Pirmyn į turinį

Žyma: Viena

Dalykai, kurių apie mane gal dar nežinojai

Man karts nuo karto parašo žmonės, norėdami truputėlį daugiau sužinoti apie mane. Įdomumo dėlei pamaniau pateikti keletą faktų apie save, kurių, galbūt nežino net ir mane pažįstantys žmonės, bei kurie gal bus įdomūs mano blogo skaitytojams.

  • Aš nesu mačiusi nė vieno Harry Potter, Fast and Furious, James Bond, Star Wars, Toy Story, Pirates of the Caribbean ar Godfather filmo, Avatar, Green Mile, Finding Nemo, Interstellar, The Sixth Sense, Dirty Dancing, One Flew Over the Cuckoo‘s Nest, Leon, The Pianist, Gladiator, Memento, The Shining ir dar daugybės must see kultinių filmų.
  • Antroje klasėje šuo man yra nukandęs gabaliuką ausies.
  • Jau dvejus metus aš neskaitau naujienų portalų. Nebent kas nors atsiunčia nuorodą į tekstą, kurį, jų nuomone, verta paskaityti.
  • Jei kur mieste geriu kavą, visada – tik capuccino.
  • Man labai patinka režisieriai David Fincher, Pedro Almodovar, Roman Polanski ir James Ivory.
  • Man labai patinka rūžava spalva. Tik, aišku, vietoj ir laiku.
  • Manęs visiškai nežavi mokslinė fantastika ir šiaip fantastika, bandžiau pamėgti GOT, bet nė pro kur nepavyko.

tumblr_o1ab5rfuy81slpi32o1_500f

  • Nekenčiu anyžių, paprikos ir kalendros; nemėgstu sushių, kukurūzų, pupų, ryžių ir, deja, grikių.
  • Užtat mėgstu burokus, artišokus ir salierus.
  • Mano mėgstamiausi visų laikų serialai – Girls, Boardwalk Empire, Nip Tuck, Sex and the City, Friends, Breaking Bad, How I Met Your Mother, Parks and Recreation, Californication, Shameless ir Gossip Girl.
  • Labai nejaukiai jaučiuosi uždarose mažose patalpose, rūsiuose ir ten, kur nėra langų.
  • Nežmoniškai, nepakeliamai, nenormaliai bijau kutenimo.
  • Turiu kirpėjos diplomą, bet niekada ja taip ir nedirbau.
  • Žiauriai nemėgstu rašyti ir šiaip naudotis telefonu, viską, jei tik išeina, darau kompu.
  • Aš labai mėgstu techno.
  • Mano mėgstamiausia grupė yra Depeche Mode, rašytojos – Ugnė Barauskaitė ir Sue Townsend, o poetas – Paulius Širvys.
  • Vaikystėje norėjau tapti dailininke. Netapau.
  • Kai kažkur sėdžiu, einu ar guliu, visada turiu eiti žmogui iš kairės, nes kitaip man šakės.
  • Turiu dvi tatuiruotes. Širdelę ant peties ir skaičius 586 – ant nugaros. Tie skaičiai reiškia New Order dainą tokiu pavadinimu ir tai yra matching tattoo, nes tokią pačią tatuiruotę tik kitoje vietoje turi ir dar vienas žmogus.
  • Mėgstu tik juodą šokoladą.

5192306605_559dee76ea

  • Užsienyje esu gyvenusi tris kartus gyvenime – tris mėnesius Austrijoje, Vienoje, šešis – Vokietijoje (penkis Berlyne ir vieną Hiutenfelde) ir septynis – Kanadoje, Edmontone.
  • Mano ūgis – metras piam du. Niekada dėl to visiškai nesiparinau ir šiaip nesusimąstau apie tai, kol man vis neprimena kiti žmonės. Man patinka mano ūgis.
  • Aš žiauriai mėgstu žiūrėti Euroviziją. Žiauriai.
  • Aš nelabai mėgstu animaciją. Nebent The Simpsons, South Park ir Brickleberry, bet ir tai mažomis dozėmis.
  • Aš nesveikai mėgstu cepelinus. Nenormaliai. Ypač tokius paprastus, valgyklinius.
  • Nemėgstu cirko, teatro, klounų, šokio spektaklių ir pantomimos.
  • Mano mėgstamiausia aktorė – Kate Winslet, o aktorius – Leonardo Di Caprio.
  • Be pastarųjų man labai patinka Hugh Grant, Amy Adams, Meryl Streep, Robert Downey Jr., Seth Green, Janeane Garofalo, Adam Goldberg, Giovanni Ribisi, Macaulay Culkin.
  • Labai nemėgstu stand-upų.
  • Mano mėgstamiausias fotografas – Terry Richardson.
  • Man labai patinka A. K. Doilio ir A. Kristi detektyvai.
  • Neblogai moku anglų kalbą, prastai – rusų, esu mokiusis lotynų, prancūzų ir vokiečių. Nesėkmingai.
  • Gyvenime tenka daug rašyti ranka, o tai darau parkeriu su juodu rašalu.
  • Beveik niekada nenešioju rankinių, tik kuprines.
  • Aš labai mėgstu ananasus, bet tik šviežius. Būna, kad užeina ananasiniai periodai, kuomet jų valgau tikrai daug, tik užknisa pjaustinėt.
  • Vieni mėgstamiausių mano filmų yra Death Becomes Her. (Kažkaip būtent čia ir tokia fantastika man sueina) ir 10 Things I Hate about You.
  • Man dvym septyni, bet jau tuoj dvym aštuoni.

deathbec

Klauskit dar, jei kas neaišku, bet tik įdomiai.

***

Jei tau patinka tai, kaip rašau,  padėką gali išreikšti tapdamas mano patronu štai čia.

3 Komentarai

Tirpstam

Sapnavau, kad iškeliauju į Ispaniją dirbti paprastų darbų. Dar sapnavau, kad prancūzai nužudė Saudo Arabijos karalių Abdullah bin AbdulAziz ir prasidėjo karas, o mano galvoje įsižiebė tik viena mintelė “Fak, ne kas.” Vėl ir vėl sapnuoju, kad susimaunu, o pabudus, ir suvokus, kad tai – tik sapnas, ramiau atsidūstu.

Labai labai norisi tylos, labai norisi šokti, bet dailiai šokti, sinchroniškai ir švariai, labai norisi išmokti stovėti ant galvos, visur eiti pėstute, gerti žalią arbatą kibirais, mokėti tobulai kalbėti vokiškai ir prancūziškai ir neprivalėti niekur skubėti. Labai labai norisi į Vieną.

Toks tat mano pavasarinis budimas.

Palikite komentarą

Apie tai, kad žmogų iš tūso išvaryti galima, bet tūsą iš žmogaus – sunkoka

Taip, dabar už lango yra šalčiau nei bet kada per pastaruosius metus, bet tai nėra kažkas baisaus, ypač, kai neturi reikalų bent iki pirmadienio. Oficialiai paskelbiau, kad artimiausias tris dienas niekur neisiu, nes tikrai bijau, kad galiu sustingti į ledo gabalą (kažkaip pavaikščiojus į/iš darbo kelissyk vakar jaučiu, kad keistai maudžia galvą :D), gulėsiu lovoje, gaminsiu skanų sveiką maistą, skaitysiu, rašysiu, žiūrėsiu filmus ir panašiai ilsėsiuos. Užsileidau muzikikės ir ką tu manai, ką tu manai, šoku ir pagaunu save mąstant, kad blem, gi šiandien afigenai geras Opiuuuumas!

Anksčiau maniau, kad mano aistra tūsams išblės su pirmosiomis abstinencijos savaitėmis, bet dabar, praėjus jau dviems mėnesiams galiu drąsiai sakyti, kad net ir tai entuziazmo nei kiek neslopina, gal net kaip tik kelia, nes muzika man skamba vis geriau ir geriau, o šokiai kiekvieno vakarėlio metu įvykdomi vis rimtesni. (Prieš kelias savaites grįžusi iš Pliusų, sakiau, nu fsio, gana kuriam laikui, bet vakare jau sugebėjau susigalvoti princesės vaidmenį Yagai, kurios metu vykusio šėlsmo žodžiais apsakyti tikrai nėra įmanoma.)

Kai buvom mokykloj, dėl tūso galėdavom eiti pėstute per visą miestą, pasidirbti dokumentus ar kentėti namų areštus. Vienuoliktoj klasėj pinigų tai nelabai turėjom, tad susitaupę bilietams tranzavom į Nokia Trends’us per didžiausią pūga ir važiavom, man regis, ne su pačios sveikiausios psichikos vežėjais, bet tai niekis, nes gi į vakarėlį. Dvyliktoj klasėj vienas vasario savaitgalis buvo toks pats šaltas, kaip ir šis, nereikėjo į mokyklą. Tada ketvirtadienį mes šventėm siestą draugo namuose (vienas svetys net atėjo su dviem striukėm, kaip šalta buvo, bet atėjo!), o penktadienį susipakavom daiktus ir išmovėm į Vilnių. Keliavom į D’n’b tūsą Arkoje, šėlom Gravity, gėrėm daug daug dėgtinės ir šokom šokom šokom.

Aš jau nebekalbu apie šimtus fiestų soduose aplink gimtąjį miestą, apie legendinius vakarėlius užmiesčio sodybose (atvažiuoji, atsišildai aplėdėjusią spyną, užkuri pirtelę ir balius prasideda), apie mano vienos vojažus į techno balius Vienoj ir Berlyne, arba kai žinojom, kad Tundroj lyja non stop, grimzta mašinos, sekmadieniui yra planų, bet vis tiek išvažiavom. Ar pasakojau apie mūsų Lithuanian trip’us į tūsus Utenoje, Šiauliuose ar kokioj Trakų Vokėj?

Sutikus kokį etatinį Vilniaus vakarėlių liūtą vidury baltos dienos einantį pavalgyti pietų pertraukos metu ar apsipirkinėjantį antradienio vakarą Akropolyje, vis tiek matai tą jokiais būdais neužgesinamą kibirkštį akyse, sakančią, kad jis visada pasiruošęs tūsui, ir užgrojus muzikai rankas kaip mat iškels į viršų.

Nežinau, kokia jėga už tai atsakinga, bet kiekvieną penktadienį pradedu jausti, kaip svyla šikna ir verda kraujas iš noro kažkur išeiti.

Man dar įdomus toks dalykas, ar daug žmonių, išėję trumpam į miestą, sugeba pro namų duris įžengti tik šeštadienį šeštą ryto, aplankę dešimt linksmybių zonų, mėlynom nuo įėjimų štampų rankom ir ne viena apyranke. (Antakalnio Šv. Trejybės reunion prieš porą savaičių, plačiau – gyvai).

Man toks jausmas, kad mes niekada nepasikeisim. Gal ir gerai.

Šiandien Opiumas, ryt – Pliusai. To party or not to party?

Skiriu visiems likimo broliams nuostabaus filmo (jei dar nematėt, būtinai pažiūrėkit) soundtrack’o gabalą Tomcraft – Overdose.

Palikite komentarą

Apie nuostabias Lietuvos moteris

Kelinta diena, ar jau kelintas mėnuo vis norisi pasiburnoti, kokie slunkiai Lietuvos vyrai, bet nusprendžiau susilaikyti, kad nepasirodyčiau kokia tai vyrų nekentėja (kas, toli gražu, nėra tiesa) ir šiaip niurzga. Užuot purkštavusi pasidžiaugsiu, kokios nuostabios mūsų moterys. Šiandien atsiverčiau FB paskyrą The Right Outfit, ou mai gad, ou mai gad, Vilniaus gatvėse beveik taip pat gražu kaip ir Vienoj (na, Vieniečiams (is it the word?) stilingai ir šikarnai atrodyti kur kas paprasčiau, kai bene kiekvienas pilietis gauna ne mažesnes nei štukės eurų pajamas ir geru gyvenimu spinduliuoja tiesiog savaime (šypsena, manierom, viskuo).

Devaž, kiek ir kokių gražių moterų apstu Lietuvoje. Buvusio kambarioko, apsilankiusio pas mane birželį pastebėjimas: “Is it me or 70% of women here are pretty?” Nepamirškime ir fakto, kad jos ne tik gražios, bet ir protingos. Stilingos, santūrios, visada pasitempę, mokančios ne vieną užsienio kalbą, vairuoti, irkluoti, špaguotis, susiinstaliuoti windausus ir savo Lyrinį Herojų apkamšyti po daugiadienio festivalio.

Tų moterų kiekvienam vyrui statistiškai tenka maždaug trys. Puiki proga išlepti, ar ne? Susitvardykit, mielieji. Žinau, kad kartais atrodo, jog neverta stengtis, jei ir nesistengiant viskas labai paprasta, bet pagalvokit apie tą malonumą, tokį, kurio su niekuo nesupainiosi, kai žinai, jog esi vertas tų lobių, kurie srūva į rankas.

Dar kartą perskaičiau, ką parašiau, ir jaučiu, kad nuskambėjo it koks mini straipsnelis iš antrarūšio žurnalo ar nerimto žvaigždūno pasisakymas šokių projekte kovo aštuntos proga. Lai taip ir lieka, tiesa kartais pasakoma gan švelniai, kai tupi su kavos puodeliu po antklode, gal geriau ir nenorėkit jos išgirsti tiesiai iš mano lūpų, kai įsileidžiu į diskusijas šia tema.

Palikite komentarą