Pirmyn į turinį

Žyma: Taisyklės

Penki pasižadėjimai sau šią vasarą

Pastaruoju metu pajutau, kad truputį pati sau atsibodau ir nuo savęs pavargau. Todėl supratau, kad atėjo metas šiokiai tokiai disciplinai. Aiškiai suformulavau ir įsivedžiau sau penkias esmines taisykles/pamatines užduotis:

  1. Nesiskųsti. Kad ir kas benutiktų, kad ir kaip tas batas koją spaustų, kad ir kokia ilga eilė bebūtų, kad ir kiek tas autobusas vėluotų, kaip ten belytų ar pravažiuojantis automobilis aptaškytų. Ša. Vienintelis leistinas pasiskundimo būdas – į situacija pažvelgt ironiškai, su humoru, be aimanų ir „odieve, kodėl man taip nesiseka“ savigailos maldelės.
  2. Nustoti teisti žmones. Į šį punktą įeina ir elementariausias noras skrynšotint išbaisėjusį tolimą pažįstamą ir kažkam siųst nuotrauką pasijuokimui, ir lūpų papūtimas, kai kažkas negali kaip mat atlikti man duotų įsipareigojimų (I don‘t know their life, gal jų priežastis – ne tinginystė, o šeimoj užviręs pragaras, nereikėtų pulti smerkti ir susireikšminti).
  3. Rašyti. Šita situacija, kuomet kelis mėnesius iš eilės pasirodydavo po vieną – du įrašus per mėnesį, nėra gera. Tikrai yra ką aprašyti, tik reikt baigt teisintis nesibaigiančiu darbų kalnų. Rašymas yra mano malonumas ir mano terapija, rašydama susidėlioju mintis, berašant paaiškėja neaiškūs buvę dalykai ir, nemeluosiu, visada, visada yra žiauriai gera gauti skaitytojų feedbacką. Kai kurie sako, kad rašo tik sau. Mano atveju iš dalies tai – tiesa, bet tik iš dalies. Rašydama žinau, kad tekstą paleisiu į viešumą ir kuo tikresnė jame būsiu, tuo geresnį atoveiksmį jis atneš. Tiesa, labai nenoriu siekti žūtbūt patikti auditorijai, tačiau faktas, kad kažkas skaito yra svarbus, o kuo daugiau tų skaitančiųjų – tuo didesnė atsakomybė. Be to, kuo daugiau ir dažniau rašau, tuo daugiau ir kokybiškiau parašau.
  4. Skaityti. Bent kelis puslapius per dieną. Nuolat save baru už tai, kad skaitau per mažai. Kai yra tikslas, veikti lengviau. Šiemet nutariau išsikelti tikslą perskaityti bent penkias knygas. Suprantu, kad mažokai, tačiau jau šis tas, o penkios todėl, kad planas atrodo realistiškas ir įvykdomas. Jei būčiau užsibrėžus dešimt, matyt būtų kiek per daug, išsigąsčiau ir visai apleisčiau šį tikslą. Baigiu įpusėti ketvirtąją, tad tikiuosi, kad planą ne tik įvykdysiu, bet ir viršysiu savo lūkesčius. Gal sakysit, kad negalima taip per prievartą, kad turi gi noras pats ateiti. Nesutiksiu, nes geras užpakalio paspardymas sau man yra būtinas reikalas, kad neaptingčiau.

  5. Susitikti su žmonėmis. Baisiai mielas tas namų jaukumas ir buvimas vienumoj. Baisiai miela gali atrodyti dienų dienas leisti savo pasauly su niekuo nebendraujant. O paskui tik staiga imi ir supranti, jog žmonės atprato, kad randi jiems laiko. Susitikti, pasikalbėti, pasidalinti yra svarbu. Kad nepavirstum į gyvo bendravimo bijantį zombį.

Jau keletą dienų mėginu įgyvendinti šitas taisykles. Nėra lengva, žinokit. Bet kai tik prigaunu save veiksmuose, kurie prieštarauja šiems principams, mintyse pabaru save: „Ei, klausyk, gi tu šitaip nebedarai. Tai ir nebedaryk.“ Kol kas veikia.

Palikite komentarą

Apie atsiskaitymo už prekes ir paslaugas ypatybes, arba „Gerb.kliente, HOW DARE YOU???“

1. Jei pietaujate su daugais ir norite, kad sąskaitą jums išskaidytų kiekvienam atskirai, privalote apie tai padavėjui/ai pranešti iš anksto.

2. Jei pietaujate su daugais ir prisiminėte, kad, jei norite, jog sąskaitą jums išskaidytų kiekvienam atskirai, privalote apie tai padavėjui/ai pranešti iš anksto, jam/jai apie tai pranešę iš to anksto neretai išgirsite: „Taigi nebūtina pranešti iš anksto, pasakykit, kai prašysit sąskaitos“.

3. Jei papietaujate su daugais ir norite, kad sąskaitą jums išskaidytų kiekvienam atskirai, tačiau pamiršote apie tai pranešti iš anksto, iš padavėjo/s dažnai sulauksite štai tokios reakcijos: „Reikėjo pranešti iš anksto, dabar išskaidyti jau nebegalime.“

4. Už prekes ir paslaugas dalį sumos sumokėti kortele, o kitą dalį – grynaisiais, negalima. Tiesiog negalima.

5. Už prekes ir paslaugas panorėjęs/usi dalį sumos sumokėti kortele, kitą dalį – kita kortele, o likutį – grynaisiais, išsyk tampi Liaudies Priešu Nr.1 („Gerb.kliente, HOW DARE YOU???“).

6. Atėjęs į kavinę be grynų pinigų tikrai tapsi Liaudies Priešu Nr.1, nes arbatpinigių palikti kortele, deja, tu negali.

7. Vėlai vakare klube paprašęs kavos tu iškart jau esi Nesveikas, Idiotas ir, aišku, Liaudies Priešas, nes visi čia geria, o kam tau ta kava ir iš viso.

8. Jei bandote už prekes ir paslaugas atsiskaityti kortele ir paaiškėja, kad kortelėje trūksta pinigų, jūs iš karto nužiūrimas kreivai. Jei, neduok die, esate bent čiut čiut žinomesnis žmogus (pvz.kadanors jus kokiame nors renginyje jus nufotkino žvėrių žurnalas), susitaikykite, kad per sostinę kurį laiką dar pavaikščios gandas, kad ta zviozda neturi pinigų, jau visai, ką.

9. Jei kavinėje/bare/restorane geriate tik kavą, labai didelė tikimybė, kad atsiskaityti kortele jums nepavyks, nes ten tai galima padaryti tik išleidus daugiau nei 10lt, jei išleidote virš 10lt, tuomet, dėl kiaulystės dėsnio, ko gero, ten kortele galima atsiskaityti tik išleidus daugiau nei 25lt. Ir taip toliau, ir panašiai.

10. Jei atėjote į kavinę/restoraną ir esate, tarkim 16m. mergina, kuri užsuko papietauti ir kiek vėlėliau į tą pačią kavinę užeina žilstelėjęs vyrukas su kostiumu, kokia tikimybė, kad jums meniu bus įteiktas pirmai, nes jūs atėjote anksčiau? Ko gero, nulinė.

11. Jei atėjote į kavinę/barą/restoraną/parduotuvę, kur visą laiką atsiskaitinėdavote kortele ir šįkart toks atsiskaitymas negalimas, labai didelė tikimybė, kad jums apie tai bus pranešta tik baigus apsilankymą ir atėjus metui atsiskaityti, nes juk ši informacija YRA PARAŠYTA ant kokio nors ypatingo informacinio lapelio, kurio jūs, kvaileli, ėmėte ir nepamatėte (nu jau visai).

12. Jei atėjote i kavinę/barą/restoraną, jau sulaukėte meniu, tačiau jums netikėtai tenka išbėgti, išsyk tampate Liaudies Priešu Nr.1 (nes turbūt gi išsigandote kainų, ką, ane, nu jau visai).

13. Jei, neduok Dieve, laimėjote, gavote dovanų, ar kaip nors kitaip įgijote kuponą, kuris leidžia apmokėti jūsų pirkinius kavinėje, bare, restorane ar paduotuvėje, labai didelė tikimybė, kad kur nors mažytėmis raidelėmis (nebūtinai ant pačio kupono, galbūt firmos (net nebūtinai pačios įstaigos, kurioje lankotės) interneto svetainėje, galbūt kokiose nors taisyklėse, kurios padėtos šiknoj kamaroj devintam užpečky, galbūt baro/restorano šeimininko gimimo liudijime) bus parašyta, kad: a)kuponu leidžiama apmokėti tik dalį sumos, b)kuponu negalima atsiskaityti už alkoholinius gėrimu, c)kuponu negalima atsiskaityti už stipriuosius alkoholinius gėrimus, d)kuponas galioja tik darbo dienomis iki 16val., e)kuponas negalioja renginių metu, f)kuponu galima atsiskaityti tik už picas, g)kuponas galioja itin ribotą laiko tarpą, h) a, b, c, d, e, f, g variantai kartu, arba kuri nors jų kombinacija, arba kažkas, ką pamiršau paminėti.

Ir svarbiausias niuansas – kai jus ištinka viena ar kita, ar kelios čia paminėtos situacijos, jus aptarnaujantys žmonės labai dažnai ne apgailestauja ir ne atsiprašo dėl sistemos sukeltų nepatogumų, o tiesiog žavingai šypsosi, tarsi sakydami, „Haha, prigavom.“

*Nesistengiu ir nenoriu varyti ant žmonių, kurie dirba klientų aptarnavimo srityje, nors būna ir tarp jų dalbajobų, o baro/kavinės/restorano administratorius/vadybininkas/vadovas dažnai iš viso būna a)beveik Dievas, b)Dievas, c)šiek tiek aukščiau nei Dievas. Keikiu sistemą ir ne itin didelio Vilniaus, gan nedidelių restoranų/kavinių/barų neaprėpiamai plačius išimčių ir nerašytų taisyklių rinkinius, įstatymų niuansus, kuriuos norėdami perkąsti turi šiame mieste ir ypač viešose vietose praleisti tikrai nemažai laiko, bet kas iš to, nes kai jau galvosime, kad viską žinome, tos taisyklės ims i pasikeis.

2 Komentarai

Dos and dont’s of the freakin’ Lithuanian society arba apie Marijos Žemės nerašytas taisykles

Negalima išimti mėsos iš šaldiklio, ją atšildyti ir vėl padėti atgal į šaldiklį.

Negalima vartoti antibiotikų ir gerti alkoholį.

Negalima eiti gatve ir rūkyti (ypač moterims).

Negalima keltis antrą valandą dienos.

Negalima nemėgti vaikų.

Negalima moterims eiti į vyrų tualetą ir atvirkščiai.

Negalima kūčių dieną ir dieną prieš tai valgyti mėsos ar kito riebalo. Teoriškai negalima ir visą mėnesį iki Kalėdų, bet, kadangi esame sau nuolaidūs, tikrai tikrai negalima tas dvi dienas.

Negalima kapinėse klausytis ausinuko.

Negalima įėjus į bažnyčia neatsiklaupti, o mišių metu išeiti parūkyti.

Atvirai pasakius, šiaip tai negalima iš esmės rūkyti ir gerti. Ypač, jei ieškai buto nuomai. Tuomet turi ne tik neturėti žalingų įpročių, bet ir būti ramus, draugiškas, linksmas bei dirbanti(s).

(Narkotikų Lietuvoje nėra, jeigu ką. Negali būti.)

Negalima kavos ar arbatos skiesti šaltu vandeniu (ypač iš krano).

Negalima einant pas velionį į šermenis rengtis šviesių rūbų.

Negalima valgyti viešajame transporte, pamokoje, ar paskaitoje. Gurkšnoti kokį gėrimą galima, bet geriau nereikia, nes pasirodysi įžūlesnis.

Negalima viešuoju transportu vežtis dviračio ar naminio gyvūno.

Dviračiu važiuoti galima, bet ne visur, ne visada ir ne visada aišku, kur ir kodėl ir kaip negalima, bet aišku, kad bet kada gali turėti problemų.

Negalima įėjus į namus nenusiauti batų.

Negalima atėjus į darbą ar mokymo įstaigą batus nusiauti ir vaikščioti su šlepetėmis. (Būna išimčių, bet šiaip negalima).

Negalima viešoje vietoje vaikščioti be marškinėlių.

Negalima patalpoje dėvėti šiltų viršutinių drabužių (skirtų nešioti lauke).

Negalima prie stalo sėdėti su kepure.

Negalima valgyti ledus ir užsigerti juos šiltu gėrimu.

Negalima lapkričio pirmąją nevažiuoti į kapines.

Negalima šiukšlinti, bet jei niekas nemato, tai galima.

Negalima krapštyti nosies ar šiaip kasytis.

Negalima dėti kojų ant stalo.

Negalima sėdėti ant žemės (ypač įstaigose).

Negalima vaikščioti basomis.

Negalima laikrodžio nešioti ant dešinės rankos.

Svečių pasikviesti galima, bet pageidautina, kad jų būtų nedaug ir jie išeitų iki dvylikos.

Negalima garsiai klausyti muzikos.

Negalima garsiai kalbėti viešosiose vietose, ypač viešajame transporte, muziejuose ir galerijose.

Griežtai negalima garsiai kalbėti kapinėse. (Gal ką pažadint gali?)

Negalima parduotuvėje atsidaryti mineralinio vandens buteliuką ir vėliau jį nusipirkti. Na, teoriškai galima, bet praktiškai – kuom tu save laikai?

Negalima šokti gatvėje ar viešoje įstaigoje. Na, teoriškai galima, bet vėl gi – kuom tu save laikai?

Negalima paprašyti, kad kavą patiektų didesniame puodelyje nei numatyta.

Negalima kalbinti nepažįstamų žmonių.

Negalima į renginį atsinešti savo maisto ar gėrimo. Ir visai nesvarbu, ko tu nori, ko tau reikia, kad jaustumeisi gerai ir kada tą maistą ruošiesi suvartoti. Tiesiog negalima.

Negalima pačiam nuspręsti, kokius vaistus reikėtų vartoti.

Negalima pačiam kirptis.

Negalima gerti alkoholio šviesiu paros metu. (Jei ilgasis savaitgalis – tai tada galima.)

Mylėtis negalima. (Nebent niekas to nesužinos).

Apie seksą kalbėtis negalima, nes sekso nėra, kaip ir narkotikų. Taip pat nėra homoseksualų.

AMEN

 

2 Komentarai