus?“, bet iš tikro tai dažniausiai man nusispjaut, kur tuos naujus.

Viena naktis metuose, kuomet miestas pilnas klykiančių bepročių, kuomet viskas visur kainuoja kosminius nesuvokiamus pinigus, kai vakarą prieš parduotuvėse nusidriekia eilės iki vaisių skyriaus, žmonės vežimais perka gėrimus ir bengališkas ugneles, o takso išsikvieti neįmanoma, tad tenka strigti kur nors ten, kur visai nenorėtum būti.

Visi tie ypatingi vietų pasiūlymai („Vieta prie stalo, šventinė programa (gyvai atliekama dueto „4Fun“ muzika („Country Roads“, „Whatever Will Be, Will Be“ lietuviški koveriai ir „Svajoklis“ bei „Ilgas kelias“) ir trečiarūšis renginių vedėjas Aleksas su raudona varlyte), užkandis ir taurė šampano – tik 99,99eu, paskubėkite!) verčia tik paklausti “Is this real life?”

Naujakas man asocijuojasi su didžiuliu bardaku, patvinusiom jūrom alkoholio, miniom žmonių, besišlaistančių po visus kampus, šiukšlėmis, triukšmu, beprasmybe ir ant pritryptos baro žemės besimėtančiais paltais, kurių kabliukai nutrūko jų kominiams savininkams nerangiai mėginant juos pakabinti.

Be to, aš labai labai bijau fejerverkų. Jei vyksta šventimas kažkur namuose, dažniausiai lieku viduje ir neinu į lauką jų žiūrėti, nes man tiesiog baisu. Stebėti juos danguje man kažkaip yra nulis emocijų. Visai nieko, bet neaikčioju ir neleipėju iš susižavėjimo. Užtat mane baugina vien mintis apie tai, kiek nelaimių neatsakingai elgiantis su jais galima prisišaukti arba visai netyčia tapti jų aukomis. Apskritai nesuprantu žmonijos pomėgio į orą ištaškyti tiek pinigų, sorry. Nu gal ir gražu, bet tikrai neverta. 2011-uosius sutikusi Berlyne apie 2val. nakties metro ir traukiniais grįžinėjau namo, o žmonės kaip išprotėję mėtė fejerverkus ir bombioškes tiesiog požeminėse stotelėse ir po atvažiuojančiais traukiniais. Buvo tikrai labai, labai baisu.

Dar vienas labai blogas Naujakas buvo kai šventėme Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero. Iš dangaus krito lietus, sniegas, ašaros ir vanduo visi iš karto, o matomumas vairuojant buvo tragiškas, tačiau kažkaip pavyko pasiekti įvykio vietą. Buvome išsinuomavę namelį, kurį nuomavę šeimininkai tikino, kad šilumos tikrai netrūks. Nors dar prieš mums atvažiuojant buvo kūrenamas židinys, namukas taip ir neįšilo, tad buvo žiauriai, nežmoniškai šalta (tūlikas, aišku, buvo kitame namuke, kurį pasiekti buvo įmanoma tik perėjus lauką). Nepadėjo net stiprieji gėrimai. Aj, dar be kita ko, apsinuodijau. Taigi, tobulas rinkinys – stingdantis šaltis, veikti atsisakęs skrandis ir super mega girti draugai, kurie kas penkias minutes rėkė „Nemiegoook“. Kai atėjo rytas, nuoširdžiai džiaugiausi, kad viskas pagaliau baigėsi.

Bet štai su Naujaku man asocijuojasi du labai neblogi kūriniai.

Nick Hornby knyga „A Long Way Down“. Keturi vienas kito nepažįstantys nuo aukščiausio Londono pastato nušokti pasirengę britai  Naujųjų naktį susitinka ant stogo ir pradeda kalbėtis. Kai klausiau BBC audio knygos, kurią įgarsino profesionalūs aktoriai, kartais užsižvengdavau balsu. Labai rekomenduoju. Yra ir filmas. Visai nieko, bet knyga – kur kas geriau.

Filmas „200 Cigarettes”. Man tai yra vienas geriausių visų laikų filmų apie šventes. Ben ir Casey Affleck, Elvis Costello, Janeane Garofalo, Kate Hudson, Courtney Love, Christina Ricci ir dar daug kitų aktorių įkūnytų herojų bando įsimintinai pasitikti naujuosius. Žiūrėčiau over and over again. Baisiai didelės išliekamosios meninės vertės neieškokit, tiesiog mėgaukitės.

O mane pradanginkit kur nors, prašau, kur ramu ir nėr chaoso, kad atsibusčiau ir jau būtų šviesus rytojus be kieme besimėtančių nusproginėjusių fejerverkų griaučių.

13 komentarų

Skaniausio Tom Yum’o paieškos Vilniuje

Tie, kas mane pažįsta, labai gerai žino, kad mano santykis su maistu yra gana primityvus. Ne kartą esu sakiusi, kad būčiau laiminga, jei būtų kokios nors tabletės, kurių suvalgius žmogui užtektų visų medžiagų, jis būtų sotus ir nebereikėtų cackintis su valgymu. (Žinau, kad panašūs variantai iš tiesų jau egzistuoja, tačiau į visa tai dar neįsigilinau).

Pati gaminu labai retai, nes nemėgstu gaminti tiesiog sau (dėl vienos porcijos gaila laiko, o kai pasigaminu daugiau, patiekalas greitai atsibosta ir tenka išmesti arba valgyti liūdnu veidu). Gaminti daugiau žmonių proga pasitaiko nedažnai. Esu tikra, kad išragavusi skirtingų pasaulio virtuvių ir patiekalų esu mažai. Yra keletas produktų, kurių nemėgstu (kurių nemėgti žmonėms atrodo keista – pupų, kukurūzų, paprikų).

Mano primityvumo viršūnė – besąlygiška meilė valgykliniams patiekalams. Karštas patiekalas  (kepsnys, kotletukas, žuvis) su bulvių koše ir tradiciniais burokų, kopūstų ir morkų garnyrais bei bulviniai patiekalai be išsidirbinėjimų man yra laimė.

Taigi, visa ši įžanga reiškia, kad apie maistą aš neišmanau nieko, tad viskas, kas bus parašyta šiame įraše – vien tik mega subjektyvi mano nuomonė. Ir tikrai netikėjau, kad kada nors iš viso išsamiau kalbėsiu apie maistą, bet va gi, atėjo ta diena.

Taigi, be visų paprastųjų patiekalų, man žiauriai patinka ne toks jau ir lietuviškas dalykas – tailandietiška Tom Yum sriuba. Jos ragavusi esu penkiose vietose – Coco, Blue Lotus, Panama Food Garden, Qpolo ir Briusly. Tikiuosi, kad galėsite man padėti ir pasidalinsite, kur dar galima rasti šios sriubos ir kur ji jums skaniausia. Ingredientus surašiau tokius, kokius mačiau, o dėl nuotraukų kokybės atsiprašau – neketinau jų publikuoti. Kad ir kaip ten būtų, visgi geriau autentiškos, apsilankymo metu darytos nuotraukos nei dailūs paveiksliukai iš interneto. Tuo mažiuku keramikiniu šaukštuku valgyti nemoku (pvz. apsipilu rankas), todėl viską valgau paprastais įrankiais.

Beje, paprastai į šią sriubą dedama kalendros, bet jos nekenčiu, todėl visada paprašau, kad jos nedėtų.

(Beje, kadaise esu mėginusi gaminti ir pati, tik neturėjau, kaip suprantu, labai šiam patiekalui svarbios pastos, tad rezultatas gavosi gana blogas.)

Aprašysiu šviežiausias patirtis iš keturių vietų.

Coco

Ingredientai: kokosų pienas, makaronai, porai, pievagrybiai, morkos, vištiena, tigrinės krevetės, kalmarai, midijos, laimas, cukinijos, čili pipirai, prieskoniai.

Kaina: 4,5eu

Kiek žinau, tokia pati sriuba patiekiama ir Qpolo, nes restoranai priklauso tam pačiam savininkui. Sriuba labai soti ir tikrai gana skani. Bet pavalgius tas sotumo jausmas buvo panašesnis į sunkumą. Manau, kad dėl visko kaltas faktas, jog visi ingredientai iš pradžių buvo pakepinti aliejuje. Vištiena su jūros gėrybėmis man nelabai dera, tad geriau būtų be jos. Ir šiaip, sriuboje labai daug visko vyksta, truputį per daug. Atsižvelgiant į kainą, variantas neblogas, bet siūlyčiau virtuvei pamėginti išvengti nebūtino apsunkinančio riebumo, jo čia visai nereikia. Nu ir tie porai. Nu kamon.

6,5/10

Blue Lotus

Ingredientai: sultinys, midijos, aštuonkojai, pievagrybiai, galangalas, laimas, prieskoniai.

Kaina: 5,2eu.

Žinau, kad šio restorano siekis – gaminti kuo autentiškesnius azijietiškus patiekalus, tad aštrūs patiekalai būna tikrai, nelietuviškai aštrūs. Apie tai užsisakinėdama sriubą pamiršau, todėl padavėjui pageidavimų dėl aštrumo neišreiškiau. O reikėjo. Maniau, kad esu ragavusi aštrių patiekalų, tačiau tai, kokio skonio buvo šita sriuba, žodžiais nupasakoti labai sunku. Buvo žiauriai, nenormaliai, pragariškai, skaudinančiai, žeidžiančiai, virkdančiai aštru. Taip aštru, kad net kartu, taip aštru, kad nesvarbu, kuris ingredientas atsidurtų šaukšte, jis vis tiek būtų stingdančio, šiurpinančio vienodo bei tuo pačiu jokio skonio. Paprašiau, kad sriubą praskiestų karštu vandeniu (gal ir biški kaimas, bet nu tai o ką daryt), bet ir praskiedus per pusę situacija nepasikeitė. Iš šio apsilankymo prisiminsiu daug ašarų ir mažai skonio. Ir vis dėlto, restorano tikrai nekaltinu – jei toks autentiškas receptas, nieko čia nepadarysi, turbūt yra žmonių, kurie juo išties džiaugiasi, o tokie gurmaniški piruetai – ne mano cepeliniškam gomuriui.

0/10 nes patirtis neapibūdinama

Panama Food Garden

Ingredientai: sultinys, grybai, pomidoriukai, kalmarai, aštuonkojai, midijos, tigrinės krevetės, vėžiukas, galangalas, laimas, čili pipirai, prieskoniai.

Kaina: 10eu.

Porcija santūri, galėtų būti truputį didesnė. Daug įvairių jūros gėrybių. Skanu, aštru, bet ne per daug. Viskas kaip ir gerai, bet liaupsinti dėl puikaus skonio irgi noro nėra, nes lyg ir kažko trūksta. Daugiau nebelabai ką ir galiu pasakyti. Truputį brangoka, tačiau akivaizdu, kad į kainą įeina ir puiki restorano aplinka ir ne Naujininkuos esam, o Žvėryne, tad nederėtų purkštauti.

7,5/10

Briusly

Ingredientai: sultinys, makaronai, tigrinės krevetės, midijos, šukutės (I think so), galangalas, laimas, čili pipirai, prieskoniai.

Kaina: 9eu

Visų pirma. O dieve, kokie gražūs indai. Dievulėliau. Porcija gana didelė, yra ką veikti. Igredientų ne per daug, visų skoniai gerai juntami. Tik nu eina sau, kiek visokių kriauklių, geldų geldelių, tik spėk lupinėt ir traukt iš šito akvariumo. Kai būna įdėtos kelios midijos, tai nieko tokio, bet čia to paplūdimio veiksmo truputį per daug. Kad ir kaip ten būtų, bendras įspūdis – fantastiškas. Geriausia sriuba iš visų keturių mėgintų, noriu dar ir dar, ir kuo greičiau.

10/10

Tik, mielieji, tiekiate aukštos kokybės ir ne patį pigiausią maistą, todėl tos apiplyšusios kėdės yra nepagarba klientui. Metas atsinaujinti.

Kur Tom Yum sriubą valgote jūs? Kur teko ragauti skaniausią, autentiškiausią, brangiausią/pigiausią, keisčiausią? Lauksiu išsamių komentarų, nes noriu maksimaliai išnaudoti Vilniuje ir visoje Lietuvoje galimus jo variantus.

9 komentarai

Įrašas apie jausmus, interesantus, meilę ir jos nebuvimą

Gana dažnai per FB man parašo žmonės prašydami patarimo romantiniais klausimais. Kodėl jie kreipiasi į mane? Nežinau, tačiau, ko gero, paprasta parašyti žmogui, kurio nepažįsti ir kuris gali į tavo situaciją pažvelgti iš šalies bei pateikti nešališką savo nuomonę (nebūtinai ta nuomone privalu vadovautis, tikrai ne). Taigi, nutariau surašyti įžvalgas, kurių prikaupiau per 28-erius gyvenimo metus pabendravusi su daugybe žmonių, remdamasi ir savo, ir kitų patirtimis.

Man labai patinka du straipsniai šia tema – vienas interviu su psichologu, publikuotas dar prieš trejus metus, kuriame šaižiai ir tiesmukai išdėstytas požiūris į porų santykius (kaip suprantu, pokalbis verstas, tad kai kurie sakiniai skamba keistokai, tačiau esmė niekur nedingsta) ir dar kitas – mano numylėtojo Mark Manson ilgas (44 min read, jums ne juokas) rašinys, paskelbtas vos prieš porą savaičių, kai jau buvau pradėjusi pamažu užsirašinėti mintis tekstui, kurį skelbiu pati. Jei kai kurios mano mintys bus panašios į išreikštas šių žmonių, nereikėtų stebėtis, nes, pritardama jų mąstymui, reiškiu panašią nuomonę. Važiuojam.

Jeigu kažkoks interesantas, kuris neprivalo būti darbe, rašyti magistrinio, slaugyti sergančių senelių, nėra iš tikrųjų užimtas ir neserga pats, bet visgi renkasi laiko neleisti su jumis, žinokite, kad jūsų su tuo interesantu šviesi ateitis nelaukia.

Jei jūsų interesantas dingsta trims dienoms ir paskui apsireiškia it perkūnas iš giedro dangaus, o paskui vėl dingsta, didelė tikimybė, kad tą laiką, kai jis su jumis nebendravo, bendravo su kažkuo kitu, o dabar tas kažkas kitas paprasčiausiai yra užsiėmęs (arba su tuo kitu jam nepaėjo), tad jūsų pašnekovui tiesiog trūksta dėmesio ir jis kreipiasi į jus kaip į planą B. O kai jo planas A atsilaisvins, jis ir vėl pradings neribotam laikui.

Jei interesantas skambina po vidurnakčio (ypač, jei skambina per feisbuką, ko šiaip žmonės dažniausiai gyvenime nedaro), didelė tikimybė, kad skambinimo metu jis įpūstų daugiau nei pusę promilės ir jos drąsą skambinti įkvėpė įvairūs svaigieji gėrimai. BET. Jei interesantas, kad ir įkvėptas svaigiųjų gėrimų, renkasi skambinti jums, didelė tikimybė, kad norėtų jums skambinti ir neapsvaigęs, bet nedrįsta. Tačiau niekada negalit žinoti, gal jūs tų skambinamųjų sąraše koks trečias, o pirmieji du tiesiog nekėlė.

Jei turite ne vieną, o kelis interesantus, nesistebėkite sužinoję, kad tie interesantai savųjų irgi turi ne po vieną, o bent kelis.

Jei interesantas vengia su jumis fotografuotis bei prieštarauja, kad bendros nuotraukos atsidurtų internete, gali būti, kad jis paprasčiausiai nelabai palaiko visų savo asmeninių skudurų viešinimo kultūrą. Bet visgi, gali būti ir taip, kad be jūsų jis turi ir daugiau interesantų, tad tiesiog nepageidauja būti feisbukiškai pasisavintas ir paviešintas jūsų pašonėje.

Ir vis dėlto, nereikėtų pernelyg žavėtis ir pavydėti poroms, visuose socialiniuose tinkluose skalambijančioms apie savo tobulus santykius bei įtariai žvelgti į tuos, kurie internete santūriai viešina arba išvis nutyli, su kuo draugauja ir kasdien nekelia fotkių su bučiniais, katinais ir meilės prisipažinimais. Nebūtinai pas tuos garsiai apie viską kalbančiuosius viskas tobula, kaip ir ir nebūtinai pas santūriuosius kažkas ne taip.

Jei jūsų interesantas jau kaip ir turi jus, bet vis tiek tinderina, žinokite, kad į jus jis rimtai nežiūri. Jei jūs turite interesantą, bet vis tiek tinderinate, žinokite, jog tai ženklas, kad į jį rimtai irgi nežiūrite.

Jei su interesantu bendraujate tik girti, išgėrę arba pagiringi, gali būti, kad susitikę blaivūs nelabai turėsite ką vienas kitam pasakyti, bet pabandyti verta. Bet jei jums su interesantu smagu tik išgėrus, gerai pagalvokit, ar tikrai viskas čia tvarkoje.

Nepamirškite, kad svajonės – dalykas galingas ir visada reikėtų svajoti drąsiai. Su manimi sutiks tie, kurie jau įsitikino, kokia stipri gali būti žmogaus pasąmonė. Ne, čia aš ne apie kažkokius burtus ar margąsias magijas, aš apie norų konkretizavimą. Žinokite, kad norai išsipildo, tik mokėkite jos suformuluoti labai aiškiai ir tiksliai. Tačiau nepamiškite, kad užsispyrusiai sau sakyti „Noriu, kad Paulius/Milda/Saulius/Aistė mane pamiltų“ yra kvailoka. Didelė tikimybė, kad iš tiesų nereikia jums ten jokio Pauliaus/Mildos/Sauliaus/Aistės ir jūsų laukia visai kiti, netgi geresni dalykai su kažkuo kitu, tik jūs kol kas to nežinote. Geriau svajokite apie tai, kokiais būdo bruožais ir kokiomis asmeninėmis savybėmis turėtų pasižymėti žmogus, kurį trokštate matyti šalia (kuo konkrečiau, tuo geriau, pasakymo „Noriu, kad būtų geras“ neužtenka (savaime suprantama, kad norit gero, kas gi nori blogo), verčiau sakykite „Noriu, kad mėgtų triphopą, kaip ir aš“, „Noriu, kad norėtų drauge keliauti į Aziją“, „Noriu, kad jam juokingi būtų dalykai, kurie juokingi man“.

Yra toks durnas mūsų su viena drauge sugalvotas testukas „Smėlio akimirka“. Kažkada labai susikaupusi jos paklausiau „O įsivaizduok, kad nu viskas, pasaulio galas, pabaiga, viskas baigiasi, vyksta smėlio akimirka (aš tikrai nežinau, kodėl tada buvo pasirinktas būtent šis terminas, bet jis prilipo) ir tu turi pasirinkti vieną žmogų, kurį nori matyti, ką pasirinktum?“ Tai čia tokia savotiška meditacija ir informacijos išsitraukimas. Gerai susikaupkite, pagalvokite ir be jokios gėdos ar kitų aplinkybių pasakykite sau, ką pasirinktumėte. Ir jei tas žmogus iki šiol vis dar nėra vedęs, miręs ar emigravęs į Antarktidą (nu labai brangūs bilietai ten, bet jei biudžetas leidžia, tai ir šis punktas ne toks baisus), pamėginkit imti ir gauti jį (angliškai skamba gražiau „Go and get them“). Aš žinau, kad viskas atrodo labai idiliškai ir lėkštai, bet gyvenam tai tikrai vieną kartą, o ne du, kaip sakė Žilva. Aš šiaip gyvenime dėl to dažnai ir prisidirbu su šituo mąstymu (ne tik romantiniuose reikaluose), bet, patikėkit manim, jei ne šitas mąstymas, neturėčiau daugybės tų nesveikai gerų dalykų ir prisiminimų, kuriuos turiu.

Jei jums tikrai patinka interesantas ir jūsų vidinis kompasas sako, kad reikia kažką daryt, tai jūs tai ir darykit. Jei jums atrodo, kad reikia žmogui, kurį matėt kartą, nusiųst į darbą gėlių, siųskit. Jei jums atrodo, kad žmogui, kurio nematėt penkis metus, nes jis gyvena tolimoj šaly ir bendraujat jūs tik žinutėmis, reikia įrašyti video sveikinimą su gimtadieniu, įrašykit. Jei jums atrodo, kad (nors toks elgesys ir prieštarauja visiems logikos ir sveiko proto dėsniams) turite sėsti į lėktuvą ir skristi kažkur, neaišku kur, susitikti su žmogumi, kurio nematėt šimtą metų ar niekada, bet kažkas viduj jums sako, kad reikia tai daryti – skriskit kuo greičiau. („Deal with the mess later.“)

Ir net jei viskas susiklostys ir ne taip, kaip užsisvajoję tikėjotės, jūs bent būsite pamėginę. Jei nemėginsit, nebus nieko, visiškai nieko.

Jei jums gėda prieš draugus dėl to, kaip jūsų interesantas atrodo, rengiasi ar kalba, labai gerai permąstykite savo vertybes ir atsakykite į klausimą, kas jums iš tikro svarbu. („Ne rūbais meilę juk lieti, o oda.“) Ir jei nutariate nebeplėtoti santykių su interesantu dėl to, kad jums neįtinka jo batai ar šukuosena, gali būti, kad dar nepribrendote normaliems suaugusių žmonių santykiams, kuriuose tokie dalykai visgi turėtų būti antraeiliai. Dailūs drabužiai ir išlavintas skonis – puiku, tačiau nėra nieko patraukliau ir žaviau už protą. Kad žmogus ne kažką pirmiausia signalizuoja ne drabužiai ir ne turimi daiktai, o tai, kaip jis elgiasi su kitais žmonėmis.

Jei interesantu džiaugiatės labiausiai dėl to, kad galite jo nepriekaištinga išvaizda pasipuikuoti prieš draugus, tačiau grįžę dviese namo neturite apie ką kalbėti, tai kamon, anksčiau vėliau viski šie santykiai eis velniop, na, arba laukia baisiai nuobodus gyvenimas.

Dažnai mėgstame įsižiūrėti žmones, kurie visai mums netinka, išties nėra reikalingi ir sėkmingi santykiai su jais neįmanomi, tačiau įnirtingai sau tą neigiame. Kai aptemdo akli jausmai, protas išsijungia, tačiau neleiskite sau užsiciklinti ten, kur nereikia. Laikas bėga, jūs su savo neadekvačiomis meilėmis niekur nejudate bei toliau meluojat sau. Jei netikite, kritiškai ir objektyviai pažvelkit į savo praeitį – negi neakivaizdu, kad kai kurioms simpatijoms, vos tik prasidėjusioms, buvo lemta žlugti ir dabar, prabėgus šiek tiek laiko visa tai atrodo visiškai aišku, tačiau aišku nebuvo tada, kai kliovėtės vien tik paikais jausmais?

Jei pamatėte, kad jūsų interesantas paliko įjungtą feisbuką, emailą, skype, paliko ant stalo atrakintą telefoną ir t.t., atsispirkite visoms pagundoms imti ir pradėti skaityti, su kuo ir apie ką jie susirašinėja. Svetimų chatų skaitymas ir telefonų tikrinimas dar niekam neatnešė nieko gera. Net jei nieko baisaus ten parašyta ir nebus, gali būti, kad imsite pretenzingai kabinėtis prie visko, ką perskaitysite ir susiinterpretuosite tą informaciją visai ne taip, kaip derėtų. (Kas ieško, prie ko prisikabinti, tas ras visada). Nepamirškite, kad, skaitinėdami kitų žmonių privačius pokalbius, negerbiate patys savęs. Jei randate save situacijoje, kuomet prieš jus įjungta interesanto paskyra ir niekas netrukdo nerti į skaitymus, tuč tuojau įjunkit sveiką protą ir tiesiu taikiniu spauskite „Log out“. Arba tiesiog patraukit į šoną kompiuterį/telefoną. Kitų geresnių sprendimų tokioje situacijoje nėra.

O štai bendrų feisbukų turėjimas ar vienas kito slaptažodžių žinojimas mano nuomone yra visiškas absurdas ir absoliutus privataus gyvenimo neturėjimas. (Kai tokios porelės išsiskiria, vienoms likusioms pusėms dažnai būna be galo sunku susigrąžinti prarastą asmenybę, užmirštus draugus ir prieš santykius turėtą savastį.)

Neleiskite, kad milijonas matytų filmų ir serialų formuotų jūsų požiūrį į žmonių santykius realiame gyvenime. Žinau, kad gali skambėti kiek juokingai, tačiau augome žiūrėdami labai daug TV ir iki šiol nemažai laiko praleidžiame akis įbedę į ekraną, tad kartais gali pasidaryti sunku atskirti realybę nuo herojų gyvenimo. Ir „Sex and the City“, ir „Californication“, ir „Seinfield“, ir „Gossip Girl“ ir dar daugybėje jų pagrindiniai herojai antrąsias puses keičia kiekvienoje serijoje, interesantus permeta dėl menkiausių smulkmenų, miega su geriausių draugų interesantais, o tie geriausi draugai jiems ilgai nesispardę už tai atleidžia, neišgėrę ofisuose plešia vieni nuo kitų drabužius ir čia pat vietoj užsiiminėja seksu, nepranešę išdygsta prie interesantų slenksčio ir oro uosto darbuotojams pernelyg neprieštaraujant bėga stabdyti kylančių lėktuvų. Ir vis dėlto, tikrame gyvenime tokių magiškų akimirkų yra truputį mažiau nei norėtųsi, tačiau mažiau ir serialinės dramos. Bet tuo tas tikrasis gyvenimas ir yra žavus. (Jei norit gero, realistiško filmo apie žmonių santykius, pažiūrėkit “Blue Valentine”. Tik nepažadu, kad nebus liūdna.)

Jei interesantas norės būti su jumis, tokios jūsų padarytos klaidos, kaip prastai parinktas filmas ar spektaklis, į kurį jį nusivesite, nepavykusi vakarienė ar prastai parinkta dovana Kalėdoms nieko nereiškia. Jei jums atrodo, kad ginčai kyla ar santykiai nesiklosto sėkmingai dėl tokių menkų dalykų, problemų esmė visgi slypi kur kas giliau.

Vertėtų nepamiršti, kad nusiteikimas, jog „Man gerai bus tik tada, jei šalia turėsiu kažkokį žmogų/tave“; „Aš be tavęs negaliu“ yra gana prastas. Reikėtų mąstyti šitaip: „Man vienam yra gerai, tačiau su tavimi – dar geriau“; „Aš be tavęs galiu, bet su tavim man kur kas geriau“.

Jei jums atrodo, kad gyvenime viskas susitvarkys ir pradės eiti gera linkme tik tada, kai susirasite antrąją pusę, tai nieko gero. Panaši mintis jau buvo suformuluota straipsnyje, į kurį nuorodą daviau prieš tai, tačiau dar kartą primenu. Jei esate vieni ir per mažai rūpinatės savimi (savo sveikata, išsilavinimu, išvaizda, laime) bei bandote save įtikinti, kad viskas pasikeistų tik tada, jei pašonėj atsirastų antra pusė, mąstote neteisingai. Na įsivaizduokite, jei nepaliaudami kankinat save ir elgiatės su savimi negerai, nesistengiate būti pati geriausia savo pačių versija, kaip galite tikėtis, kad iš dangaus ims ir nukris kažkoks stebuklingas altruistas, kuris ims ir staiga užsimanys užsiimti jūsų gelbėjimu? Galų gale, ar norite tam išsvajotajam puikiam žmogui, kurį ketinate sutikti, įsimylėti ir gal net nutarti kartu kurti bendrą ateitį numesti save visą sutaršytą, prastą ir pusėtiną? Kaip gi galite tikėtis, kad rasit nuostabų žmogų, jei patys būsite tik šiaip sau? Be kita ko, svarbu suprasti, kad santykių pradžia – ne laiminga pabaiga. Prasidėjus santykiams, viskas tik prasideda. Taip, ir didelis džiaugsmas, tačiau didžiulis bendras darbas – irgi.

Net jei ir penkis, dešimt, dvidešimt, šimtą kartų nepasisekė romantiniuose reikaluose, nenustokite stengęsi. Labai svarbu gyvenime tikėti gerais dalykais ir tikėti, kad ne visi žmonės, kuriuos sutiksite, bus savanaudžiai ir santykiai su jais pasibaigs tragiškai. Tik jei matote, kad vis lipate ant to paties grėblio, t.y. vis kartojate tuos pačius pragaištingai pasibaigiančius scenarijus, gerai susimąstykite ir pamėginkite kitą kartą kažką daryti kitaip.

Visų svarbiausia – elkitės su kitais taip, kaip kad norėtumėte, kad būtų elgiamasi su jumis.

***

Jei tau patinka tai, kaip rašau,  padėką gali išreikšti tapdamas mano patronu štai čia.

4 komentarai