Pirmyn į turinį

Mėnuo: gegužės 2012

Akacijos žydi kaip niekad stipriau

Kaip praėjęs ruduo buvo pats gražiausias gyvenime, taip ir pavasaris šis – tikra šviesi mano laimė. Lietus, ar kaitra – nesvarbu.

Viskas truputį keičiasi. Pokalbių temos, stotelės ir traukiniai, keičiasi dangus. Mergaitės virsta moterimis, išmeta senus džinsus ir pasikaišo sukneles. Keičiasi spalvos – ne juoda, nebe juoda, audiniai, skonis, supratimas. O vakarai !..

Ir įsimyli savo ydas, supratęs, kokios ištikimos jos.

O mieste skleidžias akacijos, žydi kaštonai, kaip niekad ryškiau.

Ir sužinai, ką reiškia pirmąsyk gyvenime iš laimės verkti.

Palikite komentarą

Apie Euroviziją ir cirką gyvenime

Aš dar tiek gėdos prisidarysiu iki išvažiavimo, kad maža nepasirodys. Atvičaju.

Mes šiandien žiūrėjom Euroviziją, aš nepamenu, kada paskutinį kartą tiek žvengiau. Ašaros net dribo, tušas varvėjo.
Nuostabiausios Europos šalys – Gruzinija, Nyderlandija ir Hungarija. Varom?
Gruzija Lietuvai davė daug, nes ten daug lietuvių karo belaisvių. Turkas niekam nesuprantama kalba paskelbė karą, bet kadangi niekas nesuprato, tai viskas ore.

„Kai paskambini prabalsuoti už Švediją, švediškai šneka?“

„Tos bobulės žiauriai miego nori. Yra trys atsarginės, jei netyčia kažkuri pasimirtų.“

„Jei jis skelbtų taškus Lietuvos, aš suvalgyčiau va šitą lovą.“

Apie interesus: „Aj, tau bile juda, tai jau ir gražus.“

Ir dar šiaip iš gyvenimo:

„Iš kur jinai vapščė tą čiuvą ištraukė?“ – „Kaip tai iš kur – pasiėmė iš s.o.s. kaimo.“

„Alfonsui Penikui yra didelė dešimtis metų, bet jis vis dar kazanova.“

Įspūdinga yra tai, kad į mano blogą daug žmonių ateina ieškodami Peniko. Man atrodo, jis jau nebe asmenybė, jis – ikona.

Šiandien taip gražiai apie mane pasakė, kad net faina paliko – „I. yra mano kelrodė žvaigždė.“

Apie talentą hiperbolizuoti: „Tie akiniai taip lengvai aptempia akį.“

„Mes atrodom kaip graži jauna šeima?“ – „Ne, jūs atrodot kaip Aleksas Lemanas su Paltiniene.“

Mano rankinė tiesiog tvoskia bijūnais. Neklausk, mielas dienorašti.

Mes geriam šampaną ir švenčiam gyvenimą, o jeigu jūs esate debilai, pavydnikai, be humoro jausmo, susireikšminę, dalbajobai, skūpi, negražūs, atchodų užprelinti siaurapročiai – verčiau nusižudykit iš karto, nes tikrai nusprisim, jei painiositės kelyje.

Kaip aš myliu mūsų gyvenimą ir mane supančius nuostabiausius žmones, tu neįsivaizduoji.

4 komentarai

Italų nuotykiai Vilniaus apylinkėse

Auksinė gyvenimo taisyklė: reikia susirasti tokį darbą, kad baliams netrukdytų.

Kaip mano tėtis sako, gerti galima prieš darbą, po darbo, darbo vietoje, svarbiausia – ne vietoj darbo.

Jei dar neragavot bernelių užeigoj suvalkietiškų blynų, būtinai užeikit paragauti. Sidras irgi visai nieko.

Būna žmonių, kuriems nieko nenutinka. Užtat būna tokių žmonių, kurių gyvenimas – nuotykių romanas. Sveiki, čia mes.

Atsibundi, pirma mintis – Kristaukaraliau, kur aš? Buvusiuos namuos. Nėra buvę? Mums yra. Esame labai emocionalūs, labai nelietuviško charakterio. Tiek verkti, tiek skirtis, kraustytis, pyktis, taikytis, vėl skirtis ir vėl taikytis moka tik italai arba mes.

„Matai, jis negeria, nerūko, sportuoja, kaip aš su tokiu būsiu.“; „Ne, nu, tu gali irgi su juo būdama negert, nebaliavot, bet širdis vis tiek pijoko.“

Savaitgalio daina – pop šou gabalo „Mamyt, aš dar mažytė“ coveris „Tetuk, nelįsk, aš dar mažytė.“

Savaitgalio dainininkas – Pogrebnojus, kuris atlieka dainą „Trys sluoksniai lako“.

Apie būseną: „Man tai toks jausmas it turėtum vaiką ir jį pamestum.“

O žinojai, kad jei praryji obuolio kauliuką, tai pilve išauga obelis? Nežinojai? Tai durnas gal?

Savaitgalio planas – skrydis oro balionu. „Mes kilsim, o tada leisimės į va šitą ežerą.“ (Ranka rodoma žemyn nuo Žaliojo tilto).

Apie seksą: „Tu man pasakyk, kaip gėlytė gali purenti dirvoną?“

Apie gurmanus: „Mes paprašėm padažo. Mums atnešė grietinės. Sakom, ką? Sako, juk čia meksikiečių restoranas. Sakom, visų pirma, ne restoranas, visų antra – grietinė? Virš naglumo.“

Apie gurmanus ir seksą: „Valgyt pusę kibiro ledų, tai tas pats, kas pusiau čiulpt.“

Savaitgalio profesija – vakarėlių ruonis.

Apie tikrus draugus: „ Tai jau tada ir suorganizavo, kad mane išvestų“.

Apie tikrus darboholikus: „Jis tai dirba dešimt dienų per savaitę.“

Apie pakantumą: „Ir tu durnas ir tavo pusbrolis.“

Apie toleranciją: „Ta mergaitė tokia negraži, nu tokia negraži, kad neturi nei lyties, nei statuso, nei amžiaus.“

Šampano. Pronto!

Palikite komentarą

Paliteli arba kaip namų areštas neišdegė

Aš ir vėl apie tą patį, bet, soriukas, kitaip neišeina.

Neturėjo būti, bet buvo labai stiprus savaitgalis, prasidėjęs megaturboultra gerom naujienom ketvirtadienį, besibaigiantis dabar su gausiai maudžiančia galva ir savage garden garso takeliu fone.

Šokti viešoj vietoj ant paviršių – normalu, tiek šokti, kad penkis kartus nugara pasiekti grindis – normalu. Pamato seni pažįstami – duoda penkis, nes maladec – mes niekada nesurimtėsim. Dainuoti garsiai garsiai „Robot robot ja tibia liubliu, my tak chateli“ – normalu. (Skaičiai ir faktai – pamestas 1 megztukas, 1 šalikas, visas sveikas protas („Kažkaip šiandien neima alkoholis“), kūnai mėlyni, nubrozdinti, nugara lūžus – normalu). Jei dar kažkada ir egzistavo tokia nuosavybė, kaip reputacija, tai ji seniai seniai dužo.

„Jūsų draugas kažkaip labai pasigėrė, ką daryti?“ – „Uoj, čia jis dar ne girtas (fone miega viešoj vietoj), jis dar galėtų kur kas girtesnis būti.“

Draugą į tiesų kelią prie Reformatų g. paleidom pirmą nakties, o tas grįžo jau su šviesa. Kur buvo? Gal žinot?

Matėm, kaip Einikio antrininkas su savo drauge Vasaros terasoj šoko saulės šokį. (Beveik Russian Rave in the Forest). Garbės žodis.

„O mano draugas kartą nusilaužė liežuvio galą.“

Bernelių užeigoj sumoje suvalgėm maždaug vestuvinio stalo maisto kiekį.

Jei nori nustebinti draugus ilgam – netikėtai pravažiuok su riedlente įsitvėręs į vespą antrą nakties Vilniaus gatve.

„Suknelę radau po stalu, o atsibudau su suknele, kuri nėra naktiniai.“ – „Eik tu, aš penktadienį grįžus rūbus, pasirodo, padėjau vonioje, kampe.“

„Jei esi iš Panevėžio, tai jau reikia sakyti Berlinas, nebe Berlynas?“

Svarbiausia šeštadienį pasidaryti tiek gėdos, kad ji užgožtų penktadieninę.

„Tai negi tai, kad žmogus sustambėjo, duoda pagrindą su juo nebebendrauti?“ – „Tai čia savaime suprantama.“

Jei MES įėjom į klubą, lauk vaizdų. Islandijos kultūros centras bei Vilniaus gatvė – kaip kiemas vaikystėj.

Šiandien mane pasveikino su gimtadieniu. Mano gimtadienis gruodį. Tai tiek. Paliteli, paliteli…

Palikite komentarą

Nemiga in Vilnius

O, pasirodo, dirbti nuo 7 kur kas lengviau nei nuo 8. Vis aplanko įžūlus troškimas, kad žmogui galėtų miego ir nereikėti – daugiau suspėtų.

Matai, pavargstu naktimis, nes tie sapnai, tų sapnų begalybė, persipynimas ir susiraizgymas galvoje išsekina. Jei pasąmonę būtų galima pavaizduoti vizualiai, savąją matau kaip namą su penkiais šimtais kambarių, sujungtų vienas su kitu, kuriuose slepiasi visi iki vieno – pažinoti, esami ir dar ne. Kai sapnuoji tiek vėliau realybe tampančių siužetų, būna, nusigąsti.

Tiesiog.

Palikite komentarą