Pirmyn į turinį

Žyma: serialas

Serialas EUPHORIA: trūksta žodžių, kaip gerai

Serialas Euphoria

Kad ir ką parašyčiau, vargu, ar žodžiais pavyks perteikti visus tuos jausmus, kuriuos man sukėlė kūrinys, kurio 8-ąją (ir paskutinę kol kas sukurtą) seriją vakar pažiūrėjau.

Atsirado serialas, kuris man suteikė tiek daug laimės, kad drąsiai jį dedu į geriausių mano matytų serialų kolekciją.

1 Komentaras

Serialas Sharp Objects – džiaugsmas melancholiškoms sieloms

Prisimenat tą malonų virpulį, kurį jautėt žiūrėdami Sofios Coppolos The Virgin Suicides? Arba kaip ir aš, sėdėdami filmo Gone Girl premjeroje, nerimastingai žvilgčiojot į laikrodį baimindamiesi, kad pernelyg greitai prabėgs tos dvi su puse valandos? O gal kelias dienas iš eilės į darbą ėjot neišsimiegoję, nes tiesiog negalėjot atsiplėšt nuo Big Little Lies serijų?

Tuomet sveikinu, visai neseniai HBO paleido serialą Sharp Objects, kuris privers patirti visus šiuos jausmus dar kartą.

Aštuonių serijų (daugiau ir nebus) mistinis/kriminalinis/draminis mini serialas Sharp Objects buvo sukurtas pagal pirmąjį Gillian Flyn romaną, sukurtą 2006-aisiais. Taip, tai ta pati rašytoja, kuri vėliau parašė Gone Girl.

Esu šališka pagrindinio vaidmens atlikėjos Amy Adams atžvilgiu, nes manau, kad ji – viena puikiausių šių laikų moterų aktorių kino pasaulyje. Nepaprastai graži, išskirtinė, ypatinga, nuostabaus balso moteris.

Jos herojė reporterė Camille atvyksta į savo gimtąjį miestą aprašyti dviejų nepaaiškinamomis aplinkybėmis nužudytų mergaičių istorijas. Na, o namie laukia daug visko: įtempti santykiai su ne pačia mielaširdiškiausia motina, mistinės miestelio legendos, praeities siaubai ir nelabai pasikeitusios paauglystės draugės.

Daugiau nepasakosiu, pažiūrėkit patys. Kaip detektyvinė istorija, mano nuomone, serialas nėra tobulai išbaigtas, tačiau verta pasinerti vien dėl ypatingos atmosferos. Jei paauglystėj buvot linkę į melancholiją ir Deviantarte vieną po kito vartėt širdį virpinančius menus, klausėt Placebo, Radiohead ir kitų panašių melodijų, tai žiūrėti Sharp Objects jums bus vienas malonumas. Mažas miestelis, kaip reikiant fucked up herojai, paslaptys, detalės, muzika – viskas sudėliota puikiai. Hauntigly beautiful, rašo recenzentai ir aš jiems pritariu.

Forumuose žmonės kalba, kad knyga kur kas geresnė už kinematofrafinį išpildymą, tačiau, kai knygos nežinai, serialas džiugina be jokio išankstinio nusiteikimo.

Beje, jei galite rekomenduoti dar kažką panašaus, būtinai tai padarykite komentaruose. Ačiū.

3 Komentarai

Serialas Dark: pavydžiu tiems, kurie dar nematė

Žinot tą jausmą, kai filmas toks įdomus, jog įsitempęs sėdi ir žiūri į ekraną liūdėdamas, kad jis greitai baigsis? Stabdai, tikrini, kiek dar liko, arba, jei žiūri kino teatre, vis žvilgčioji į laikrodį. Atrodo, norisi taupyti kiekvieną minutę, žiūrėti lėčiau, kad galėtum įsigilinti į mažiausias smulkmenas, nes nu taaaaip įdomu, nu taip nesveikai įdomu. Man kažkada taip buvo bežiūrint „Matrix“, „Gone Girl“, „Prisoners“, „Nocturnal Animals“.

Ir štai dabar mane vėl aplankė tas fantastiškas mėgavimosi jausmas, tik šįkart – žiūrint ne filmą, o serialą. Jau po trijų serijų norėjau garsiai rėkt, klykt, rašyt: „ODIEVE, koks geras yra serialas Dark. Bėkit žiūrėti kuo greičiau“. Bet laikiau save. Sakiau sau: „Ramiai, negirk dienos be vakaro, pažiūrėjusi visą sezoną gali nusivilt, kaip tai dažnai nutinka.“

Ir štai, pažiūrėjau visą sezoną. Ir sakau:

ODIEVE, koks gerasyra  serialas Dark. Bėkit žiūrėti kuo greičiau. KUO GREIČIAU.

Gerai, o dabar nespoilindama pabandysiu papasakoti, kas tai per serialas ir kodėl taip žiauriai jį rekomenduoju.

Serialas Dark – tai mokslinės fantastikos trileris, pirmasis vokiškas serialas Netflixe. Tai – istorija apie mažą Vokietijos miestelį Winden, kur, neaiškiomis aplinkybėms pradingus dviems berniukams, prasideda ypatinga keturių, viena su kita susijusių, šeimų drama.

Šiek tiek laužiausi prieš pradėdama žiūrėti, nes žinojau, kad teks skaityti titrus, o tai kartais erzina. Tai va, jeigu ką, neerzino nė kiek. Labai geras vertimas į anglų kalbą, o man, vokiečių kalbos ir šiaip Vokietijos mylėtojai (kas dėl kalbos, tai žinau, kad daug kam sunkiai suvokiama, bet visi mes turim savų iškrypimų) tai tapo proga prisiminti primirštus kadais išmoktus žodžius. Šiuo atveju kalbą vertinčiau kaip privalumą, nes titrų skaitymas padeda į serialą sutelkti visą dėmesį. O to prireiks, nes kūrėjai kiekvieną sceną išdirbę taip, kad supranti, jog reikėtų žiūrėti kelissyk, jei norėtum viską viską pastebėti.

Dar mane stabdė ir tai, kad nemėgstu fantastikos. Tačiau tie nerealumo elementai, kurie buvo čia rodomi, man labai patiko. Tad, jei nurašot šį serialą dėl tų pačių priežasčių, siūlau neskubėti.

Daug kas jį lygina su amerikiečių „Stranger Things“. Ir išties, po poros pirmųjų serijų jau maniau, kad viskas bus labai panašu, tik vokiškoji jo interpretacija. Laimė, labai klydau. Palyginus su Dark, „Stranger Things“ yra mizeris, pasivaikščiojimas ant pievelės ir vaikų pasakėlės prieš miegą. Vokiečių serialo siužetas vėliau vystosi visai į amerikiečių serialą nepanašiai. „Stranger Things“ mane užkniso jau kokioje penktoje serijoje, o po Dark aštuntosios susiėmusi už galvos laksčiau po kambarį rėkdama „Odieve, kaip įdomu“.

Serialas Dark yra geras dėl daugybės dalykų.

Vaizdai

Viskas nufilmuota taip gražiai, kad, net ir žinodamas, kad negeri ten dalykai daros, pats užsimanai atsidurti tame miestelyje ir pasivaikščiot po tuos miškus.

Personažai

Jų čia žiauriai daug, tačiau kiekvienas yra savaip svarbus pagrindinei siužeto linijai. Viskas taip sudėtinga (bet neužknisančiai), kad ne kartą, ypač pirmosiose serijose, teko stabdyti serialą ir susichekinti jau žinomus faktus ir prisiminti, kas yra kas ir kaip. Žaviuosi tokiu kūrėjų dėmesingumu smulkmenoms, kaip kad vieno iš herojų vos pastebimas tikas mirksint akimis, atskleidžiantis ne pačią geriausią jo psichologinę būseną. Dauguma aktorių parinkti ypač gerai, todėl istorija atrodo labai įtikinančiai.

Siužetas

Jis tikrai painus, bet ir tikrai įveikiamas. Po ne vienos serijos šūkavau tą savo „Odieve, kaip įdomu.“ Nes iš tikro, viskas susukta taip, kad sėdėtum liežuvį patiesęs ir lauktum, kas bus toliau.

Muzika

Prie serialo rankas prikišo ir pats Apparat‘as, kartu su Soap&Skin sukūręs intro muziką. Ne tik ji, bet ir kaleidoskopiškas vizualas tokio gražumo, kad nė karto nekilo ranka prasukti. Man taip pat labai patiko tai, kad scenose nuotaikai sukurti taip pat meistriškai naudojama elektroninė muzika. Be to, seriale skamba Tears for Fears, Fever Ray ir dar daug visokio ausis glostančio gėrio.

Labiausiai mane sužavėjo tai, kaip išmoningai viskas išdirbta iki kiekvienos smulkmenos, kaip viskas nuoseklu ir išsamu, bet tuo pačiu lieka  vietos neatsakytiems klausimams, į kuriuos, tikiuosi, atsakymus sužinosim antrame sezone. Ir taip, kaip smarkiai serialas privertė daug visko apgalvoti.

O tiems, kurie jau matėt, rekomenduoju porą įdomių straipsnių.

http://www.thisisinsider.com/dark-unanswered-questions-netflix-2017-12

http://www.thisisinsider.com/dark-season-finale-analysis-2017-12

9 Komentarai

Mindhunter – dar vienas serialas, į kurį siūlau atkreipti dėmesį

Jei reikėtų išsirinkti mėgstamiausią režisierių, man tai neabejotinai būtų David Fincher. Iš jo matytų filmų baisiai didelio įspūdžio nepaliko nebent „The Curious Case of Benjami Button“, o visi kiti buvo visiškai wow. Tad, kai jau bežiūrėdama serialą „Mindhunter“ perskaičiau, kad jis režisavo keturias serijas, patyriau tą tokią nušvitimo akimirką „Ai, nu tai va, kodėl čia viskas taip gerai“.

Taigi, apie serialą. Veiksmas vyksta aštuntajame dešimtmetyje, JAV. Du FTB agentai, kalėjimuose bendraudami su įvairaus plauko žiauriais serijiniais žudikais bando perprasti, kas dedasi tų monstrų galvose ir verčia juos žudyti. Serialas paremtas tikra detektyvų John E. Douglas ir Robert Ressler kriminalinių nusikaltimų tyrimų istorija.

Žaviai atkurtas to meto Amerikos vaibas (kaip sakė draugė, „Kokios gražios mašinos!“), puiki aktorių (man iki tol matytas nebuvo nė vienas) vaidyba, nuostabus character development, taikliai parinkta muzika (į šitą dėmesį visada atkreipiu). Veiksmo scenų mažai, užtat apstu ilgų dialogų. Tiems, kas vers į lietuvių kalbą, bus ką veikt.

Jei patiko „Zodiac“, „Criminal Minds“ ir panašūs reikalai, patiks ir šitas. Aš, kaip detektyvų ir kriminalinių filmų/serialų mėgėja, žiūrėčiau ir žiūrėčiau. Ir ne, vėliau košmarai nelanko.

Dešimt serijų suvalgiau per dvi dienas, dabar teks laukti antro sezono.

http://www.imdb.com/title/tt5290382/

Palikite komentarą

Big Little Lies

Užvakar baigiau žiūrėti Big Little Lies. Pagaliau, po gana ilgos pertraukos, pavyko rasti serialą, kuris iš tikro užkabino, buvo žiauriai įdomus ir išlaikė susidomėjimą iki pat pabaigos. Na tikrai ne veltui jis susišlavė tiek neseniai paskelbtų Emmy apdovanojimų (visus 5) ir buvo nominuotas dar keliems.

Fantastiška muzika – Michael Kiwanuka, Leon Bridges, Janis Joplin, Sade, Frank Ocean, Miss Kittin (!) ir dar daug gėrybių. Iš tiesų, vien jau soundtrackas yra vertas atskirų liaupsių.

Labai, labai gera aktorių vaidyba. Surinkta išties įspūdinga komanda – Nicole Kidman, Shailene Woodley, Zoe Kravitz, Adam Scott, Reese Witherspoon. Pastarosios anksčiau labai nemėgau, tačiau, pažiūrėjusi šitą serialą, pradėjau mėgt. O Nicole Kidman čia tiesiog nuostabi. Netrūko scenų, kurios jas žiūrint privertė jaustis nepatogiai, tad sakyčiau, kad tai puikaus kūrėjų darbo įrodymas. Siužeto skylučių, kaip ir visur, yra, bet ne tiek, kad jos erzintų.

Smagu tai, kad serialas trumpas – vos 7 serijos. Cliffhangerių apstu, bet jie smagūs, nes žinai, kad nereiks stumtis per sezonus ir laukti, kol kažkas įvyks. Nenuvilianti, stipri pabaiga.
Be to, serialas yra baisiai gražus vizualiai.

Žodžiu, labai, labai rekomenduoju.

http://www.imdb.com/title/tt3920596/

2 Komentarai