Pirmyn į turinį

Žyma: Šventės

Aš nekenčiu Naujako

Dar vienas įdomus faktas iš mano gyvenimo yra tai, kad aš žiauriai nemėgstu Naujako. Kasmet su siaubu jo laukiu. Mielai paspausčiau mygtuką „Skip“ ir iš karto persikelčiau iš gruodžio trisdešimtos į sausio antrą. Tikrai, nejuokauju.

Taip, aš mėgstu juokais dar rugsėjį klausti, „Tai kur naujus?“, bet iš tikro tai dažniausiai man nusispjaut, kur tuos naujus.

Viena naktis metuose, kuomet miestas pilnas klykiančių bepročių, kuomet viskas visur kainuoja kosminius nesuvokiamus pinigus, kai vakarą prieš parduotuvėse nusidriekia eilės iki vaisių skyriaus, žmonės vežimais perka gėrimus ir bengališkas ugneles, o takso išsikvieti neįmanoma, tad tenka strigti kur nors ten, kur visai nenorėtum būti.

Visi tie ypatingi vietų pasiūlymai („Vieta prie stalo, šventinė programa (gyvai atliekama dueto „4Fun“ muzika („Country Roads“, „Whatever Will Be, Will Be“ lietuviški koveriai ir „Svajoklis“ bei „Ilgas kelias“) ir trečiarūšis renginių vedėjas Aleksas su raudona varlyte), užkandis ir taurė šampano – tik 99,99eu, paskubėkite!) verčia tik paklausti “Is this real life?”

Naujakas man asocijuojasi su didžiuliu bardaku, patvinusiom jūrom alkoholio, miniom žmonių, besišlaistančių po visus kampus, šiukšlėmis, triukšmu, beprasmybe ir ant pritryptos baro žemės besimėtančiais paltais, kurių kabliukai nutrūko jų kominiams savininkams nerangiai mėginant juos pakabinti.

Be to, aš labai labai bijau fejerverkų. Jei vyksta šventimas kažkur namuose, dažniausiai lieku viduje ir neinu į lauką jų žiūrėti, nes man tiesiog baisu. Stebėti juos danguje man kažkaip yra nulis emocijų. Visai nieko, bet neaikčioju ir neleipėju iš susižavėjimo. Užtat mane baugina vien mintis apie tai, kiek nelaimių neatsakingai elgiantis su jais galima prisišaukti arba visai netyčia tapti jų aukomis. Apskritai nesuprantu žmonijos pomėgio į orą ištaškyti tiek pinigų, sorry. Nu gal ir gražu, bet tikrai neverta. 2011-uosius sutikusi Berlyne apie 2val. nakties metro ir traukiniais grįžinėjau namo, o žmonės kaip išprotėję mėtė fejerverkus ir bombioškes tiesiog požeminėse stotelėse ir po atvažiuojančiais traukiniais. Buvo tikrai labai, labai baisu.

Dar vienas labai blogas Naujakas buvo kai šventėme Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero. Iš dangaus krito lietus, sniegas, ašaros ir vanduo visi iš karto, o matomumas vairuojant buvo tragiškas, tačiau kažkaip pavyko pasiekti įvykio vietą. Buvome išsinuomavę namelį, kurį nuomavę šeimininkai tikino, kad šilumos tikrai netrūks. Nors dar prieš mums atvažiuojant buvo kūrenamas židinys, namukas taip ir neįšilo, tad buvo žiauriai, nežmoniškai šalta (tūlikas, aišku, buvo kitame namuke, kurį pasiekti buvo įmanoma tik perėjus lauką). Nepadėjo net stiprieji gėrimai. Aj, dar be kita ko, apsinuodijau. Taigi, tobulas rinkinys – stingdantis šaltis, veikti atsisakęs skrandis ir super mega girti draugai, kurie kas penkias minutes rėkė „Nemiegoook“. Kai atėjo rytas, nuoširdžiai džiaugiausi, kad viskas pagaliau baigėsi.

Bet štai su Naujaku man asocijuojasi du labai neblogi kūriniai.

Nick Hornby knyga „A Long Way Down“. Keturi vienas kito nepažįstantys nuo aukščiausio Londono pastato nušokti pasirengę britai  Naujųjų naktį susitinka ant stogo ir pradeda kalbėtis. Kai klausiau BBC audio knygos, kurią įgarsino profesionalūs aktoriai, kartais užsižvengdavau balsu. Labai rekomenduoju. Yra ir filmas. Visai nieko, bet knyga – kur kas geriau.

Filmas „200 Cigarettes”. Man tai yra vienas geriausių visų laikų filmų apie šventes. Ben ir Casey Affleck, Elvis Costello, Janeane Garofalo, Kate Hudson, Courtney Love, Christina Ricci ir dar daug kitų aktorių įkūnytų herojų bando įsimintinai pasitikti naujuosius. Žiūrėčiau over and over again. Baisiai didelės išliekamosios meninės vertės neieškokit, tiesiog mėgaukitės.

O mane pradanginkit kur nors, prašau, kur ramu ir nėr chaoso, kad atsibusčiau ir jau būtų šviesus rytojus be kieme besimėtančių nusproginėjusių fejerverkų griaučių.

13 Komentarai

Išsami mūsų krašto vakarėlių ypatumų analizė

Kažkada žiauriai seniai rašiau apie tai, kaip vyksta vakarėliai, tačiau įrašas nusigrūdo kažkur į užmarštį, išsikraipė šriftai ir šiaip, kažkoks žiauriai ne user-friendly pasidarė, tad, permetusi tekstą akimis, nutariau publikuoti 2016-ųjų vakarėlių scenai (čia labiau apie naminius šventimus) atnaujintą analizę. Prašom.

Vakarėliai dažniausiai susideda iš kelių stadijų, kurių kiekvienai būdingi atitinkami vaizdai, garsai, poelgiai ir pasisakymai. O tų stadijų būna įvairių ir skelti jas derėtų į kelias skirtingas kategorijas:

Tualetinė:

eini vienas, užtrunki minutę

eini vienas, užtrunki dvi minutes

eini vienas, užsibūni dešimt minučių („bet tai kaip gerai atrodau, veidrodis nemeluoja. Nu gal dar selfį.“)

eini jau nebe vienas, nes kažkokia išminties fėja pakužda, kad 1)taip greičiau, 2) šiaip faina

eini jau nebe pagrindine šios vietos funkcija naudotis (yra tekę išsilydytį ir užmigti vonioje ant šildomų grindų, prisiekiu)

įeini ir jau nebežinai, kaip išeiti. Lieki ir tyli. (2007m., Gravity, herojus save atpažins)

įeini ir išveda (“Mano vakarėliai pasižymi žmonių sugebėjimu pasinaudoti patalpomis kuo labiau nukrypus nuo jų tiesioginės paskirties.”

Verbalinė:

sugebi prikąsti liežuvį už dantų

liežuvio prikąsti reikalo kažkaip jau nebematai

nejauti jokio poreikio kalbėti angliškai

kalbėti angliškai dar nemoki

nemoki nekalbėti angliškai

angliškai kalbėti nebemoki

nebemoki nekalbėti

kalbėti nori, bet nebegali

nebemoki kalbėti

Alkoholinė:

vartojami taurūs gėrimai, gausiai miksuojant su ledu, sultimis, sirupais ir visai kitais atributais (“Svarbiausia – neprimaišyti.”; “Greit eisiu namo.”; “Kažko nelenda”; “Kažko neduoda į galvą.”; “Aš be zagirono negeriu.”; “Padaryk man kokteilį.”)

vartojami nebe tokie taurūs gėrimai, ledo nebėra, vaisvandenių – ne fontanai (“Dar pusvalandį pabūsiu.”; “Koks silpnas kokteilis, alko net nesijaučia. Tikrai įpylei? Dapilk dar truputį, aš sakau, kažko nesijaučia”)

vartojami gėrimai, laižomi dugnai (“Tai kur ta kola? Nebėra??? Turit uogienės? Suplaksim gaivos. Nėra? Tai gal arbatos? Nėra? Nu ir gerai, šiaip tai be zagirono ir reikia gert, mūsų tėvai tai per balius taip ir geria ir nieko.”)

Dažnai po to seka:

1) klausimai, kur artimiausias načnykas, iš jo parneštų svaigalų suvartojama penktadalis ir krentama be sąmonės;

2) atveriami šimtus metų saugoti mergautiniai asmeninio baro lobiai („Čia aš kažkokį konjaką radau, šeimininkas gal nesupyks, kažkoks „Otard“), kurių magiško skonio vėliau neatsimena niekas.

Laikysenos:

laikaisi oriai ir santūriai, damos palengva suka ratus ant aukštakulnių

laikaisi oriai, bet nebe taip santūriai, damos ratus suka su pagreičiu

laikaisi, damų aukštakulniai rankinėse

Kam tu pilstaisi, gi nesipilstyk“

nesilaikai, “Išneškit damas!” (pastarajame etape slypi atsakymas į klausimą, iš kur tos mėlynės ir kodėl skauda kūną; pametami drabužiai.)

Gurmaniškoji:

Įdarytos alyvuogės, pelėsiniai sūriai, austrės, papajos, gulbės pienas, dangiški migdolai…  (priklauso nuo aplinkybių)

<…>

(~5-9h tarpas)

Hezburgeris, Tauro Kalnas arba Makas (nuo aplinkybių nelabai priklauso) (Yra tekę rasti save Tauro kalno drive in eilėje taxi su išbadėjusiais likimo draugais)

Muzikinė:

groja neutrali foninė muzika

kažkas išdrįsta uždėti norimą dainą youtube (“Aš jus visus nustebinsiu”)

„Uždėkit kažką, kad padainuot, pašokt

„Uždėkit Rihanos/Gagos“

UŽDĖKIT LIETUVIŠKOS. LIETUVIŠKOS SAKAU.“

„Tu neslėpk savo veido plaukais… Ir akių tu nesuki į šalį…“

“Kas ti ble prie pulto?”

„Uždėkit Butkutę!!!“

youtube shufle arba nutraukti laidai, niekas nepastebi, pametamas svarbiausias laidas, groja pusė kolonkių, laidas ryte randamas ant stalo

Šokių:

nešoka niekas

šoka dviese

šoka trise

šokėjai nebetelpa

šoka ant paviršių, aukščiau nei 1,5metro („Kažkas išliejo gaivą!”)

šokėjai krenta, bet šoka

šoka ratu

šoka ratu dviese

šoka po stalu

šoka vienas ratu

nešoka niekas

Fotografinė:

Pasifotkinkim, kol neišgėrę.”

“Pasifotkinkim. Vajetau, kaip negražiai išėjom.”

„IŠTRINK.“

“Nebefotkinkit.”

“Reikia fotkintis, KUR TELEFONAS. IMK MANO, GERESNIS BLICAS.”

<…>

“Kur TELEFONAS?”

“PASIFOTKINKIM. Parodyk, kaip išėjau“

„KAIP GRAŽIAI IŠĖJOM. DEDAM. TAGINK.”

Finale iš 935 kadrų į viešumą gali būti publikuojami maksimum 3.

Išėjimo:

„Dar pusvalandis ir galėsim eit“

„Eisim piškom, ką ten tą taksą kviest, čia netoli“

(po 2h)

„KVIESKIT TAKSĄ“

„Ar iškvietėt kas nors taksą?“

„Kvieskit autobusiuką, netilpsim gi

„NEKVIESKIT TO BRANGAUS, AŠ TURIU APPSĄ“

„Atvažiavo gi taksas, aukitės.“

Ko jūs nesiaunat?“

„Išvažiavo taksas“

„KVIESKIT TAKSĄ“

„Nu, dėde, kaip jums šiandien darbas, daug girtų?“

O dabar rankytes į viršų, mažuliai, jau tuoj tuoj pavasaris!

2 Komentarai

Apie naujametinį siautulį, įdomius gėrimus, sugyvūnėjimą, Minimal Mondays ir garsų harmoniją

Aš visada būnu baisiai nusiteikusi prieš naujakus, nes tai būna metas, kuomet visur vyksta baisus chaosas, eiliniai dalykai kainuoja penkissyk brangiau, barų grindys mirksta purve, o girtos mergos kritinėja miesto gatvėse jau be šukuosenų.

Kuo skeptiškiau nuteikiu, tuo geresnis būna naujakas. Kartais būna toks geras, kad prireikia trijų savaičių prisiruošt prisėst ir papasakot, kaip viskas einasi nuo praeito karto, kai dalinausi praėjusių metų apžvalga. Tai žinokit einasi žiauriai gerai. Saulė šviečia, žmonės šypsosi, kaip kadaise apsiniaukusią niūrią dieną Berlyne sakė vienas klasikas (pavardė redakcijai žinoma). Ne ne ne, viskas gražu. Ne niūru. Kai būna niūru, man vis tiek būna gražu.

Naujųjų metų atradimai: slapti Yucatano vingiai po žeme – eini eini, kambarėlis po kambarėlio, o ten dar vienas įėjimas į kambarėlį. Plytelės padužę, mes irgi dužom.

Kai vakarėlis prasideda pirmadienį (nes visi supratingi po Kalėdų prisiėmė išeiginių ir nėrė į virtinę (nesuprantigieji tuo tarpu gailiai dūsavo eidami į darbą)), atsinaujina ketvirtadienį, penktadienį jis prasitęsia, šeštadienį nubundi kokoso drožlėse (nes Rafaelo) jau sutemus ir pasižadi, kad gana, bet tau paskambina ir praneša, kad taksi privažiuos po valandos, ir tu vistiek kyli iš mirties patalo ir sklendi į tūsą kaip Feniksas iš pelenų, o tada krenti dviem paroms į Coco Jambo (daina tokia), tai suprask, kad naktis iš ketvirtadienio į pirmadienį pavyko.

Šventės baigėsi, tegyvuoja šventės, ačiū, lauksim kitąmet, gal ir gerai, kad negreit.

Keletas įžvalgų:

Prisieikiu, Minimal Mondays reikia įtraukti į kokį nors UNESCO paveldo sąrašą. Tai yra toks geras dalykas, kad aš norėčiau žinoti, jog, ir prabėgus dešimčiai ir dar daugiau metų jis niekur nedingtų. Žmonės mėgsta šokti! Sninga, šąla, bala, nusispjaut, bytas kala.

Dialogas prie wc:

-Čia kažkokią eilutę darot?

-Ne, kvadratą.

Apie savitvardą:

„Žmonės į tūsą visų pirma mašinas ima ne tam, kad kažkur nuvažiuotų, o tam, kad negertų.“

Nauja anime rūšis: Magna. Beveik kaip mana iš dangaus. Tik komiksais byra.

(Netyčia pakliuvau į Xfaktoriaus ir The Voice žiūrėjimą)

Apie Deivio Renatą:

„Gražiausia Lietuvos moteris? Abejočiau. Nu kad aukščiausia tai jo.“

Apie antrininkus:

„Donskovas – Lietuvos Alicia Keys“

Apie fokusus:

„Tai kur DiArchy dingę? Jau matyt iš kokio ledo kubo neišlenda“.

Apie žvilgsnius į ateitį:

„Norėčiau tokios technologijos, kad telikas nujaustų, jog Prūsaitis pradės juoktis ir išsijungtų.“

Apie atrodyseną:

„Ji atrodo kaip Cher ant spydo“;

„Ji atrodo kaip Giulijos ir Miss Nelaisvės hibridas“.

(Xfactor ir The Voice apžvalgą čia baigiam)

Apie lyrinius nukrypimus:

„Aš pas jį užėjau buteliui vyno, pasibudau dvi paras“.

Apie įdomias lokacijas:

„Adresas – Erkių 5“.

Apie pasiteiravimus:

„O miesto eglutė mokama?“

Apie sugyvūnėjimą:

„Čiaudau kaip pudelis.“

Apie atsikalbinėjimą:

„Pati tu kankorėžis.“

Apie polinkius:

„Labai tada buvom pasinešę ant altruizmo.“

Apie Laiko tėkmę:

„Dabar yra devym devynios ryto.“

Apie meilę literatūrai:

„Man labai patiko Kamiu – „Svetimas“. Nes trumpa.“

Apie įdomius gėrimus:

„Šitas kokteilis vadinasi „Nebėra kolos“.“

Apie keistą smegenų veikimą:

„Galėtumėm „Iliadą“ mintinai mokėt. Bet mokam nuo pat pradžių iki galo Dj Dalgis – „Žalia Siera“.“

Apie kryptis:

„From ashes to ashes. From zero to zero. From Paris to Berlin.“

Apie tai, kaip faktai šaltą tamsią naktį miegant po septyniom kaldrom visai nepadeda:

-Ė, bet tai yra miegmaišiai, kur ant sniego galima gulėt.

-Yra ir moteris, kuri smėlį valgo, bet ką tai keičia?

Apie brandą:

„Jei žmogus skambina, o ne rašo žinutę, tai jam tikrai per trisdešimt“.

Apie garsų harmoniją:

„Skalbiuos batus, tai realiai trepsi visi namai.“

Beje, būna, kad žmonės užsideda septynias baltas maikes. Because they can.

Nežinot, kodėl mano priminimuose yra toks lakoniškas įrašas „Mantvydas“. Why? Wut? Wtf? Mantvydai, pa-ma-ja-kink.

Susitinkam sausio 29 Opiume, pliusuose, aš šoksiu like no one‘s watching, atsakau.

4 Komentarai

Apie trankiai palydėtą vasarą ir dar trankiau atšvęstas mano išleistuves į tolimąjį užsienį

Turbūt esu ne kartą minėjusi, kaip nemėgstu važiuoti į/iš Vilniaus į/iš Panevėžį su atsitiktiniais keliautojais iš feisbuko. Galiu oficialiai pareikšti, kad šiandien teko proga pabendrauti su bukiausių žmonių kompanija, kurią yra tekę sutikti. Laimei, panašu, kad šio ekspyrienco kartoti greit neteks.

Na, nesvarbu, paklykaut noriu ne apie tai. Šiandien baigėsi mano paskutinis savaitgalis Lietuvoje (prasidėjęs dar trečiadienį) kuriam rašau 10 su trim pliusais ir pagyrimu. Nežinau, kuo taip nusipelniau, bet turiu tokius fainus draugus, kad nežinau net kokiais žodžiais apsakyti. Chebra, jūs esat jėga. Visiškai.

Truputėlis pastebėjimų neapibrėžtai.

  1. „Pavos“ baras prisivilioja žmones į vidų Prodigy gabalais, purtančiais Gedo prospektą, o paskui pastebi, kaip netikėtai jau šoki ant pakylos pagal Karališką Erdvę.
  2. „Bernelių užeiga“ su savo kokteiliu Smagusis Kočėlas yra sezono atradimas, ir tikras iššūkis stiprių pojūčių mėgėjams.
  3. Jei esi negražus, neik iš namų ir negąsdink žmonių. Kai tau pasako, kad esi negražus, nes taip yra, nesiųsk draugo ginti tavo abejotinos išorės. Taškas.
  4. Į Muzikos Rūsį eiti nederėtų, nes į rūbus palengva pradeda smelktis pėlesių kvapas. Tada tu sprunki.
  5. Man šiuo metu yra 38 laipsniai temperatūros, ko nėra buvę nuo 10kl., kai operavo anginą.
  6. Švelniai skvotint žiauriai faina.
  7. Šiandien parduotuvėse labai neparduoda alkoholio, prieš ką greitu metu reikėtų pasirašyt peticiją, nes taip nesidaro.
  8. Jau antrus metus rugsėjo pirma man nieko nereiškia.
  9. „Mes Lietuvoje nedirbam.“ pasakius nepažįstamiesiems, jų fantazija leidžia sau nukeliauti labai toli.
  10. Nieko nėr baisiau už veidmainystę, homofobiją, nesąžiningumą ir durnumą vienoj vietoj.
  11. Aš esu išsitaškęs vaikas ir mano kompo pakrovėjas svetimuos namuos toli toli, todėl naudojuosi PC.
  12. Nicolui nereikėjo grot šitiek savižudybės dainų. Kai Tripe labiau patinka nei Jaar‘e, tai jau šį tą sako.
  13. „Negeri?“ „Ką??? AŠ negeriu? Gal tu nebesvaik.“
  14. Ta miesto šventė labai ne į temą, o prospekte palikti pilną vandens baiseiną nederėtų, kai pro jį vaikštom mes.
  15. Užsirašyti kirptis šeštadienį 11val.ryto yra daugiau neapdairumas.
  16. Kai gauni dovanų lietuviško lietaus ir lietuviškos žemės, po 6 valandų klube rankinėje turi nemažai lietuviško dumblo.
  17. Paimti kompiuterį, uždėti jį ant elektrinės vyryklės ir ją įjungti yra naujausia anarchijos forma, todėl niekad nekvieskit mūsų į svečius, o tai reiks vis žvilgčiot, ar nekepam.
  18. Jei kas nors nepatinka, tai įsispirk sau į galvą, nusišauk su durų rankena, papūsk bitei į kiaurą dantį ir eik filmuotis simpsonuos.

Vasara baigėsi, tegyvuoja vasara.

:******

Palikite komentarą

Margas pasaulis, arba kaip geras gyvenimas darosi dar geresnis

„Malonumai nebūtų įdomūs, jei paskui nereiktų jų atpirkinėti klūpomis. Kaip tik todėl alkoholio vartojimas <…> taip dažnai baigiasi malda prie klozeto.“ (U. Barauskaitė)

Duokit mums progą ir mes ją atšvęsim. Nėra tokios dienos savaitėje, kurią nesugebėtumėm užkurti vakarėlio maksimum, nėra tokio baro, kurio centre neišeitų pašokti lapdancų. Švenčiam viską – kurso užbaigimą, diplomą, išeiginę, katiniuko glostymo dieną, laistom naujus pirkinius, gyvenimas yra šventė.

„-Kodėl negalim mes kaip žmonės susikaupt ir susituokt? Ne dėl meilės, dėl baliaus.
-Aišku, kad galim, be problemų.
-Aš būsiu su tokiu kostiumu, kad oho.
-Bus devynios pamergės, aš nešiu rožinius bijūnus.
– Tuoksimes Petro Povilo bažnyčioj, kad arčiau namų būtų. Kai paklaus „Ar kas nors žino priežasčių, kodėl tiedu negalėtų susituokti?“, iš mano pusės atbėgs dvidešimt, iš tavo – penkiasdešimt interesantų.”

Mūsų šeima bus žiauriai žiauriai open-minded. Bet taip žiauriai.

„Jam iki mergaičių toli kaip iki mėnulio.“

Aš vakar išradau naują profesiją – suvenyrų dizaineris. Nuo kitų metų bus galima stoti dizaino kolegijoj.

Mėnesio top sportas – akrobatika.

„Kodėl tu negali valdžiai tiesiog imti ir pasakyti, kad tavo sūnui įkando zebras ir nenueiti į darbą?“

„Tavo šlaunys tokio gerumo, kad aš jas valgyčiau.“

„Jei jis norės į baltų arklių zoną, aš jo nenešiu.“

„Aš po keturių alaus jau pasileidžiu plaukus, o jisai tik kiek apšyla.“

„Kočiosimės ir po dj pultu, palapinėse, ant jų, prie ežeriuko ir miškelyje, jei nebus labai šalta, galim pabandyt ir upelyje.

Mėgstu teigti, kad kartais nedaryti dalykų yra kur kas įdomiau, nei juos daryti. Bet daryti dalykus irgi labai smagu.

Palikite komentarą