Pirmyn į turinį

Žyma: Sapnai

Nemiga in Vilnius

O, pasirodo, dirbti nuo 7 kur kas lengviau nei nuo 8. Vis aplanko įžūlus troškimas, kad žmogui galėtų miego ir nereikėti – daugiau suspėtų.

Matai, pavargstu naktimis, nes tie sapnai, tų sapnų begalybė, persipynimas ir susiraizgymas galvoje išsekina. Jei pasąmonę būtų galima pavaizduoti vizualiai, savąją matau kaip namą su penkiais šimtais kambarių, sujungtų vienas su kitu, kuriuose slepiasi visi iki vieno – pažinoti, esami ir dar ne. Kai sapnuoji tiek vėliau realybe tampančių siužetų, būna, nusigąsti.

Tiesiog.

Palikite komentarą

Tirpstam

Sapnavau, kad iškeliauju į Ispaniją dirbti paprastų darbų. Dar sapnavau, kad prancūzai nužudė Saudo Arabijos karalių Abdullah bin AbdulAziz ir prasidėjo karas, o mano galvoje įsižiebė tik viena mintelė “Fak, ne kas.” Vėl ir vėl sapnuoju, kad susimaunu, o pabudus, ir suvokus, kad tai – tik sapnas, ramiau atsidūstu.

Labai labai norisi tylos, labai norisi šokti, bet dailiai šokti, sinchroniškai ir švariai, labai norisi išmokti stovėti ant galvos, visur eiti pėstute, gerti žalią arbatą kibirais, mokėti tobulai kalbėti vokiškai ir prancūziškai ir neprivalėti niekur skubėti. Labai labai norisi į Vieną.

Toks tat mano pavasarinis budimas.

Palikite komentarą

(Miegančioji) princesė

Atsimeni, kaip Eli Makbyl matydavo šokantį kūdikį ar kitus vaizdelius, kurių, iš tiesų, nebūdavo? Aš netikėjau, netikėjau, kad taip įmanoma, bet. Na, kūdikiai nešoka, bet. Bet atrodo, kad linkstu į būsena delusional. Būna, pabundu iš miego ir esu tikra, kad pramigau visus reikalus, nubėgu prie laikrodžio ir paaiškėja, kad išmiegojusi esu vos valandą. Būna, esu tikra dėl dalykų, kurių nėra. Būna, kad nebesusigaudau, kur sapnai, o kur realybė. Dažnai būna, kad sapnuoju, jog esu princesė. Auč. Šiaip įdomu, neneigsiu. Čia gal nuo darbo? Ar nuo vienatvės? Ar darbo/vienatvės/darbo?

Įdomus niuansas – Laimos (kas ji, beje?) sapnininke žodis ‘Lesbietė’ yra, o ‘Princesė’ – ne.

Šiandien sudariau deal‘ą, kad labai stipriai pasistengsiu siekdama pagerinti savo gyvenimą (konkrečiau kol kas nepasakosiu). O tu žinai, kad savo pažadus aš išpildau.

Palikite komentarą

Šyziko dainos/Jūsų pasąmonės negalios

Pasąmonė šėlsta – sapnuoju, kad gyvenu pilyje, sapnuoju, kad girdžiu tai, ką norėčiau išgirsti, sapnuoju pasakų herojus, tada pabundu, pažiūriu į laikrodį, rodantį 3.56, vėl užmiegu ir toliau blaškaus, o vėliau, o paskui pergyvenu nesuskaičiuojamą galybę prisiminimų ir ne visada lengva atsijoti sapnus nuo tiesos. Šiandien man buvo pasakyta, kad viskas – ne šiaip sau. Šiandien aš atsakiau, kad ramios mintys ir pragmatiškas mąstymas optimaliai gal ir funkcionuoja perpiet, bėgant iš vieno darbo į kitą, o štai tamsiais vakarais – jau nebe taip. Nevermind, nevermind, netrukus prasidės stebuklai. Pažadu.

Palikite komentarą

Apie salotines jūrų kiaulytes, skraidančius katinus ir vasarą

O žinai, mano sapnai nesiliauja. Suprantu, kad skaityti apie kitų sapnus ko gero vienas nuobodesnių dalykų, tai šia tema trumpai – sapnuoju vyrus iš praeities bei mano kates (still dvi), jodinėjančias ant salotiniai-baltų jūros kiaulyčių. Jūros kiaulytės, užsisodinę katę ant kupros, pakyla į orą ir skrieja.

Geras, paguglinau ir atradau, kaip visa tai atrodo (garbės žodis, vaizdas sapne atsirado anksčiau nei išvydau jį ekrane). Sudėk pirmą ir antrą paveikslėlius drauge ir gausi mano kliedesius.

Kita tema. Ėdesys. Man atrodo, ant McFlurry ledų su Daim’u išleidžiu panašiai tiek, kiek rūkaliai cigaretėms. O savaitgalį buvau pas tėvus. Atvirai pasakius, viena priežasčių, kodėl man baisu grįžti į Pnv, yra tai, kad ten reikia valgyt valgyt valgyt. Per parą teko paragauti: picos, ledų, kitokių ledų, pyrago, torto, saldainių, vištienos troškinio, tortilijų, virtinukų ir dar kažko, bet jau nebepamenu visko. Po kriaušių-pasukų režimo skrandis nebesupranta, kas vyksta, kai toks kermošius ištinka. Laimei, iš namų parsivežiau tik 400g prieaugį. Tai kas būtų jei gyvenčiau ten visą laiką?

Beje, metų valia tęsiasi – būdama LT kebabą valgiau tik vieną kartą. Kas būtų galėjęs patikėt.

Penktadienį lekiam prie ežerų, kitą savaitgalį Sūpynės. Nuostabus tas gyvenimas pabaigus mokslus. Ir vėl galiu būt rami, džiugi ir kalbėti apie visokius vėjus. Jaučiu, kaip lygėja raukšlelės po akimis.

1 Komentaras