Pirmyn į turinį

Mėnuo: 2006 spalio

žmogiškumai

Įsitikinau, kad man reikia jausmo, kad galėčiau būti. Pažadu niekada daugiau neprievartauti savęs.
O šiandien buvo nuostabi diena. Ryte prisnigo. O mes ta proga ėjom gerti arbatos, kad nesušaltume. B. Adamsas ir tas jausmas, kaip lengvai pro mus bėga laikas mane užliūliavo. Tobulybė. Man to reikėjo. Aš myliu tave. Beprotiškai. O kiek čia tiesos tai vienas Dievas težino.

U2

Palikite komentarą

vakarėjimai

-Tu šlykštus. Aš nenoriu su tavim būti.
-O taip, taip, o kodėl gi aš šlykštus? Kodėl taip kalbi?
-Tu neturi gėdos, neturi pagarbos. Nieko neturi.

-Ką tu kalbi
! Turiu. Nu gi žinai, aš gi myliu tave.

-Taip taip taip. Nekalbėk netiesos.

-Aš palikau žmones ir atėjau pas tave. O tu rėki ant manęs
!
-Pažiūrėk, kaip atrodai, dievaži.

-Jei jau tau su manim neįdomu, tai aš galiu eiti namo.

-Tai eik, niekas nelaiko.

-Eit namo?
-Eik.

Ir jis išėjo.
Namo parsinešiau vyno butelį. Neatidarytą.
O teatras buvo nuostabus. Nes iš tiesų, nėra tokios ribos, kuri reiškia dugną. Yra tik tokia moralinė būsena. O ji priklauso tik nuo tavęs.
Pažindamas daugiau nei vieną žmogų, išduodi visus juos.

Man yra gerai. Nes aš taip nusprendžiau.

D.R. – Apie tai

3 Komentarai