Pirmyn į turinį

Mėnuo: 2007 liepos

Smalsumas pražudė katę

Taip ir likom jauni, bet sukriošę,
per anksti į viens kitą išėję.

Infantilus ‘Išėję’

Aš prisimenu tave ir tik verkiu. Taip beviltiškai ilgiuosi mūsų beprotybės. Ir beviltiškai žviegia kažkas viduje, kai mes sėdim ir rūkom ir lyja lietus. Ir jaučiamės taip greit užaugę.
Aš tikrai nežinau, kas bus toliau. Maniau, kad jau vėl gali būti Taip, bet deja. Man tikrai nereikia, kad mane mokytų ar aiškintų, ką turiu daryti. ir pati tikrai mokyti nieko nenoriu. O labiausiai aš nekenčiu susikaustymo ir bandymo kažką suvaidinti. Ir aš tikrai neįsivaizduoju, kas atsakingas už tai, kad man nutinka tokios kurioziškos situacijos, kurios labiau tiktų kokiam filmui. Smalsumas pražudė katę. Mane sunkiau pražudyt.
Vakar aš gulėjau vienam žmogui ant kelių ir šnekėjau. O jis man glostė plaukus ir mes abu pripažinome, kad jau tikrai atsibodo savęs barstymas į visas puses.

Bet ir toliau save barstau. Nenorom. Iš baimės.


3 Komentarai