meilė sau – geriausias vaistas nuo visų isterijų.
tu toks mažas, toks paikas.
po velnių
ir vėl lendu ten, kur tikrai nudegsiu
bet ką jau čia bepadarysi…
kas nerizikuoja, tas negeria šampano.
SEL – Svetimi
Palikite komentarąPadriki gyvenimo reiškiniai.
meilė sau – geriausias vaistas nuo visų isterijų.
tu toks mažas, toks paikas.
po velnių
ir vėl lendu ten, kur tikrai nudegsiu
bet ką jau čia bepadarysi…
kas nerizikuoja, tas negeria šampano.
SEL – Svetimi
Palikite komentarąO tu žinai, kaip būna. Viskas pasibaigia. Žmonės išeina. Aš išeinu. Kažkada mes visi buvom tokie paprasti. Kažkada mes tikėjom tuo, jog nutilus muzikai, pasikeičia natos.
Kai nieko neturim, mums reikia visko,po velnių.
Neturiu vilties. Neturiu muzikos, neturiu net kur pradingt, nes ten nesu laukiama. Pamečiau, išbarsčiau, baigėsi. Naktys virsta dienomis. Naktys pameta savo išskirtinumą. Net naktimis nebetikiu. Taip noriu užsidegt. O gal grįžt. Į tą laiką, kai nemokėjom pabėgt. Kai šviesos nieko nekainavo, o tamsą garbinom labiau už gebėjimą matyt. Aš nebetikiu tuo, kad kilsime vėl aukštyn.
Amžinas judesys. Cha. Duok man viltį, ir aš paversiu tave karalium.