Linkėjimai visiems, kurie kaip ir aš visą aną savaitgalį tūsino, taškėsi pinigais (nes ko jau ko, bet šito tai netrūksta, ania), buvo ir barai ir restoranai, ir kokosai ir bananai, taksi ir paslaugos į namus, o pirmadienį drebančiom rankom tikrino banko sąskaitą ir ausim karpė svarstydami, kaip čia taip dabar tuščia. Laimei, visada visai padeda prapurtyt visas rūbų ir tašių kišenes. Ir taupykles. Aš, pavyzdžiui, šią savaitę pasidariau akciją – „Nepirk maisto, valgyk tai, kas yra namie“. Naujas išradimas – kepti sumuštiniai su varškės sūriu. Kai skurdu, tai ir išradingumo atsiranda.
Na, o paskui, jau vėl sulaukus algos trukt už vadžių vėl nuo pradžių: „Aš po La Crepe visokius nevaikštau, aš lietuviškos degtinės negeriu, aš autobusais nevažinėju.“.
Dialogas, prieš išleidžiant draugę pro duris į Nesakyk Mamai dešimtmetį:
-Tave kas nors paims?
– Bus matyt.
Ar žinojote, kad karboninis dviratis kainuoja kaip mašina? O karboninė mašina – kaip lėktuvas?
Manęs pvz. per daug nenervina, kai gražūs žmonės būna arogantiški. Nu čia taip jau būna. Bet kai baisūs pradeda išsikalinėt, tai —>
Beje, grožis – tai ne plonos liaškos ir gražūs batai. Grožis – tai intelektas, apsiskaitymas, skonis, žvilgsnis, manieros, geros liaškos, gražūs batai, balsas, kvapas, ir dar daug daug kartu sudėjus.
Oleg Surajev strikes vol. 8542: „Demotyvacija – kai įvedi savo vardą ir pavardę i google, gauni tik 1 rezultatą, ir tai vienintelis rezultatas tavo gyvenime“.
Nežinau, gal man vaidenas, bet toks jausmas, kad metams bėgant, mane jau nebe tik pilnatis veikia, bet ir priešpilniai. Ir delčios. Ir jaunatys.
Pavyzdžiui pastarąsias kelias dienas einu gulti 22-23val. Užmiegu, geriausiu atveju, 00:30-1:30, prabundu kokius 5 kartus. Sapnuoju Inception dimensijų lygio sapnus. Keliuosi 5:50 ir paskui pusę dienos plavinėju stand by režimu.
Man atrodo, man jau visai blogai, nes regiu pro langą, kad sninga. But juk negali snigti, NEGALI, AR NE?
Aj, ne, tikrai vaidenos, nes dabar jau spigina saulė.