Pirmyn į turinį

Metai: 2011

Įkelta 2011 2 sausio

New Year Resolutions arba jei svaigt, tai svaigt

Aišku, būsiu gan banali darsyk ir pasidalinsiu daugiau ar mažiau nuoširdžiu list‘u kitiems metams. Kai buvau durna paauglė, rašydavau tokius, o po to būdavo labai smagu po metų žiūrėt, kad pildos ir dar su bonusais. O be to, gyvenimas parodė, kad kai turi planelį, sarmata paskui prieš save, kai nevykdai, o kai kurie pasvaigimai dar ir nustebina, kai materealizuojasi. Here we go:

· Susikaupt, įspirt sau į šikną ir parašyti normalų kursinį (o ne tą tokį, kai skiri jo rašymui 12val. iki deadline‘o išsiųsti.);

· Iki 2010 03 20 neišleisti daugiau nei gaunu. Planas keblus, bet įvykdomas;

· Nepirkti daiktų, kurie patinka tik truputi;

· Daugiau daryt, mažiau šnekėt;

· Iš viso, šnekėt mažiau. Ta prasme išmest lauk iš gyvenimo tą saldų pomėgį pletkavotis, nes čia kaip su tuo nesveiku maistu – vykdomuoju momentu gardu, o paskui maudžia pilvą;

· No Black Outs, nes paskui labai paini gyvenimo puzle prasideda;

· Eiti į teatrą, galerijas ir muziejus;

· Kompu naudotis dažniau ne lovoj gulint, o prie stalo. Prie darbo stalo;

· Pasidaryti tatuiruotę;

· Mokytis mažiau sarmatintis;

· Negert po pilną, gert po pusę;

· Daugiau judėti, mažiau bambėti. Išvis, nebambėt ir nepizdelint tiek;

· Nesikeikt;

· Įvaldyt dvyrką (labai labai didelis challenge čia);

· Toleruot žmones su visom jų laimėm ir nelaimėm (probably the most challenging);

· Nepradėt rūkyt;

· Stipriai kontroliuoti pinigų, išleidžiamų svaigalams, kiekį. Išleisti jiems nei kiek;

· Skaityti;

· Rašyti. Daug daug daug;

· Įsigyt Mazda2 2007m. laidos;

· Intensyviai tobulinti vokiečių kalbos įgūdžius. Neapleisti ir anglų bei rusų kalbų, žinoma.;

· Negauti jokių baudų kelyje;

· – dar 6kg;

· Baigti universitetą;

· Nustoti atidėlioti einamuosius reikalus. Imtis išankstinių atsargumo priemonių kebliose situacijose (kaip pvz. Universiteto baigimas);

· Nemeluot;

· Prisiimt atsakomybę už savo veiksmus;

· Tobulinti kirpimo įgūdžius;

· Grįžti į visišką blondiniškumą (ant galvos, ne viduj jos);

· Fotografuoti gyvenimą;

· Filmuoti gyvenimą;

· Keliauti (UK pamatyt pagaliau, po velnių);

· Nerėkti ir nesiardyt. Kuklumas – dorybė;

· Prižiūrėt dantis, akis, nagus, plaukus ir ragus;

· Dėt ant visų, kurie nurodinėja, kaip gyvent. Dėt ir ant tų, kurie nėra pakankamai išmintingi, kad mane įvertintų;

· Žiūrėti filmus iš man sudaryto list‘o, o ne saldumynus iš list‘o romantic comedies;

· Puoselėt garbę ir orumą;

· Nuvaryt į Lady Gagos koncertą (įsivaizduok);

· Kopti karjeros laiptais;

· Megzti naujas pažintis ir mėgautis tuo;

· Netingėt ir nemiegot savaitėm;

· Tobulinti išvaizdą bei asmenybę;

· Puoselėt mylimuosius;

· Nepasileist. (Mityboj, laisvalaiky etc.);

· Įstot į padorų Magistrą. O jei neįstosiu, turėt gerą priežastį, kodėl ne.

Taip galima tęsti be galo. Taip taip, žinau, kad list‘e mintys šokinėja viena prie kitos, bet neišmanau, kaip jas suskirstyt į kategorijas, tai turim, ką turim. Viensdutrys važiuojam!

Palikite komentarą
Įkelta 2011 1 sausio

2010-ųjų Įspūdingiausieji

Trumpai apie Naujako šventimą: pora nelabai vakarėlių, nesveikas chaosas mieste ir 12val. ant kažkokio stogo vėpsant į fejerverkus. (Taip, ta dalis, kai chebrytė akordeonais ir pučiamaisiais varė „Mama anarchija, papa stakan portveina“ buvo labai kūl, biat širdis vis tiek nesidžiaugė anei kiek.)

Parduotuvės neveikė vakar, neveikia šiandien ir neveiks rytoj, todėl maitinuos kažkokiais idėjiniais produktais  iš spintelės bei tuo, ką sveikiausia siūlo fast food‘o taškai – špinatų bei varškės ala čeburekais ir grūdų trapučiais iš kaimynystėj esančios kepyklėlės. Vakar keliaujant rajone taip nuoširdžiai bijojau, kad turkai vaikai paleis bambioškę ir sužeis mane. Kai keliavau iš naujako šventimo, šito bijojau jau iš visos visuomenės, nes visokie nesveikėliai sprogdino viską, kas įmanoma, netgi požeminėse stotelėse bei ant metro bėgių. Aš labai labai bijau fejerverkų, man jie smirda ir tas šyzovas sproginėjimas varo į neviltį. Hr.

O dabar – tai, kas pažadėta. Būsiu gal nelabai originali, bet visai smagu juk peržvelgti tuos praėjusiuosius metus ir susumuoti, ką gi gero ar nevisai jie atnešė.

Metų Pasididžiavimas: įgyta specialybė (o diplome visi dešimtukai).

Metų Valia: -12kg.

Metų Kelionė: kai važiavom į Insbruką, o atsidūrėm Hall Stadt.

Metų Public Tūsas: Teknokratija @ Roller, Extrawelt & Marek Hemmann @ Vienna; Eat Your Make-up @ Opium.

Metų Pravalas: anei vieno open-air‘o.

Metų Laimės Kūdikis: aš.

Metų Įkvepiantys Protai: double D – D. L. ir D. Š..

Metų Naujos Žemumos: įvykiai iš 05 28 į 05 29.

Metų Muzikiniai Atradimai: Kings of Leon (įsvaizduok), Nina Simone (įsivaizduok), The Black Keys, Trentemoller, Blind Pilot, Nicolas Jaar, The Kooks, Yonderboi.

Metų Maistas: salotos: pekino kopūstas, kepintos saulėgrąžos, konservuoti ananasai, sūris; miusli, sezamai.

Metų Filmas: Before the Sunrise; Before the Sunset. (atrasti šiemet).

Metų Angelas Sargas: mama;

Metų Serialas: How I Met Your Mother, Parks and Recreation, One Tree Hill.

Metų Fetišas: kaukės ir batmanas.

Metų Gyvulys: exkambariokas kanadietis.

Metų Mimoza: host‘as Austrijoje.

Metų Vojažas: kelionė į Slovėniją.

Metų Gėrimas: Aperol Spritz, o šiaip tai vanduo bei vaisinė arbata.

Metų Vieta: Museum Quarter.

Metų Šyza: Gėjų paradas.

Metų Piknikas: draugės gimtadienis Pilaitės lygumose.

Metų Gabalas: Dj Dalgis – Padariau (įsivaiduok); Oliver Koletzki ft. Fran – Hypnotized.

Metų Pasimatymas: du – vasarį Vilniuj ir lapkritį Berlyne.

Metų Spalva: rūžava.

Metų Karštas šokoladas: Starbucks.

Metų Personalinis Džiaugsmelis: vėl rašyti. Čia ir kitose erdvėse. Vėl piešti.

Metų Žioplystė: Berlyne paliktos teisės iškeliavus į Lietuvą.

Metų Patarlė: Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi – nešiosi tuos, kurie neišmoko.

Metų Klubas: Roller ir Opium.

Metų Muzika: M-1 Plius, Dubstep, Soundtrack‘ai.

Metų Nauja meilė: K. V.

Metų Naujai atrastos senos meilės: R. P. ir L. Ž. Kaip džiugina, tai net neįsivaizduoji.

Metų Priešas ir Stabdis: svaigalai.

Metų Visagalis: užsispyrimas.

2 Komentarai
Įkelta 2011 1 sausio

Apie atostogas Lietuvoje ir netikėtai prabudusį patriotiškumą

Taigi taigi, gan ilgai tylėjau, o tiksliau, gyvenau taip aktyviai, jog rašyti ūpo nebuvo nei kiek. Vakar parsiradau į Berlyną po dviejų savaičių Lietuvoje. Galva susisukus juodai, atskirt, kaip čia kas, sekas ne visai. Reziumuojant, galiu pasakyti, kad laikas, kurį praleidau namie, buvo įspūdingai geras – užteko visko – buvo ir jaukių pasisėdėjimų ramumoj ir tokio reivo, kad ou mai gad.

Grįžau ir iškart pradėjome mano gimtadienio šventimu. Šokiai, šampanas, šėlsmas ir šiluma! Pora detalių, šiek tiek padedančių susidaryti nuomonę apie vakarėlį: draugas sakė, jog išeis apie dvi ir negers. Išėjo apie septynias (a.m. of korz), tiesiai darban; mieloji R. juokėsi rytojaus dieną „Draugės žiauriai pyksta, kad smigau pirma, nu bet kamon, tai įvyko 6.30! (a.m.).“ Siurbėm vaisių ir šampano krušoną, šokom, klykėm ir daug juokėmės. (kaipmat susigadinau meikapą, nes iš to juoko net ašaros dribo – tiek emocijų buvo susikaupę.)

Vėliau sekė kalėdiniai parčiai – anarchija in Panevėžio party areas. Taip vaikiškai/paaugliškai smagiai užpjovę su vienu senu draugu nebuvom jau senokai (gaila tik, kad jis finale šiek tiek traumavosi, na, bet vyras stiprus, žaizdos greit gyja). Antroji Kalėdų diena man praėjo jaukiai ir smagiai, kitiems – vėl su reivu ir atminties duobėm, bet all in all – nerealiai gerai.

Finalas buvo mano trečiadieninis vizitas į Vilnių – viskį pradėjom gert jau kelionėje – už ištikimus draugus ir gražius plaukus. Vakaras išsiplėtojo į visai nemenką draugų susibūrimą ir šėlsmą pradžioj Bix, vėliau – ŠMC ir finale, amatininkuos. Apie Tooookį nusirovimą net nebūčiau pasvajojusi. (Viliuos, jog nepribūriau (ir neprivaidinau) per daug pasakų paryčiais, kai smegenis valdė didžiausias apsvaigimas). (Tiesa, ryte gavau pasiūlymą varyt į zaksą, bet kažkaip susilaikėm, dabar galvoju, o gal reikėjo? Whahahaha)

Per šias dvi savaites teko sutikti daug velniškai pasiilgtų žmonių – šeimyniškių ir draugų – bei netgi išplėsti pažįstamų ratą bei sustiprinti seniau užsimezgusias pažintis. O kai kurie žmonės, iš kurių to visai nesitikėjau, sugebėjo mane itin maloniai stebinti.

Sakau jums, myliu savo draugus ir esu Dievui labai dėkinga už tai, jog gebėjau kažkada sutikti tiek teisingų žmonių. Hooray! Ir labai gaila, kad naujako neteko sutikti su visa šutve LT.

Na , o dabar, šiek tiek mažiau jausmingumo, daugiau faktų. Lietuvoje priaugau du kilus (nes nu reikėjo atsivalgyt visko, ko Vokietijoj nėr), apsilankiau pas trejas daktares ir ištaškiau milijoną pinigų.

Išvada, kuri, gali būti, labai greit gal ir pakis, o taip pat stebina ir mane pačią, bet dabar: noriu gyventi Lietuvoj, noriu vyro lietuvio, valgyti lietuvišką duoną ir šnekėti lietuviškai. (Ir, aišku, noriu, kad Lietuvoj būtų sąlygos turėti tą normalų gyvenimą.) Šiek tiek tik baisoka, kad per nuolatinį judėjimą, nebus namie gyvenant laiko nei atsikvėpt ir rūpintis savišvieta, sveikata, mityba ir nepavyks išlaikyt disciplinos gyvenime (kas čia, BRLN, pavyksta puikiai). Noriu grįžti, susirasti jaukius namus ir kul sugyventinį/ę/ius, įsikurti ir bandyti savo laimę kurt ten, kur nereikia įrodinėt savo vietos po saule. Šiandien aš keiksnoju nesveikus šito miesto atstumus, lėtumą, netikrumą, sintetinį maistą ir šabloniškus santykius. Lietuviai, nors gal ir pikti bei susisukę, bet natūralūs. Atsibodo laužyt galvą kiekvienam žingsny, stengtis pritapti, suprasti ir džiaugtis tuo, kas gi ir turėtų džiugint (bet to nedaro.) Visi užsieniečiai vyrai, kuriuos teko sutikti, negeba nei to nelemto vinies į sieną savarankiškai (be jotūbo ar kitų tutorialų) įkalt, nei už moterį normaliai pakovot. Užsieniečiui nepasakysi daug dalykų, kurie yra beyond kalbos mokėjimas, tų, kuriuos norint pasakyt ir išreikšt reikia varyt giliai giliai, tam, kad būtum suprastas ir patirtum pasitenkinimą pokalbyje. (Dieve mano, kai kurių jų net vilniečiui nepavyks išaiškint, ką jau kalbėt apie užsieniečius!) Taip taip, mano nuomonė keisis ir versis dar daug kartų, bet bet. Dabar man, didžiausiai moteriškos lyties skeptikei ir cinikei, kurią pažįstu, jausmai, bendravimas, žmonės, artumas ir meilė (!) pasirodė verti žymiai daugiau už visus pasaulio pinigus, plėšymąsi dirbant ir tobulėjant. Dabar net galvoju, gal tuos porą mėnesių tiesiog apgaudinėjau save, sakydama, kaip gerai man čia yra. O gal tas gerumas tiesiog kitoks. Dabar jaučiuos kaip ta Tania filme Interdevochka. Uuu.

Šiam kartui tiek pasvarstymų, o netrukus planuoju suvesti viską ir pasidalinti 2010-ųjų metų reziume bei pasižadėjimais 2011-iesiems.

Palikite komentarą